Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2012-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-297-517/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2012-11-29
Bylos Nr.
1-297-517/2012
Teisminio proceso Nr.
1-88-1-00920-2012-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
M. J.
Baudž. byla Nr. 1-297-517/2012m.
(Proceso Nr. 1-88-1-00920-2012-4)
Bylos kategorija Nr. 4.8
Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.8.2 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2012m. lapkričio 29d.

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pasvalio m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. J., mušdamas, nežymiai sužalojo kitą žmogų, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2012m. lapkričio 11d., apie 23⁴⁰ val., vėlai vakare, kaltinamasis M. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kilus buitiniam konfliktui, užsipuolė savo dukterėčią-pil. L. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurią tampė, suėmęs už plaukų, o po to, suėmęs nepilnametę nukentėjusiąją L. J. už galvos ir taip ją pargriaudamas, tyčia penkis kartus pastarosios galvą trenkė į grindis ir gulinčiai nukentėjusiajai aštuonis kartus su kumščiu dar sudavė į veidą, ko pasekoje, panaudojus fizinį smurtą, nepilnametei nukentėjusiajai L. J. buvo padarytos kraujosruvos dešiniame skruoste, kakle ir dešinėje klubinėje srityje, kas nukentėjusiajai L. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. lapkričio 11d. jis su savo dukterėčia L. J., sūnėnu P. J. ir sūnumi V. buvo laidotuvių metinėse, kurios vyklo Pasvalio rajone. Jis su dukterėčia L. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 21⁰⁰ val. grįžus į dukterėčios L. J. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir dukterėčios L. kilo žodinis konfliktas dėl dukterėčios batų, kadangi ji juos pasidėjo ne koridoriuje, o numetė kambaryje. Atsimena, kad konflikto metu jie susistumdė, tačiau kuris kurį pirmas pastūmė, jis pasakyti negali, dėl buvusio girtumo neatsimena. Neatsimena, kad konflikto metu būtų L. tampęs už plaukų, jos galvą trankęs į grindis, o pargriovęs ją ant grindų, gulinčiai ant grindų dukterėčiai sudavęs smūgius ir į veidą, tačiau neatmeta tokios galimybės, kad, būdamas susinervinęs, konflikto metu galėjo taip pasielgti(b.l. 34-35, 38).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis M. J. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios L. J. ir liudytojo P. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 15-16, 25), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 4-6) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 7-8), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 13-14), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 28), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 22) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. lapkričio 11d., apie 23⁴⁰ val., ji kartu su savo broliu P. J. ir dėdė M. J. grįžo į savo namus iš močiutės laidotuvių metinių, vykusių P. Tiek ji, tiek M. J. per metines vartojo alkoholį. Ji su broliu namuose iš karto prisėdo prie kompiuterio, o jos dėdė M. taip pat užėjo į butą ir, atsisėdęs kambaryje, ant lovos, pradėjo jai priekaištauti dėl daiktų, kurie padėti ne savo vietoje. Dėdė M. J. paėmė jos batus ir norėjo juso išmesti per balkoną. Ji bandė dėdę sustabdyti, sakydama „ ką tu darai “, tačiau tuo metu Modestas jai stvėrė už plaukų. M. J. tampė ją už plaukų ir, suėmęs už plaukų, jos galvą penkis kartus trenkė į grindis, o po to, pargriovęs ją ant grindų, jai gulinčiai ant grindų su kumščiu sudavė aštuonis kartus į veidą. Į butą su M. J. buvo užėjęs ir jo draugas, kurį ji žino tik iš matymo, kuris M. J. atitraukė nuo jos. Ji, gindamasi, nagais įbrėžė M. J. į veidą. Kada ji išsilaisvino, iškvietė policiją(b.l. 15-16).

Kaip matyti iš liudytojo P. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2012m. lapkričio mėn., tikslios dienos neatsimena, jis kartu su savo seserimi L. ir dėde M, J. grįžo iš laidotuvių metinių į namus apie 23⁰⁰ valandą. Sesuo L. ir dėdė M. buvo truputėlį išgėrę. L. namuose nusimetė savo batus prie lovos, ką pamatęs dėdė M., seseriai pasakė paimti batus ir juos nunešti į koridorių, kur yra jų vieta. Sesuo atkirto, kad „ tu man neaiškink, tu čia negyveni “. Tada dėdė M. pasiėmė į rankas sesers L. batus ir jos paklausė: „ tai gal man batus išmesti “, į ką L. atsakė „ nu ir išmesk, man nerūpi “. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu sesuo L., priėjusi prie dėdės M., jį pastūmė. Tada dėdė M. padėjo ant žemės sesers batuso jis, pamatęs, kad vyksta ginčas, išėjo iš kambario. Jis nematė, kas toliau vyko kambaryje, nes buvo kitame kambaryje, tik girdėjo, kad sesuo L. su dėde M. triukšmavo(b.l. 25).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta, kur įvyko smurtas šeimoje, yra butas daugiabučiame name, esantis ketvirtame aukšte adresu: (duomenys neskelbtini). Buto apžiūros metu, einant koridoriumi, po kaire puse esančiame kambaryje buvo paimtas sulankstomas peilis, gulėjęs ant lovos, po užtiesalu, kurį nukentėjusiosios L. J. žodžiais iki policijos atvykimo rankose laikė kaltinamasis M. J., tačiau juo grasinama nebuvo(b.l. 4-8). Paimtas peilis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 9-12).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą šeimoje, t.y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiosios L. J., gyv. (duomenys neskelbtini), asmenį aplinkybes(b.l. 13-14).

Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito), kad, patikrinus 2012m. lapkričio 12d., 00¹⁰ val., į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo M. J. būseną, jam buvo nustatytas 2,86 promilės girtumas(b.l. 28-29).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados, kad, 2012m. lapkričio 14d. atlikus nukentėjusiosios L. J. medicininę asmens apžiūrą dėl jos nusiskundimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais prieš 2-5 paras iki apžiūros. Nukentėjusiajai L. J. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 22).

Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis M. J., dėl asmeninių paskatų kilusio buitinio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo dukterėčią-nepilnametę nukentėjusiąją L. J., ko pasekoje pastaroji buvo nežymiai sužalota, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. nežymus kito žmogaus sužalojimas, padarytas jį mušant(nežymus sveikatos sutrikdymas).

Kaltinamojo M. J. nusikalstama veika turtinė žala padaryta nebuvo, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Kaltinamasis M. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-areštu ir jo dydžiu(b.l. 47).

Sankcijoje už kaltinamajam M. J. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1d., padarymą areštas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.

Kaltinamasis M. J. nusikalsta pirmą kartą, anksčiau teistas nebuvo, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis M. J. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos prieš nepilnametį asmenį aplinkybes, tiek ir į paties kaltinamojo M. J., kuris šiuo metu niekur nedirba ir yra registruotas darbo biržoje kaip asmuo, ieškantis darbo, asmenybę, pastarajam yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, tačiau trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės rūšį,-areštą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 49 str.).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo M. J. asmenybę, jo, kaip bedarbio, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. J. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos proceso išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., ir nuteisti areštu 30(trisdešimčiai) parų, arešto bausmę atliekant areštinėje.

LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam M. J. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per penkis mėnesius po arešto bausmės atlikimo išklausant visą šių programų kursą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo M. J. sulaikymo dienos, jį suimant, į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2012m. lapkričio 12d., 00¹⁰ val., iki 2012m. lapkričio 13d., 13²⁸ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis M. J. buvo laikinai sulaikytas, kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą-peilį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinit jo teisėtai savininkei-nukentėjusiajai L. J..

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas R. Adamonis