Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-12-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-300-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-16
Bylos Nr.
1A-421-300-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
Ž. N., E. J.
Nukentėjusysis
S. J. D.
Advokatai
Vida Povilaitienė, Adolfas Račkauskas
Kategorijos
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-300/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.3., 1.2.14.5.1., 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 16 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,nuteistųjų gynėjams advokatams Adolfui Račkauskui, Stanislavai Šulcaitei,nuteistiesiems Ž. N., E. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Ž. N. ir E. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 1 d., dėl sukčiavimo organizavimo, - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010-08-23 iki 2010-09-16.

E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., dėl sukčiavimo, - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-09-30 iki 2009-10-01, nuo 2010-05-15 iki 2010-09-16.

Tenkintas nukentėjusiosios S. J. D. civilinis ieškinys ir iš Ž. N., E. J. solidariai priteista S. J. D. 1500 Lt.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. N. ir E. J. nuteisti už tai, kad Ž. N., veikdamas kaip organizatorius, bendrininkų grupėje su E. J., 2009-09-23 11.29 val., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur jis atlikinėjo bausmę, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino nukentėjusiajai S. J. D., gyv. (duomenys neskelbtini) r., melagingai pranešė, kad jos žentas padarė eismo įvykį, kurio metu sužalojo mergaitę ir už tai reikia sumokėti 8000 Lt žalos atlyginimui bei nurodė pervesti pinigus į tariamai nukentėjusiosios mergaitės tėvo E. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB (duomenys neskelbtini), S. J. D. 2009-09-23 pervedus 1500 Lt į minėtą sąskaitą, tuos pinigus E. J. tą pačią dieną paėmė iš savo sąskaitos, taip bendrais veiksmais jie apgaule užvaldė turtą – 1500 Lt, padarydami nukentėjusiajai S. J. D. 1500 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. J. prašo išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde apeliantas teigia, kad byla buvo išnagrinėta vienašališkai, remiantis vien prokuroro pateiktais faktais, pažeidžiant Žmogaus teisių konvenciją ir jo teisę į gynybą. Taip pat teigia, kad jo kaltė nėra įrodyta – banko sąskaitą nurodė Ž. N. pastarojo prašymu, kad būtų galima pervesti pinigus iš užsienio ir apie jokį nusikaltimą kalbos nebuvo, tai patvirtino pats Ž. N. ir liudytoja P..

Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. N. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį arba grąžinti bylą prokurorui, pavedant surasti nesurastus asmenis. Skunde apeliantas teigia, kad jis visą laiką tvirtino, jog paprašė žmogaus nurodyti banko sąskaitą kito nuteistojo T. K., kuris šiuo metu jau yra miręs, prašymu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nemėgino aiškintis visų nusikaltimo aplinkybių – nebuvo surasta svarbi liudininkė A. G., teismas rėmėsi daiktiniais įrodymais (telefonu ir SIM kortele), kurių byloje nėra. Pasak apelianto, teismas, kaip pagrindiniu įrodymu, rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, nors pastarieji nieko neįrodo – nukentėjusioji nenurodė, kad jai paskambino jis ir ją apgavo. Be to apeliantas skunde teigia, kad prokurorė prašydama skirtinos bausmės, neatsižvelgė į tai, kad iki teismo dirbo vadybininku UAB (duomenys neskelbtini), kad turi mažametį sūnų, yra atlikęs visą jam paskirtą bausmę. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad po nuosprendžio priėmimo prašė leidimo susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei teismo protokolais, kad galėtų tinkamai pasiruošti apeliacinio skundo rašymui, tačiau teismas sąmoningai vilkino jo prašymą, kad pasibaigtų apskundimo terminas. Apeliantas nurodo, kad jis iš advokatės Vidos Povilaitienės nesulaukė jokios teisinės pagalbos, todėl yra ją apskundęs advokatų kontorai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl teismo nustatytų faktinių nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kitų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentų.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma – nukentėjusiosios S. J. D., liudytojos N. P. parodymai, AB banko (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys – E. J. sąskaitos išrašas, daiktų apžiūros protokolai, (duomenys neskelbtini) PN raštai, (duomenys neskelbtini) PN protokolai apie atliktą kratą, skambučių išklotinės, rodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai įvertino byloje esančius įrodymus ir taip pagrįstai apeliantus pripažino kaltais dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

Nuteistųjų E. J. ir Ž. N. apeliaciniuose skunduose nurodytus teiginius, kuriais jie neigia padarę nusikalstamą veiką, kurios padarymu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti apylinkės teismo, paneigia nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiosios S. J. D. parodymai, kad jai telefonu paskambino nepažįstas asmuo ir pranešė apie žento padarytą avariją ir apie joje sužalotą mergaitę bei nurodė, kad sužalotos mergaitės gydymui reikalingi pinigai, jai sutikus mokėti 1500 Lt, jai liepė pervesti pinigus į jo nurodytą sąskaitą, po ko ji taip ir padarė (3 t., b. l. 95-96). Tą aplinkybę, jog nukentėjusioji S. J. D. pervedė pinigus, patvirtina E. J. sąskaitos išrašas ir 2009-09-23 mokėjimo nurodymas iš kurių matyti, kad nukentėjusioji 2009-09-23 pervedė į E. J. sąskaitą 1500 Lt (1 t., b. l. 203-204, 2 t., b. l. 12). Tai, kad nukentėjusiajai buvo skambinta į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina jos telefono įeinančių skambučių išklotinė, iš kurios matyti, jog jai buvo skambinta 2009-09-23 11.29.46 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 63). 2010-01-22 (duomenys neskelbtini) PN raštas Nr. 8-857, 2009-10-23 pranešimas Nr. 5867 (1 t., b. l. 95-96), prie bylos pridėta SIM kortelė, rodo, kad 2009-10-23 9.00-11.00 val. (duomenys neskelbtini) – ame lokaliniame sektoriuje atlikus bendrąją planinę kratą Ž. N. glaudžių siūlėje rasta ir paimta SIM kortelė „Pildyk“, atlikus minėtos SIM kortelės kontrolę nustatyta, kad jos Nr. (duomenys neskelbtini) ir ji buvo naudota telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98-101). Taigi, iš paminėto akivaizdu, kad nuteistojo Ž. N. glaudžių siūlėje rasta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) yra tapati iš kurios ir buvo skambinta nukentėjusiajai, kas patvirtina, kad jai skambino ir melagingą pranešimą pranešė bei pinigų reikalavo Ž. N.. Be to, minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad šios nusikalstamos veikos sumanytojas buvo Ž. N., kuris būdamas laisvės atėmimo vietoje, t. y. neturėdamas galimybės užvaldyti apgaulės būdu įgyto svetimo turto, pasitelkė bendrininką E. J., kuriam skambino, sužinojo jo sąskaitos numerį, po ko davė nurodymus kaip pasielgti su apgaulės būdu įgytais pinigais, į kokią sąskaitą pervesti, kokią dalį pasiimti sau iš ko seka, kad E. J. veikė pagal Ž. N. nurodymus, t. y. palaikė su juo ryšį, paėmė pinigus, dalį pasiliko sau, dalį pervedė į Ž. N. nurodytą sąskaitą ir taip abu nuteistieji apgaule užvaldė nukentėjusiosios S. J. D. turtą – 1500 Lt.

Vertinant aukščiau išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl Ž. N. ir E. J. kaltės ir šių duomenų visumos pagrindu, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo Ž. N. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 1 d. ir nuteistojo E. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Nuteistojo E. J. skunde nurodyti teiginiai, kad byla buvo išnagrinėta vienašališkai, remiantis vien prokuroro pateiktais faktais, pažeidžiant Žmogaus teisių konvenciją ir jo teisę į gynybą, bei tai, jog jo kaltė nėra įrodyta – banko sąskaitą nurodė Ž. N. pastarojo prašymu, kad būtų galima pervesti pinigus iš užsienio ir apie jokį nusikaltimą kalbos nebuvo, tai patvirtino pats Ž. N. ir liudytoja P., atmestini. Iš bylos medžiagos, iš apylinkės teismo nuosprendžio turinio matyti, kad faktiniai duomenys, kuriais teismas grindė savo nuosprendį, buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. 1 d. Nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Jų visetas leido teismui padaryti išvadą dėl E. J. kaltės. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizuoti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir pateikti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo parodymus apie tai, kad jis apie jokį nusikaltimą nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktinės bylos aplinkybės, paties apelianto parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad Ž. N. paskambino jam ir pasiūlė užsidirbti pinigų, jei šis nurodys savo sąskaitos numerį, kad Ž. N. leido jam pasiimti 400 Lt, o 1100 Lt pervesti į kito žmogaus sąskaitą (1 t., b. l. 24, 210), nukentėjusiosios parodymai, rašytiniai bylos duomenys, patvirtina, jog E. J. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia, turėdamas tikslą apgaule kito asmens bei savo naudai įgijo svetimą turtą.

Apelianto Ž. N. prašymas panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo nutartį arba grąžinti bylą prokurorui, pavedant surasti nesurastus asmenis, atmestinas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, rašytinius byloje esančius įrodymus ir, kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą dėl Ž. N. kaltės, todėl kolegija neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis. Paminėtina ir tai, kad teismas laikėsi BPK 301 str. numatytų reikalavimų, ir išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Be to, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui galima tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, ko šiuo atveju nėra.

Nuteistojo Ž. N. skunde nurodyti teiginiai, kad jis visą laiką tvirtino, jog paprašė žmogaus nurodyti banko sąskaitą kito nuteistojo T. K., kuris šiuo metu jau yra miręs, prašymu, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nemėgino aiškintis visų nusikaltimo aplinkybių – nebuvo surasta svarbi liudininkė A. G., atmestini, kadangi juos paneigia aukščiau paminėti įrodymai, o būtent nukentėjusiosios S. J. D., liudytojos N. P. parodymai, AB banko (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys – E. J. sąskaitos išrašas, daiktų apžiūros protokolai, (duomenys neskelbtini) PN raštai, (duomenys neskelbtini) PN protokolai apie atliktą kratą, skambučių išklotinės. O tai, kad nebuvo surasta liudytoja A. G., esant aukščiau paminėtiems įrodymams, jo kaltės nepaneigia ir neduoda pagrindo abejoti apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu.

Apelianto Ž. N. skunde nurodyti teiginiai, kad teismas rėmėsi daiktiniais įrodymais (telefonu ir SIM kortele), kurių byloje nėra bei tai, jog teismas, kaip pagrindiniu įrodymu, rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, nors pastarieji nieko neįrodo – nukentėjusioji nenurodė, kad jai paskambino jis ir ją apgavo, atmestini. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, daiktiniai įrodymai yra prijungti prie baudžiamosios bylos, be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė vien daiktiniais įrodymais, o rėmėsi surinktų duomenų visuma, t. y. teismas įrodymus vertino neatsietai bet jungdamas juos į loginę grandinę, gretindamas liudytojų parodymus su byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Paminėtina tai, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 str. 5 d. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš ko seka, kad vien tik apelianto nesutikimas su teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, nesuteikia pagrindo apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, kad teismas nesiaiškino visų bylos aplinkybių.

Kiti nuteistojo Ž. N. skunde nurodyti teiginiai, kad po nuosprendžio priėmimo prašė leidimo susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga bei teismo protokolais, kad galėtų tinkamai pasiruošti apeliacinio skundo rašymui, tačiau teismas sąmoningai vilkino jo prašymą, kad pasibaigtų apskundimo terminas bei tai, jog jis iš advokatės V. Povilaitienės nesulaukė jokios teisinės pagalbos, todėl yra ją apskundęs advokatų kontorai, deklaratyvūs teiginiai, kurių nepatvirtina baudžiamosios bylos medžiaga. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad advokatė V. Povilaitienė dalyvavo visuose apylinkės teismo teisiamuosiuose posėdžiuose, kuriuose Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-07-08 nutarties pagrindu ir gynė Ž. N..

Dėl paskirtos bausmės nuteistiesiems.

Nuteistojo Ž. N. skunde nurodytas teiginys, kad prokurorė prašydama skirtinos bausmės, neatsižvelgė į tai, kad iki teismo dirbo vadybininku UAB (duomenys neskelbtini), kad turi mažametį sūnų, yra atlikęs visą jam paskirtą bausmę, atmestini, kadangi, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas skirdamas bausmę apeliantui atsižvelgė į minėtas aplinkybes.

Paskirdamas nuteistiesiems Ž. N. ir E. J. terminuotas laisvės atėmimo bausmes, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo taisyklėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos BK 61 str. Skiriant bausmes atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tyčinis nesunkus nusikaltimas, apeliantų asmenybes, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje.

Vertinant Ž. N. asmenybę – teistas 7 kartus, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką įvykdė atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, organizavo nusikalstamą veiką, turi šeimą, mažametį vaiką, buvusioje darbovietėje charakterizuojamas teigiamai.

Vertinant E. J. asmenybę – teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs, nusikalstamą veiką įvykdė praėjus kelioms dienoms po to, kai pasibaigė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikas, todėl Lietuvos Respublikos BK 27 str. prasme – recidyvistas, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis.

Atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybes darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas neatsitiktinai ir ne dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių Ž. N. ir E. J. atžvilgiu, o kad jų padaryta veika yra dėsninga viso jų ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aplinkybių galima teigti, jog nuteistieji nelinkę persiauklėti ir pasitaisyti, todėl bausmės paskirtis, numatyta Lietuvos Respublikos BK 41 str. – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti naujas nusikalstamas veikas ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą gali būti pasiekta Ž. N. ir E. J. už padarytą nusikaltimą tik paskyrus realiai atlikti terminuotas laisvės atėmimo bausmes.

Remiantis išdėstytu apylinkės teismas visiškai teisingai paskyrė Ž. N. laisvės atėmimo bausmę, didesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o E. J. laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistųjų padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bei tinkamai kvalifikavo jų veiką, bet atsižvelgdamas į nuteistųjų asmenybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingas savo dydžiu ir rūšimi bausmes, todėl švelninti jas ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinių skundų argumentais ir motyvais pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtosios Ž. N. ir E. J. bausmės yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistųjų Ž. N. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Zigmas KavaliauskasBronius ZalagaKopija tikraTeisėjasVidmantas Mylė2010-12-16