Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-590-123/2012

NUTARTIS

2012 m. vasario 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkų ir įkeistų daiktų savininkų R. G. ir T. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal kreditorės „Swedbank“, AB, pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, skolininkai R. G. ir T. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-08-01 teisme gautas kreditoriaus „Swedbank“, AB, pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodyta, kad bankas, pagal 2006-09-15 tarp jo ir skolininkų R. G. ir T. G., sudarytą kredito sutartį Nr. 06-069371-FA (su vėlesniais pakeitimais) suteikė skolininkams kreditą. Kreditorius nurodo, kad sutartis su kredito gavėjais (skolininkais) yra nutraukta, nes skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį, todėl kreditorius prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistus daiktus. Nurodo, kad skolininkų skola kreditoriui sudaro: 138 710,66 EUR negrąžinto kredito, 4 023,73 EUR nesumokėtų palūkanų, 167,44 EUR delspinigių už negražintą kreditą, 298,13 EUR delspinigių už negrąžintas palūkanas, 376 Lt turto draudimo mokesčio, 34,80 Lt delspinigių už negrąžintą turto draudimo mokestį, iš viso – 143 199,96 EUR, 410,80 Lt ir 137 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad „Swedbank“, AB ir skolininkai R. G. ir T. G. 2006-09-15 sudarė kredito sutartį Nr. 06-069371-FA (su vėlesniais pakeitimais). Sutartis su kredito gavėjais (skolininkais) yra nutraukta vienašališkai, nes skolininkai nevykdė prievolių pagal kredito sutartį. Pagal hipotekos lakštą Nr. 03/1/2007/0000947, 2007-01-22, 2008-02-29, 2009-06-02 įregistruotą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriuje, užtikrinant skolininkams suteikto 138 059,55 Eur dydžio kredito grąžinimą bankui, buvo įkeisti skolininkams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai. Kadangi skolininkai nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje – kredito sutartyje nurodytu laiku negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, kreditorius vienašališkai nutraukė sutartį ir jo prašymu buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas.

Vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 str.). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą.

Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamoje byloje kreditas skolininkams suteiktas gyvenamojo namo dalies su žemės sklypo dalimi pirkimui ir namo dalies statybos darbų užbaigimui. Šie kreditavimo sutarties duomenys leidžia daryti išvadą, kad tarp skolininkų ir banko buvo sudarytos kreditavimo ir hipotekos vartojimo sutartys (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nustatyta, kad kredito sutartį bankas vienašališkai nutraukė susidarius 2 354,44 EUR skolai (b. l. 36) pagal kredito sutarties 11.2 p. (banko reikalavimu). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.). 2010-02-02 skolininkas kreipėsi į banką su prašymu atidėti kredito dalių ir palūkanų mokėjimus pagal sutartį šešiems mėnesiams, nes dėl finansinių sunkumų įmonės veikla nuostolinga, o gaunamų šeimos pajamų nepakanka turimiems įsipareigojimams padengti (b. l. 63). 2010-04-22 paskolos daliai buvo visiškai atidėti paskolos ir palūkanų mokėjimai 6 mėn. (b. l. 64). Kreditorius kreipėsi į skolininkus su raginimu sumokėti skolą 2010-11-16, 2011-01-11, 2011-02-11 pranešimais (b. l. 65–67). Taigi skolininkams buvo nustatytas protingas terminas įsiskolinimui pagal kredito sutartį padengti. Esant nurodytoms aplinkybėms matyti, kad sutartis nutraukta laikantis sutartyje ar įstatyme nustatytos tvarkos, nėra pagrindo teigti, kad sutarties nutraukimas skolininkams nevykdant kredito sutarties iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 str. 1 ir 2 d.), todėl prižinti sutarties sąlygų negaliojančiomis ab initio nėra pagrindo (CK 6.188 str. 7 d.).

Skolininkai R. G. ir T. G. tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2006-09-15 kredito sutartį Nr. 06-069371-FA su vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais, todėl kreditorius vienašališkai nutraukė 2006-09-15 kredito linijos sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą, priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėti skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.

Apeliantai nurodo, kad 2011-02-11 įspėjimo, kuriuo išaiškinta, kad nuo 2011-03-08 kredito sutartis bus laikoma nutraukta, jei įsiskolinimas pagal kredito sutartį nebus sumokėtas, iš kreditoriaus negavo, o kreditorius nepateikė dokumentų, kad atitinkamas pranešimas apie sutarties nutraukimą būtų įteiktas skolininkams. Nustatyta, kad nurodytas raštas skolininkams siųstas registruotu laišku kredito sutartyje ir hipotekos lakšte nurodytu skolininkų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir kitu kreditoriui žinomu adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 36), tačiau procesiniai dokumentai neįteikti skolininkams jų neatsiėmus (b. l. 68–71). Skolininkai atskirajame skunde nepateikia įrodymų, kad jų gyvenamoji vieta būtų pasikeitusi ar korespondencijos neatsiėmimą būtų lėmusios kitos objektyvios priežastys. Be to, CK 2.17 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas raštu pranešti kitai sandorio šaliai savo kreditoriams apie gyvenamosios vietos pasikeitimą. Asmeniui neįvykdžius šios pareigos, kita sandorio šalis ar kreditorius turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. Bankas ir skolininkai pasirašydami kredito sutartį nustatė ir susitarė dėl galimybių vienašališkai nutraukti kredito sutartį, taip pat numatė tvarką dėl korespondencijos (raštų ar pranešimų apie sutarties nutraukimą) siuntimo ir gavimo. Kredito sutarties 11.2.1 p. nurodo, kad apie vienašališką sutarties nutraukimą skolininkui turi būti pranešta prieš 15 kalendorinių dienų. Sutarties 15.2 p. nurodo, kad paštu išsiųsta korespondencija laikoma gauta 5 kalendorinę dieną nuo jos išsiuntimo dienos. Todėl laikytina, kad 2011-02-11 pranešimas skolininkams įteiktas tinkamai ir laiku (CK 6.218 str. 1 d.).

Apeliantai nurodo, kad apie 2011-11-04 teismo posėdį jie nebuvo informuoti, todėl negalėjo ginti savo teisių, laiku pristatyti įrodymų, pareikšti pretenzijų ar nesutikimo dėl kreditoriaus vienašališkos sutarties nutraukimo teisėtumo. CPK 544 straipsnyje numatyta, kad bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl šalys į teismo posėdį nekviečiamos, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant. Apeliantų atskirajame skunde pateikti motyvai nesudaro pagrindo abejoti nutarties teisėtumu, be to, atsižvelgus į CPK 544 straipsnio nuostatas, apeliantų motyvas, kad jie negalėjo tinkamai apginti savo teisių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Byloje nėra duomenų, kad apeliantų įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų, todėl teismas konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-04 nutartį nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.