- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-1560-565/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas pripažinti teisėjų V. P., Rositos Patackienės, Virginijos Švedienės, Stasio Punio, prokuroro G. J. veiksmus neteisėtais, priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur turtinės ir 17 000 Eur neturtinės žalos.
2. Ieškovas nurodė, kad jis buvo išteisintas dėl veikų, kuriomis buvo kaltinamas ir nuteistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų baudžiamojoje byloje. Teisėjai tyčia viršijo įgaliojimus, tyčia neteisingai taikė Lietuvos Respublikos įstatymus, atliko neteisėtus, antikonstitucinius veiksmus. Prokuroras, žinodamas, jog masinės informacinės priemonių cenzūra draudžiama, tyčia atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, o teisme prieštaravo, kad ieškovas būtų išteisintas. Ieškovas patyrė 3 000 Eur turtinę žalą – lankėsi posėdžiuose, ikiteisminio tyrimo apklausose, negavo pajamų, gaišo laiką teisminiam procesui. Ieškovas taip pat patyrė 17 000 Eur neturtinę žalą, nes buvo nepagrįstai persekiojamas, buvo sugriauta jo reputacija, jis prarado pasitikėjimą valstybe, buvo pažemintas kaip žurnalistas ir kaip pilietis. Vilniaus apygardos teismui priėmus nuosprendį, ieškovas, būdamas nekaltas, vos nebuvo išsiųstas į kalėjimą atlikti bausmės. Ieškovui neteisėtai buvo paskirta 45 parų laisvės atėmimo bausmė areštinėje, nors jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Taigi ieškovas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų patyrė išgyvenimus, baimę dėl reputacijos, dėl ateities.
3. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendyje, nei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartyse nekonstatuota, kad prokuroras savo funkcijas atliko pažeisdamas BPK reikalavimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.
4. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens skundą ir įvertinus aplinkybę, kad ieškovas pažeidė teismo draudimą publikuoti rašinius. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padaryta klaida, kuri pasireiškė taikant BK 245 str. įtvirtintą reguliavimą pažodžiui, nesudaro pagrindo daryti išvadą apie šiurkščią teismų klaidą baudžiamajame procese. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartyje nesutiko su žemesnių instancijų teismų išvadomis dėl ieškovo tiesioginės tyčios egzistavimo ir BK 245 str. taikymo, tačiau nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių teisės normų pažeidimų. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtą turtinę žalą, taip pat neįrodė, kad patyrė išgyvenimus, kurie savo pobūdžiu ir intensyvumu patektų į atlygintinos žalos sampratą. Ieškovas nuo 2009 iki 2011 m. buvo 5 kartus teistas, todėl jo reputacija nebuvo nepriekaištinga. Anksčiau vykusiose analogiškose bylose ieškovas buvo nuteistas, pripažintas kaltu pagal BK 245 str.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo dėl 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje bylą nutraukė, likusioje dalyje ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitą ieškinio dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas pagal BK 245 str. už 2012 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. lapkričio 10 d. ir 2013 m. vasario 2 d. teismų sprendimų, nesusijusių su bausme, nevykdymą galutine subendrinta 45 parų arešto bausme. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžio vykdymą sustabdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. spalio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
7. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas valstybės civilinės atsakomybės dėl 17 000 Eur neturtinės žalos, padarytos neteisėtais prokuroro ir teismo veiksmais, atlyginimo klausimas.
8. Teismas pažymėjo, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė.
9. Teismas, spręsdamas dėl valstybės civilinės atsakomybės dėl prokuroro veiksmų, nurodė, kad šiuo atveju ieškovas, žinodamas, kad yra priimti teismų sprendimai, kuriais jam ir UAB „Laisvas laikraštis“, kurio direktoriumi ir redaktoriumi jis buvo, uždrausta publikuoti rašinius, kuriuose A. S. būtų siejamas su akcine bendrove „Mažeikių nafta“, šios bendrovės privatizavimu ir G. K. nužudymu, būdamas anksčiau už tai nuteistas, publikuojamuose rašiniuose toliau dėstė teiginius, kurių turinys sudarė pagrindą abejonėms, ar jais nepažeidžiami įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatyti draudimai. Ieškovas nesikreipė į sprendimus civilinėse bylose priėmusius teismus dėl jų turinio išaiškinimo, siekdamas išsiaiškinti jam nustatytų draudimų ribas. Teismas sprendė, kad nustatyti faktai prokurorui buvo pakankami vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir palaikyti kaltinimą teisme, siekiant įvertinti, ar konkrečių publikacijų paskelbimas turi būti laikomas nusikalstama veika BK 245 str. prasme.
10. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų veiksmų, atlyginimo, pažymėjo, kad nėra pagrindo padaryti išvados, kad bylą nagrinėję teismai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartyje padarė įžvalgas ir išvadas, iš kurių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad teismai, kvalifikuodami konkrečius A. D. veiksmus kaip nusikalstamus, tinkamai neįvertinę nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str., objektyviųjų požymių buvimo, netiksliai įvykdė procesinę pareigą išdėstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas (BPK 305 str. 1 d. 3 p.), dėl ko buvo padaryta teisės taikymo klaida. Tokie teismų veiksmai gali būti laikomi neteisėtais CK 6.272 str. 1 d. prasme, todėl už juos, esant kitiems civilinės atsakomybės požymiams, kyla valstybės atsakomybė.
11. Teismas pažymėjo, kad baudžiamajame procese kardomosios priemonės ieškovo atžvilgiu taikytos nebuvo. Ieškovo nurodyti nepatogumai ir neigiami išgyvenimai yra susiję ne su konkrečia baudžiamąja byla, dėl kurioje atliktais teismų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, sprendžiama šioje civilinėje byloje, o su asmeniniu ieškovo santykiu į A. S. asmenį bei jo reakcija į kitus vykusius procesus. Ieškovas neįrodė, kad buvo sugadinta reputacija. Tačiau teismas atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad dėl teismų padarytos klaidos jis patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumų, pažeminimą dėl to, kad buvo laikomas nusikaltėliu ir dėl baimės, jog bus išsiųstas atlikti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, kol jos vykdymą sustabdė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo patirta neturtinė žala yra susijusi su baudžiamuoju procesu.
12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovui iš valstybės priteisintos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į aplinkybes, kad ieškovo nurodyti patirti neigiami padariniai yra gana abstraktaus pobūdžio, baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu nebuvo taikytos kardomosios priemonės, bausmė nebuvo įvykdyta, jis nepagrįstai nuteistas ne už nusikaltimo, tačiau lengvesnės nusikalstamos veikos – baudžiamojo nusižengimo, padarymą, procesas neužsitęsė pernelyg ilgai. Todėl teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą dėl teismo veiksmų, priimant jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį, įvertina 300 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Ieškovas A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
13.1. Teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, pažeisdamas visiško žalos atlyginimo principą (CK 6.272 str. 1 d.), nes priteisė tik 300 Eur iš prašomų 17 000 Eur.
13.2. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, tendencingas, neargumentuotas ir su loginėmis klaidomis.
13.3. Teismas įtikino ieškovą atsisakyti dalies ieškinio dėl negautų pajamų, nurodydamas, kad ieškovas turi įrodyti, jog negavo atlyginimo, tačiau ieškovas neturėjo atstovo, todėl pripažino, kad atlyginimą gavo arba negali surasti reikiamų dokumentų.
13.4. Konkurentai nuolat skleidė gandus, kad ieškovas greit bus įkaltintas, o leidžiamas laikraštis – uždarytas. Kadangi ieškovui buvo paskirti areštai, jam nebereikia įrodinėti teisėjų, prokurorų tyčios.
13.5. Teismai taikė teisėjų solidarumo taisyklę ir šią bylą nagrinėjanti teisėja galimai buvo šališka, nes vadovaujasi nuostata, kad teisėjai ir prokurorai niekada neklysta, o jeigu klysta – tai netyčia. Jokia bylos medžiaga nepatvirtina, kad prokuroras G. J. su teisėjais suklydo netyčia.
Šalies argumentai
14. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
14.1. Skundžiamame sprendime teismas, pasisakydamas dėl prokuroro veiksmų vertinimo ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ieškovas 2012 m. gegužės 12 d. savaitraščio „Laisvas laikraštis“ straipsnyje „Ištirti pedofilijos bylos nužudymų D. V. neleidžia VSD“ A. S. siejo su AB „Mažeikių nafta“, su šios bendrovės privatizavimu, žinodamas, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu jam uždrausta publikuoti tokius teiginius. Šias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nuosprendis (bylos Nr. 1-257-648/2010), 2011 m. birželio 29 d. nuosprendis (bylos Nr. I-100-818/2011). Teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis kasacinio teismo praktika ir pažymėjo, kad prokurorui buvo pakankamas pagrindas pradėti baudžiamąjį persekiojimą, o nesant vienos iš būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė dėl prokuroro veiksmų negali kilti.
14.2. Ieškovas 2017 m. sausio 13 d. teismo posėdyje savo iniciatyva atsisakė dalies reikalavimo (turtinės žalos priteisimo) ir ši aplinkybė užfiksuota posėdžio garso įraše.
15. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.
15.1. Apeliaciniame skunde nenurodomi jokie motyvai, dėl kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagristas ir neteisėtas, nors skunde turi būti aiškiai nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, argumentai turi būti išdėstomi glausta forma. Ieškovas nurodė skundo dalyką, tačiau jokių motyvų, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas buvo įvertintas netinkamai, nėra.
15.2. Teismų klaidą lėmė ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 1 d. nutartimi keičiama praktika panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Todėl teismas pagrįstai įvertino šiai bylai svarbias aplinkybes ir paties ieškovo veiksmus, bei sumažino priteisimos neturtinės žalos dydį iki 300 Eur.
15.3. Nustatant neturtinės žalos dydį, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Neturtinė žala yra bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis neįrodinėjimas, jį pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą nustato teismas
15.4. Neturtinės žalos atlyginimas turi atitikti CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tokios kategorijos bylose, taip pat žalos dydis neturi tapti galimybe žalą patyrusiam asmeniui pasipelnyti kito asmens sąskaita. Šiuo atveju ieškovo reikalavimas priteisti jam 17 000 Eur neturtinės žalos prieštarauja suformuotai teismų praktikai ir sąžiningumo bei protingumo principams.
15.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neįrodė kai kurių savo teiginių, o pagrindinė dalis neturtinio pobūdžio išgyvenimu buvo susijusi ne su baudžiamuoju procesu apskritai, o su asmeniniais jo santykiais su A. S.. Ieškovui priteistas neturtinės žalos dydis atitinka padarytų pažeidimų pobūdį ir mąstą, kilusius padarinius ir yra teisinga satisfakcija žalai atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinis skundas atmetamas.
17. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013). Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 str. 2 d. išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-149-943/2016).
18. Ieškovas savo skundo reikalavimą atlyginti likusią nepriteistą 16 700 Eur neturtinę žalą ir sprendimo neteisėtumą grindžia argumentais, kad teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, pažeisdamas visiško žalos atlyginimo principą, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, tendencingas, neargumentuotas, su loginėmis klaidomis, ieškovas neturėjo atstovo, todėl teismas įtikino ieškovą atsisakyti dalies ieškinio dėl negautų pajamų (t. y. turtinės žalos atlyginimo); konkurentai nuolat skleidė gandus, kad ieškovas greit bus įkaltintas, o jo leidžiamas laikraštis – uždarytas; ieškovas vos nebuvo pasiųstas neteisėtai atlikti 45 dienų arešto įkalinimo įstaigoje, dėl ko patyrė pažeminimą, nuolat gaišo laiką apklausose ir teismo posėdžiuose, jo reputacija prieš užsakovus mažėjo, o bylą nagrinėjanti teisėja galimai buvo šališka. Su ieškovo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendžiu ieškovas buvo nuteistas pagal BK 245 str. už 2012 m. rugpjūčio 18 d., 2012 m. lapkričio 10 d. ir 2013 m. vasario 2 d. teismų sprendimų, nesusijusių su bausme, nevykdymą, galutine subendrinta 45 parų arešto bausme, iš ieškovo nukentėjusiajam A. S. priteisė 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, apeliacinės instancijos teismas šį nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2015 m. spalio 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį panaikino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovo nurodyti patirti neigiami padariniai yra gana abstraktaus pobūdžio, baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu nebuvo taikytos kardomosios priemonės, bausmė nebuvo pradėta vykdyti, procesas neužsitęsė pernelyg ilgai. Šiuo atveju ieškovas, teigdamas, kad jam žala pasireiškė reputacijos pablogėjimu, nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti. Ieškovo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje, ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2002/2012). Taigi vien dėl aplinkybė, jog teismas priteisė ne tokio dydžio neturtinę žalą, kokios prašė ieškovas (17 000 Eur), nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo sprendimas nėra neteisėtas, nepagrįstas. Ieškovas, teigdamas, kad bylą nagrinėjanti teisėja buvo šališka, nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 str.).
22. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, jog tinkamas teismo sprendimo motyvavimas yra svarbus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimo aspektas. Principinės šio teismo sprendimuose suformuluotos nuostatos yra tokios, kad teismų sprendimuose turi būti tinkamai išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti; pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, tačiau kartu pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (A. A. v. Bulgari, no. 51343/99, judgment of 15 February 2007; Higgins and Others v. France, no. 134/1996/753/952, judgment of 19 February 1998; Van der Hurk v. Netherlands, no. 1603/90, judgmentof 19 April 1994; Helle v. Finland, no. 157/1996/776/97, judgment of 19 December 1997). Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyta galimybė teismo sprendimą panaikinti dėl proceso teisės normų pažeidimų tik tada, jeigu dėl konstatuoto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d., 346 str. 2 d. 1 p., 360 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2012).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą, išvadas grindė galiojančiu teisiniu reguliavimu ir aktualia teismų praktika, todėl ieškovo teiginiai dėl sprendimo nelogiškumo ir nemotyvavimo yra atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.
26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.