Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-07-04 · Civilinė byla Nr. 2-456-714/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-07-04Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-07-04
Bylos Nr.
2-456-714/2012
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-00350-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Lukšienė
Ieškovas
UAB „EMP Recycling“
Atsakovas
V. P.
Advokatai
Zenonas Jonas Januška
Civilinė byla Nr. 2-456-714/2012Teisminio proceso Nr.2-19-3-00350-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 99.3; 99.7; 11.10; 11.11; 14.5.; 14.7.
JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. liepos 4 d.Jurbarkas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovės UAB „EMP Recycling“ atstovui advokatui A. K., atsakovui V. P., jo atstovui advokatui Zenonui Jonui Januškai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „EMP Recycling“ ieškinį atsakovui V. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2012 04 02 buvo iškelta byla pagal ieškovės UAB „EMP Recycling“ ieškinį atsakovui V. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-4). Ieškovė prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 250str. priteisti iš atsakovo 10 000,00Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 20-23).

Teismo ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas advokatas Z.J.Januška teismo posėdžio metu ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011 09 30 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 819, pagal kurią V. P. buvo priimtas dirbti UAB „EMP Recycling“ vadybininku (b.l. 7-8), 2012 02 22 UAB „EMP Recycling“vadovo įsakymu Nr. AD-301 darbo sutartis buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos DK 136str. 3d. 2p. (darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas). Teismui taip pat buvo pateiktas prevencijos vadovo J. V. tarnybinis pranešimas (b.l. 10-11), V. P. paaiškinimas (b.l. 9), 2012 02 21 patikrinimo aktas (b.l. 36).

Atsakovas neginčija atleidimo iš darbo ir pripažįsta darbo drausmės pažeidimą, tai yra tai, kad jis, būdamas savo darbo vietoje už asmenines lėšas nupirko iš kito asmens metalo laužą, o vėliau pardavė tą metalo laužą kitoje metalo laužo supirktuvėje. UAB „EMP Recycling“ taip pat verčiasi metalo laužo supirkinėjimu. Atsakovas patvirtino, kad jam buvo žinoma ir suprantama, kad disponuoti asmeniniais pinigais, superkant metalo laužą, draudžiama. Tačiau nesutinka, kad tuo padarė neturtinė žalos ieškovui.

Esminis ginčas byloje kyla dėl neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimo dėl turtinė žalos nereiškiama.

Ieškovo atstovas nurodo, kad tokioje situacijoje, kai darbuotojas dirba nutolęs nuo darbdavio, perparduoda metalo laužą konkurentui, žeidžia ir žemina darbdavį, buvo pažeistas darbuotojo ir darbdavio tarpusavio lojalumo principas, be to yra toks dalykas kaip kolektyvinė atmintis ir kolektyvinė sąmonė. Nors juridinio asmens reputacija dėl atsakovo elgesio nepablogėjo, apie tokius įvykius yra informuojami visi kolektyvo nariai, kuriems tokie ir panašūs įvykiai daro neigiamą įtaką, atsiliepia darbe ir kolektyvo tarpusavio santykiuose.

Lietuvos Respublikos DK 250str. įtvirtinta nuostata, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Respublikos CK 6.250str. 1d. išvardinta, kokie veiksniai, teismo įvertinti pinigais, galėtų sudaryti neturtinę žalą. Dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, sukrėtimas ir panašiai yra būdingi tik fiziniais asmenims. Ieškovė UAB „EMP Recycling“ yra juridinis asmuo, kuriam neturtinė žala galėtų būti priteista tuo atveju, jei dėl padaryto pažeidimo būtų pablogėjusi juridinio asmens dalykinė reputacija (Lietuvos Respublikos CK 2.24str. 8d.). Be to vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė bei žala). Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis teisėtai, atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, bei neteistus veiksmus (neveikimą) atlikusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Iš šalių atsakovo paaiškinimų (ieškovė neteikė teismui jokių kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo paaiškinimus dėl jo paties padarytų veiksmų, iš byloje surinktos rašytinės medžiagos, iš to, kad abi šalys faktiškai pripažino buvus darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Respublikos CPK 187str., 182str. 5p.), nenustatyta, kad dėl atsakovo veiksmų buvo pakenkta ieškovės dalykinei reputacijai, be to ieškovo atstovas patvirtino ir tą aplinkybę, kad juridinio asmens reputacija nenukentėjo. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama, ar juridinio asmens teisė į dalykinės reputacijos apsaugą pažeista: civilinėje byloje dėl asmens pažeistos reputacijos gynimo ieškovas turi įrodyti, kad jo dalykinė reputacija realiai nukentėjo, sumenkinta. Tokių įrodymų byloje nėra (Lietuvos Respublikos CPK 176str., 178str.). Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovo padaryto pažeidimo buvo kaip nors kitaip pakenkta juridinio asmens interesams, pablogėjo jo veiklos rezultatai, buvo destabilizuota įmonės veikla ar panašiai, tačiau tai jau galėtų turėti įtakos turtinės žalos dydžio nustatymui.

Lietuvos Respublikos DK 15-17 straipsniuose apibrėžtos darbuotojo, darbdavio ir darbo kolektyvo teisinės sąvokos. Ieškovė UAB „EMP Recycling“ šiuo atveju yra darbdavys, kuriam neturėtų būti taikoma kolektyvinės sąmonės sąvoka, kuri visų pirma reiškia žmonių grupės apjungtą sąmonę. Darbdavio ir darbo kolektyvo sąvokos yra aiškiai atskirtos. Darbdavys šiuo atveju yra juridinis asmuo, kuriam nėra būdinga tokia savybė kaip sąmonė.

Teismas, spręsdamas bylą, vadovaujasi, įstatymu, suformuota teismų praktika, vertina įrodymus ir taiko įstatymą pagal savo įsitikinimą, paremtą taip pat ir teisine sąmone, susidarančia iš teisinių žinių, teisinės minties, idėjų vertinimo. Šioje byloje pagrindų ieškiniui tenkinti nenustatyta.

Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu (Lietuvos Respublikos CPK 93str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „EMP REcycling“, įmonės kodas 124824426, atsakovui V. P. 1 500,00Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jūratė Lukšienė