Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-01-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-66-448/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-01-16
Bylos Nr.
A8.-66-448/2018
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00565-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Jakučiūnienė
Pažeidėjas
R. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-66-448/2018Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00565-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 9.46; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. sausio 16 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė,sekretoriaujant Jovitai Žukauskaitei,

dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovei D. R.,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P., būdamas (duomenys neskelbtini) nariu, per nustatytą laikotarpį, tai yra iki 2017 m. kovo 31 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2016 metų savo vadovaujamos mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 23 straipsnio 3 dalis. Tokiais savo veiksmais R. P. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, 2.67 straipsnio, MBĮ 14 straipsnio 4 dalies, 23 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą palaikė ir prašė (duomenys neskelbtini) nariui R. P. paskirti administracinę nuobaudą. Institucijos atstovė neprieštaravo švelnesnės nei minimali baudos skyrimui.

Teismo posėdžio metu R. P. su jam inkriminuotu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog jis nustatytu laiku nepateikė (duomenys neskelbtini) 2016 metų finansinių ataskaitų dėl netinkamo teisės aktų išmanymo.

Tai, jog R. P. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytiniai bylos įrodymai (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2 – 3).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (išrašas suformuotas 2017 m. gruodžio 20 d. 14 val. 12 min.) matyti, jog (duomenys neskelbtini) narys yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. P., kuris vienasmeniškai atstovauja šią mažąją bendriją. Matyti, jog 2017 m. gruodžio 20 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui dar nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinės ataskaitos) už 2016 metus (b. l. 4).

Iš teismo posėdžio metu pateikto Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (išrašas suformuotas 2018 m. sausio 16 d. 8 val. 17 min.) matyti, jog (duomenys neskelbtini) 2018 m. sausio 9 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus (finansinės ataskaitos) už 2016 metus (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalis numato, jog <...> juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3 000 Eur.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) narys ir vienasmenis atstovas yra R. P., kuris Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nepateikė savo vadovaujamos mažosios bendrijos finansinių ataskaitų už 2016 metus.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog R. P. padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos švelninimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju R. P. administracinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 3 dalis). R. P. atsakomybę lengvina aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius atitinkamuose registruose, nustatyta, jog R. P. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, skirtas baudas sumokėjęs, tačiau tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 19, 20 – 23). R. P. dirbantis, byloje nėra jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Todėl, vertinant R. P. padaryto nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, pasekmes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus jam mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam 50 Eur (penkiasdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Asta JakučiūnienėPapildoma informacija: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 1001 ir nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:17076105356.Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam paskirtos baudos sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.