Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (laikinai – (duomenys neskelbtini)), teistas:

2013 m. spalio 1 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2016 m. rugpjūčio 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 1 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 13.55 val., darže, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia plaštaka vieną kartą smogė į veidą sugyventinei D. C. ir vieną kartą ranka sudavė į veido sritį sugyventinės nepilnametei dukrai D. C., gim. (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiosioms D. C. ir D. C. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

V. M., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su D. C. ir jos vaikais 5 metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. 2018 m. rugpjūčio 23 d. jis namuose išgėrė apie 1,5 litro 7,5 procento stiprumo alaus ir apie 13.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei pasiėmęs trimerį, nuėjo už tvarto į daržą nupjauti bulvienojų. Bulvienojus jau pjovė ir sugyventinės sūnus V. C.. Jis truputį nupjovęs bulvienojų, trimerį palikęs darže, nuėjo pasiimti žolės pjovimo „zilką“. Jam atėjus į daržą, pamatė, kad trimerį mėgina užvesti E. C.. Jis iš E. C. norėjo atimti trimerį, susistumdė. Triukšmą išgirdusi į daržą atėjo ir jo sugyventinė D. C. su dukromis. Sugyventinė norėjo juos išskirti, ji lindo tarp jų į tarpą ir jis jai plaštaka sudavė per veidą. Buvo labai supykęs, todėl nepamena, kuriuo metu sudavė nepilnametei D. C., ji irgi tikriausiai lindo tarp jų. Jis pilnai prisipažįsta, kad suduodamas plaštaka sugyventinei D. C. ir jos dukrai D. C. sukėlė fizinį skausmą. Šitaip pasielgė paveiktas alkoholio, blaivus tikrai taip nebūtų pasielgęs, dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 97-98).

Nukentėjusioji D. C., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 13.55 val. jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), į kiemą atbėgo jos dukra D. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad neblaivus jos sugyventinis V. M. darže konfliktuoja su jos pilnamečiu sūnumi E. C., gim. (duomenys neskelbtini). Nuėjusi už tvarto, pamatė, kad jos sūnų stumdo sugyventinis. Jai bandant juos išskirti, sugyventinis ranka vieną kartą pataikė jai į veido sritį. Ar jis tai padarė tyčia, nurodyti negali, bet jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi sugyventiniui daugiau nepavyko prieš ją ir jos sūnų smurtauti, jis vieną kartą ranka tyčia trenkė per veidą D. C.. Po to vėl puolė vaikytis E. C.. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus, o sugyventinis iš namų pasišalino. Atvykę policijos pareigūnai, jį surado ir sulaikė. Namuose gyvena ji, sugyventinis, sūnus E., dukra D., dukra D. C., gim. (duomenys neskelbtini)., ir sūnus V. C., gim. (duomenys neskelbtini). Visi vaikai matė ir girdėjo darže kilusį konfliktą. Kaip pasakojo sūnus E., konfliktas kilo dėl bulvienojų pjovimo, o neblaivus sugyventinis norėjo atimti trimerį. Anksčiau jos sugyventinis, su kuriuo gyvena apie 6 metus, smurtavęs nebuvo, neblaivus dažnai užgaulioja žodžiais. Dėl sumušimų medikų pagalba joms nereikalinga, pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta, jo nereikš. Pageidauja, kad jos sugyventinis būtų iškeldintas ir įpareigotas nesiartinti prie jų (b. l. 41-42).

Nukentėjusioji D. C., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad jos mama apie 6 metus gyvena kartu su sugyventiniu V. M.. Kartu ir ji su broliais bei seserimi gyvena pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugpjūčio 23 d. po pietų, tikslaus laiko nepamena, jos brolis E. C., kuris tuo metu darže pjovė bulvienojus, jos paprašė atnešti trimeriui „zilkos“. Atnešus „zilką“, po kurio laiko atėjo girtas patėvis V. M. ir iš jo norėjo paimti trimerį. Brolis E. C. patėviui V. M. trimerio nedavė ir jie tarpusavyje susistumdė. Tai pamačiusi, ji nubėgo į kambarį pasakyti mamai. Jos su mama nuėjo į daržą. Mama D. C. liepė patėviui atstoti nuo E. C., stodama tarp jos brolio ir patėvio, ir jie visi trys susistumdė. Kada mamai D. C. V. M. sudavė smūgį į veido sritį, ji tikrai nematė, jai tik vėliau apie tai pasakė pati mama. Pamačiusi, kad patėvis agresyviai nusiteikęs, ji patėvį V. M. patempė už marškinėlių. Jis nežiūrėdamas į ją, atbula ranka jai sudavė į veido sritį, po suduoto smūgio pajuto trumpalaikį fizinį skausmą. Jos patėvis toliau buvo agresyvus, todėl mama jai liepė nubėgti pakviesti į pagalbą jos brolį, kuris gyvena netoliese, ką ji ir padarė. Po kurio laiko jiems grįžus, darže nieko nebebuvo, visi buvo kieme, tik nematė patėvio. Pas medikus nesikreipė, nes nebuvo padaryta akivaizdžių sužalojimų. Jos brolis ir sesuo buvę kartu tuo metu nenukentėjo. Patėvis dažnai vartoja alkoholį, be jo būna nervingas (b. l. 56-57).

E. C., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. jis su savo seserimis D. ir D. C. ir broliu V. C. buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Jie buvo darže už tvarto. Jis su trimeriu pjovė bulvienojus, kai apie 13.55 val. atėjo neblaivus mamos sugyventinis V. M., kuris su trimeriu norėjo pjauti žolę. Kadangi patėvis buvo stipriai išgėręs, jis jam pjauti neleido. Patėvis labai supyko ir jie apsistumdė. Tai pamačiusi sesuo Dovilė nubėgo pakviesti mamą. Atbėgusi mama bandė juos išskirti. Tada sugyventinis vieną kartą trenkė jo mamai delnu per veidą. Sesuo D. bandė V. nutempti nuo jų, o jis atsisukęs vieną kartą trenkė jai į veido sritį. Jis, gindamas seserį, vieną kartą jam bandė kumščiu trenkti, atrodo, pataikė į lūpą. Tada situacija kiek aprimo, mama iškvietė policijos pareigūnus. Įvykį matė visi vaikai. Jam suduoti smūgiai nebuvo, fizinis skausmas nesukeltas, sužalojimai nepadaryti. Mamos sugyventinis niekur nedirba, dažnai geria alkoholį, užgaulioja ir vartoja keiksmažodžius vaikų atžvilgiu. Anksčiau prieš jį nėra smurtavęs (b. l. 66-67).

Motyvuojamoji dalis

V. M. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2018 m. rugpjūčio 23 d. D. C. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 13.55 val. namuose neblaivus sugyventinis V. M. jai ir jos dukrai D. C., gim. 2(duomenys neskelbtini), po vieną kartą sudavė ranka per veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 11);

2018 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta gyvenamojo namo teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo smurtaujama D. C. ir D. C. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir daržo vaizdas (b. l. 18, 20-22);

2018 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 13.55 val., (duomenys neskelbtini), sodybos teritorijoje, darže už tvarto, neblaivus V. M. suduodamas D. C. vieną kartą ranka į veidą, pataikė į viršutinę lūpą ir sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 24-26);

2018 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. apie 13.55 val. darže už ūkinio pastato neblaivus V. M. ranka sudavė į veido sritį nepilnametei dukrai D. C., gim. (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ant veido dešinės pusės skruosto buvo matyti nežymus paraudimas (b. l. 28-30);

2018 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK patrulio Žydrūno Griciaus pranešimu Moters veiklos inovacijos centrui apie smurtą artimoje aplinkoje (b. l. 32);

2018 m. rugpjūčio 23 d. Šiaulių AVPK Joniškio RPK patrulio Žydrūno Griciaus pranešimais Vaiko teisių apsaugos skyriui apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje (b. l. 33-35);

alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad įvykio metu kaltinamasis V. M. buvo neblaivus – jam nustatytas 2,40 promilių girtumo laipsnis (b. l. 37-38).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. M. 2018 m. rugpjūčio 23 d. konflikto metu, būdamas neblaivus, tyčia plaštaka vieną kartą smogė į veidą sugyventinei D. C. ir vieną kartą ranka smogė į veido sritį sugyventinės nepilnametei dukrai D. C., gim. (duomenys neskelbtini), taip nukentėjusiosioms sukeldamas fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo V. M. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojo parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusiosios nėra pareiškusios ieškinių dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 117).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

V. M. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs (b. l. 72-74), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 81-85), nedirba (b. l. 86), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 87). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant laisvės apribojimo bausmę, nustatant jos terminą mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, 7 dalimi, V. M. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 14.25 val. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 13.44 val., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad V. M. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. M. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), pas sugyventinę D. C. ir jos nepilnametę dukterį D. C., nebendrauti ir neieškoti su jomis ryšių.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

V. M. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio; per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. 14.25 val. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. 13.44 val., ir laikyti, kad V. M. yra atlikęs dvi laisvės apribojimo dienas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo ir patvarkymo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), pas sugyventinę D. C. ir jos nepilnametę dukterį D. C., nebendrauti ir neieškoti su jomis ryšių.

Išaiškinti V. M., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti V. M., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. M. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.