Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1. 2017-12-05 Jonavos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 str. 7 d., pritaikius BK 64¹ str. - 50 MGL (1883 Eur) bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-10-01 14.15 val. iki 2017-10-02 11.34 val. (vieną parą, prilyginant 2 MGL dydžio baudai); 2. 2018-02-01 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str., bausmę subendrinus su 2017-12-05 nuosprendžiu paskirta bauda ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas ir 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda (neišskaičiuotas laikino sulaikymo laikas), bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Nr. 1-510-1189/2025, kurioje kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d.; 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Nr. 1-384-725/2025, kurioje kaltinamas pagal BK 178 str. 1 d. ir 187 str. 1 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnyje 1 dalyje (pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. I., 2024 m. birželio 24-28 d. laikotarpiu, tikslesnis laikas nenustatytas, pasitelkęs A. J. ir M. K., nesuvokiančius, kad daromas grobimas, davęs jiems nurodymus išpjauti pažymėtus medžius privačioje miško valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (miško koordinatės nuo (duomenys neskelbtini)), priklausančioje I. B., E. V., T. A., N. R. bei Lietuvos Respublikai, ir A. J. bei M. K. medžius išpjovus, pasikėsino pagrobti svetimą - I. B., E. V., T. A., N. R. ir Lietuvos Respublikai priklausantį turtą - 25 (dvidešimt penkias) žalias pušis, 5 (penkias) žalias egles, 1 (vieną) žalią beržą ir 1 (vieną) žalią drebulę – iš viso 47,573 m³ medienos, bendros 1944,22 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes medienos nespėjo išvežti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. I. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad išpjovė nukentėjusiesiems priklausantį mišką. Kam priklausė miškas nežinojo. Tikslios išpjovimo datos nepamena, tai galėjo būti 2024 m. birželio 26-27 dienomis. 2024 m. birželio mėnesį jis atvyko į miško kvartalą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ir pasižymėjo medžius, kuriuos būtų galima nukirsti - medžius nupurškė dažais, greičiausiai raudonais. Sužymėjo pušis, kiek tiksliai, neatsimena, gal dar pažymėjo kokį beržą ar eglę, tiksliai neatsimena. Mišką pasirinko atsitiktinai. Į minėtą mišką jis buvo atvykęs ir su D. K., kuriam parodė, ką reikės išpjauti, medžius jau buvo sužymėjęs. D. K. turi įmonę, verčiasi miško ruošos darbais. Jis su D. K. susitarė, kad šis iškirs mišką, sumos už kirtimą nesutarė, nes D. K. jam yra skolingas nuo to laiko, kai jis, vykdydamas individualią veiklą, dirbo pas jį pjūklininku. Tiksliai datos nepamena, galimai 2024 m. birželio 24 d., D. K. atsiuntė savo pjūklininkus - M. K. ir kitą vyrą, kurio nepažinojo. Šie vyrai paėmė jį iš namų (duomenys neskelbtini) kaime ir visi trys nuvyko į mišką, kur jis pjūklininkams pasakė iškirsti visus pažymėtus medžius. Jokių dokumentų pjūklininkams nerodė, nieko neaiškino. Jis pats miško nepjovė, viską išpjovė pjūklininkai. Iškirtę mišką visi išvyko ir pjūklininkai parvežė jį į namus. Asmenį, kuris ištrauktų nupjautus medžius, surado pagal skelbimą. S. I. su traktoriumi turėjo ištraukti medžius, tačiau kai viską sužinojo policija, paskambinęs S. I. pasakė, kad nebereikia. Jis pjauti mišką leidimo neturėjo, tiesiog norėjo užsidirbti pinigų, būtų pardavęs rąstus. Naudojosi tel. Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo numeriu bendravo su D. K. ir S. I.. Su nukentėjusiąją I. B. ir N. R. susitarė atlyginti žalą iki 2025 m. birželio 30 d., taip pat sudarė susitarimą su Aplinkos departamentu dėl žalos gamtai atlyginimo – įsipareigojo žalą atlyginti dalimis per vienerius metus. Susitarimą jau vykdo ir pirmas įmokas sumokėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus V. R. pareiškimą apie neteisėtą miško išpjovimą. Taip pat pareiškimus dėl neteisėto medžių išpjovimo pateikė E. V. ir I. B.,

Nukentėjusiųjų E. V., N. R., I. B., T. A. parodymais, kad jie, kaip bendrasavininkai, tarp kurių yra ir valstybė, turi miško dalis adresu (duomenys neskelbtini), miško kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Sužinojo, kad be jų leidimo buvo iškirsta 47,573 m² medienos. Šią medieną bendru sutarimu vėliau jie pardavė žmogui, kuris kartu išvežė medžius iš kirtavietės ir ją sutvarkė, už tai gavo 1000 eurų, kurią pasidalino. Bendrai dėl išpjauto miško bendrasavininkams padaryta 5000 Eur žala, tai yra kiekvienam bendrasavininkui po 1250 eurų.

Liudytojo A. B. parodymais, kad 2024-06-28 miške, kuris priklauso jo pusseserei N. R., girdėjo benzininio pjūklo garsą. Nuėjęs pažiūrėti pamatė, kad iškirsta dalis miško, priklausančio ir N. R..

Liudytojo V. R. parodymais, kad 2024-06-28 apie 19.00 val. nuvažiavęs į jo žmonai N. R. priklausantį miško plotą rado nupjautas 27 brandaus miško pušis, jos buvo supjaustytos rąstais po 6 metrus. Tuo metu kirtavietėje buvo paliktas traktorius Valmet, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytojo S. I. parodymais, kad jis užsiima medienos kirtimu ir ištraukimu iš miško. Savo nuosavybėje turi miško traukimo mašiną Valmet 860, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2024 m. nuo birželio 25-os dienos jam pradėjo skambinėti nepažįstamas vyriškis iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir siūlė ištraukti apie 40-50 m³ medienos. Nuo birželio 25 d. buvo išvykęs, namo grįžo birželio 28 d., apie 16.30 val. susiskambino su minėtu vyriškiu. Vyras pasakė, iš kur reikės paimt medieną ir, kad su dokumentais jis atvažiuos birželio 29 d. apie 07.00 val. Jis 2024 m. birželio 28 d. apie 18.30 val., nuvežė traktorių į nurodytą vietą ir paliko. Apie 22.00 val. jam paskambinęs tas pats vyriškis pasakė, kad miško kaimynas su kažkuo nesutarė ir atvažiavusi policija aiškinasi, todėl medieną reiks išvežti pirmadienį. Supratęs, kad čia kažkas negerai, 2024 m. birželio 29 d. apie 06.30 val., jis traktorių parsivarė namo.

Liudytojų D. K. parodymais, kad užsiima miško pjovimu, pažįsta D. I., kuris anksčiau pas jį dirbo pjūklininku. 2024 metų birželio mėnesį D. I. paklausė, ar jis galėtų išpjauti mišką ir nuvežė aprodyti mišką į (duomenys neskelbtini) r., tačiau kaimo pavadinimo neatsimena. D. I. sakė, kad miškas yra jo draugų, kurį jie paveldėjo iš senelių. Atvykus į mišką kai kurie medžiai buvo nupurkšti dažais - pažymėti pjovimui. D. I. sakė, kad miško dokumentus ir leidimus turi. Maždaug po savaitės ar dviejų jis susiskambino su D. I. ir pasakė, kad miško pjauti atvažiuoja M. K. ir A. J.. Jiems nuvykus, D. I. parodė ką pjauti. Medžius pjovė apie pusę dienos. D. I. sakė, kad už darbą atsiskaitys, kai išveš medžius. Po kelių dienų D. I. telefonu neatsiliepė. Jis nežinojo, kad D. I. prašo mišką iškirsti neteisėtai.

Liudytojų M. K. ir A. J. parodymais, kad D. K., kuris yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jie dirbo miško kirtėjais, nurodymu, pagal D. prašymą, kirto mišką. Jie iš (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., pasiėmė D. ir nuvyko į jo parodytą vietą. Medžiai, kuriuos reikėjo iškirsti, jau buvo pažymėti. Medžius kirto abu, D. nieko nedarė, laukė kol jie pabaigs darbą ir galės kartu grįžti į namus. Mišką pjovė tik pusdienį, daugiau į tą vietą sugrįžę nebuvo. Išpjovė tik sužymėtus medžius, kitų medžių nepjovė. Miško pjovimo metu D. K. nebuvo. Jokie leidimai kirsti mišką jiems nebuvo pateikti, nes dėl to yra atsakingas įmonės savininkas D. K.. Kad miškas pjaunamas nelegaliai, neturint leidimo, nežinojo. Nupjovė apie 40 m³.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad miške matyti išpjautas brandaus spygliuočių medžių miško plotas, rastos išpjautos 27 pušys, kurios buvo su nugenėtomis šakomis, padalintos į maždaug 6 ir 3 metrų ilgio rąstus. Įvykio vietoje rastos sunkiosios technikos provėžos, stovi traktorius, ant kurio yra valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodytos išpjauto miško koordinatės, aprašytai išpjauti medžiai, išmatuoti jų kelmai, kt.

VĮ „Registrų centras“ duomenimis, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: I. B., Lietuvos Respublikai, E. V., T. A., N. R..

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento direktoriaus raštu dėl savavališko medžių kirtimo, kuriame nurodyta, kad miško valdoje 2022, 2023 ir 2024 metais nebuvo išduoto leidimo kirsti mišką. Nustatyta, kad buvo nukirstos 25 žalios pušys, 5 žalios eglės, 1 žalias beržas ir 1 žalia drebulė, tokiu būdu sunaikintas ir sugadintas turtas - 32 medžiai. Dėl neteisėtai nukirstų miško medžių, kurių bendras medienos tūris 47,573 kubinio metro, padaryta 5708,76 eurų dydžio žala aplinkai.

VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ raštu, kad bendras medžių likvidinis tūris - 41,95 kietmetriai. Bendra iškirstų medžių vertė - 1944,22 eurai.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusioji N. R. pateikė žemės įgijimo dokumentą, žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos kopiją.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas S. I. pateikė telefono skambučio duomenų nuotrauką, kurioje užfiksuota informacija apie kontaktus su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini).

Policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kad S. I. nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi D. I..

Aplinkos apsaugos departamento prie AM raštu dėl žalos aplinkai mokėjimo išdėstymo, iš kurio matyti, kad D. I. pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad yra įvykdęs miško vagystę ir prašo išdėstyti padarytos aplinkai žalos mokėjimą dalimis.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad D. I. pateikė susitarimą su nukentėjusiąja N. R. dėl 1200 eurų žalos atlyginimo, kurią įsipareigojo atlyginti iki 2025-06-30.

Nukentėjusiosios I. B. pateiktu susitarimu, iš kurio matyti, kad ji susitarė su D. I. dėl 1200 eurų žalos atlyginimo iki 2025-06-30.

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (pasikėsino pagrobti svetimą turtą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir, teismo manymu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje; į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę: teistas 2 kartus, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos baudos bausmės, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, sveikas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, mažesnė nei vidurkis, bausmę 1/3 mažinant, siekiant suteikti kaltinamajam galimybę dirbti, gauti pajamas ir atlyginti žalą - neskiriant įpareigojimo dirbti nemokamus darbus, kaip to prašė prokuroras, tačiau skiriant kitus įpareigojimus (BK 48 str., 64¹ str.), bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2018-02-01 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme, įskaitant ir laikino sulaikymo laiką, kas nebuvo padaryta paskutiniame nuosprendyje (50 MGL, tai yra 1883,00 Eur - 2 MGL, tai yra 75,32 Eur, kai 1 MGL - 37,66 Eur) (BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d.).

Dėl pripažinimo recidyvistu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo teistumų kiekį ir nusikaltimų sunkumą, paskutinio teistumo laiką, pripažinti jo recidyvistu, teismo manymu, nėra pagrindo (BK 27 str.).

Kardomoji priemonė.

Kaltinamasis šioje byloje nebuvo sulaikytas. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktinis įrodymas.

Skambučių išklotinių informacija, saugoma IBPS sistemoje, paliktina saugoti toliau.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą), ir nuteisti: 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) iki 2025-06-30 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiems fiziniams asmenims - N. R. ir I. B. - po 1200 Eur kiekvienai;

remiantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) iki 2025-06-30 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiems fiziniams asmenims - N. R. ir I. B. - po 1200 Eur kiekvienai;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta baudos bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti: 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, D. I. įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) iki 2025-06-30 atlyginti sutartą nusikaltimu padarytą turtinę žalą nukentėjusiems fiziniams asmenims - N. R. bei I. B. - po 1200 Eur kiekvienai, ir 48 MGL (1 MGL dydis iki 2018-01-01 = 37,66 Eur), tai yra 1807,68 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų septynių eurų 68 ct) baudą, į nurodytos baudos bausmę įskaitant iki šio baudžiamojo įsakymo priėmimo išieškotas sumas, jei tokios teismui nežinant išieškotos buvo.

Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus(-ą) įpareigojimus(-ą)/draudimus(-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą)/draudimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)/draudimų (-o), ši bausmė gali būti pakeista į arešto bausmę.

Baudą kaltinamasis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300. Įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 str.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Skambučių išklotinių informaciją, saugomą IBPS sistemoje, palikti saugoti toliau.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.