Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Jatužio ir Kristinos Latožienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą, nustatant 6 mėnesių jos savanoriško sumokėjimo terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš G. G. civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistas 413,17 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Iš G. G. valstybės naudai priteistos 47,73 Eur dydžio proceso išlaidos, susijusios su proceso dalyvių iškvietimu į teisiamąjį posėdį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. G. nuteistas už tai, kad 2023 m. vasario 25 d., apie 07.10 val., (duomenys neskelbtini) ribose, kelio (duomenys neskelbtini) 36 km 15 m, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 154 punktą, tai yra nelygiareikšmių kelių sankryžoje sukdamas į kairę ir taip išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią (duomenys neskelbtini) nedavė kelio jam iš kairės pagrindiniu keliu tiesiai dešine kelio puse važiavusiam S. B. vairuojamam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. B. dėl daugybinių pjautinių žaizdų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, keleiviui N. B. dėl kairio riešo sumušimo, pasireiškusio minkštųjų audinių paburkimu (tinimu) buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, keleiviui S. B. dėl odos nubrozdinimo nosyje, muštinės žaizdos kaktoje, pjautinės žaizdos kairės plaštakos V-ame piršte buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir keleiviui N. S. dėl kairės plaštakos IV-to piršo tolimojo pirštakaulio pagrindo intrasąnarinio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, G. G. kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį pripažino pagrįstai.

13. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimo krypties eismo juostoje, esančioje pagrindiniame kelyje, arčiau kelio vidurio. Prieš pat susidūrimą tarp automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinės dalies plokštumos ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairiojo šono plokštumos buvo smailus kampas, atviras link automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galinės dalies. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ prieš pat susidūrimą kelio ilgio atžvilgiu buvo pasisukęs įstrižai, o jo galinės dalies kairės pusės kampas buvo išsikišęs į priešpriešinio eismo juostą. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ prieš pat susidūrimą kelio ilgio atžvilgiu buvo pasisukęs įstrižai ir priekine dalimi dalinai įvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o galine dalimi buvo išsidėstęs dalinai savo krypties eismo juostoje. Eismo įvykio mechanizmas tikėtina buvo toks – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas G. G. išvažiavo iš šalutinio kelio ir suko į kairę. Tuo metu pagrindiniu keliu važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vairuojamas S. B. ir artėjo prie minėto šalutinio kelio. Automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ judant kairio posūkio kreive į savo krypties judėjimo eismo juostą, esančią pagrindiniame kelyje, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas vengdamas susidūrimo stabdė vairuojamą transporto priemonę, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir judėdamas apie 43 km/val. greičiu automobilio priekinės dalies kairiu kraštu, žibintų srityje trenkėsi į apie 19 km/val. greičiu judėjusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kairio šono priekinę dalį. Po smūgio automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo pablokštas atgal bei pasuktas prieš laikrodžio rodyklę ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos schemoje. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ po smūgio pasislinko į priekį ir sustojo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos schemoje. Jeigu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas į pagrindinį kelią įvažiavo prieš tai nesustojęs ir judėjęs tyrime nustatytu pastoviu 19 km/val. greičiu (greitis susidūrimo momentu), tai tokiu atveju automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas važiuodamas nurodytu 70 km/val. greičiu ir laiku stabdydamas, neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki susidūrimo vietos. Vienareikšmiškai nustatyti, ar automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, negalima. Jeigu automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią, būtų davęs kelią pagrindiniu keliu prie jo artėjančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, tai tokiu atveju automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui nebūtų sudaryta kliūtis ir nagrinėjamas eismo įvykis nebūtų įvykęs. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo G. G. veiksmais – išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir sukdamas į kairę nedavė kelio ir sudarė kliūtį prie jo artėjančio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo S. B. veiksmai – stabdydamas nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą – techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tačiau iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų ir atlikto tyrimo negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar šie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmai, techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, nes negalima vienareikšmiškai nustatyti, ar automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“.

14. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apklaustas specialistas Tomas Pasaulis šią savo duotą išvadą patvirtino. Paaiškino, kad automobilių greitis susidūrimo metu buvo nustatytas atliekant modeliavimus, atsižvelgiant į galutinę užfiksuotą sustojimo padėtį. „(duomenys neskelbtini)“ užstrigusio spidometro nevertino, nes jis nepatikimas, ir taip priimta ekspertinėje praktikoje. Modeliavimas yra patikimesnis metodas. „(duomenys neskelbtini)“ automobilio svoris vertintas kaip 8940 kg, nes tuo metu byloje duomenų apie krovininio automobilio svorį nebuvo pateikta, o duomenis paėmė iš programos arba iš kitų šaltinių, todėl toks svoris ir nurodytas išvadoje. Į modeliavimo programą yra suvedamos automobilių masės. Tonos skirtumas gal galėtų turėti šiek tiek įtakos modeliavimui, tačiau labai skirtingų duomenų negautų, kažkiek tai galbūt pasikeistų tas greitis, jei būtent skirtumas tonomis būtų, jei šimtas ar trys šimtai kilogramų, tas skirtumas būtų labai minimalus. Išvadoje buvo remiamasi duomenimis, kokia buvo nurodyta kelio danga. Dėl smūgio ant važiuojamosios kelio dalies nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ tralo yra nubyrėjęs sniegas. Matosi, kad nubyrėjęs sniegas yra nukritęs ir išsibarstęs ties kelio viduriu. Iš to seka, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ prieš pat susidūrimą kelio ilgio atžvilgiu buvo pasisukęs įstrižai, o jo galinės dalies kairės pusės kampas buvo išsikišęs į priešpriešinio eismo juostą. Būtent po smūgio automobilis pasislinko į priekį ir sustojo į padėtį, užfiksuotą eismo įvykio vietos schemoje. Sunkvežimis po susidūrimo pasislinko į priekį, gal kažkiek į šoną, bet pajudėjo į priekį nuo susidūrimo vietos. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui buvo sudaryta kliūtis, jis turėjo reaguoti į kliūtį, imtis tam tikrų veiksmų. Apklausiamas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme specialistas T. Pasaulis davė analogiškus parodymus.

15. Teisėjų kolegija neabejoja specialisto išvadomis bei jo duotais paaiškinimais, kadangi jie yra aiškūs, konkretūs ir logiški, be to, atitinka ir kitą bylos medžiagą. Vien tai, kad nebuvo vertinti „(duomenys neskelbtini)“ automobilio po eismo įvykio užstrigusio spidometro rodmenys, nėra priežastis atmesti minėtą išvadą. Gi specialistas, apklausiamas paaiškino, jog ekspertinėje praktikoje tai nėra atliekama, kadangi tai nėra patikimi duomenys.

16. Byloje esantis kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad asfaltas buvo padengtas sniegu (sniegas prispaustas), slidus kelias, provėžuota. Išvažiavimas iš šalutinio kelio padengtas sniegu, kelias slidus, provėžuota. O prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuotas nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ po smūgio nubyrėjęs sniegas, pagal kurį specialistas sprendė apie jo buvimo vietą prieš pat susidūrimą.

17. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra jokių abejonių, jog dėl aptariamo eismo įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata, yra kaltas būtent G. G.. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog S. B. būtų pažeidęs KET, priešingai, jis leistino važiavimo greičio neviršijo, o pamatęs kliūtį –iš šalutinio kelio į pagrindinį išsukinėjantį G. G. vairuojamą automobilį, ir siekdamas išvengti susidūrimo, ėmė stabdyti, t.y. kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, susidariusioje situacijoje pasirinko teisingiausią elgesį. Nuteistasis neneigė, kad sukdamas į kairę iš šalutinio kelio į pagrindinį net nebuvo sustojęs, patvirtino matęs atvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau buvo įsitikinęs, kad saugiai baigs manevrą. Visgi, kaip matyti iš aukščiau išdėstytų įrodymų, taip neįvyko. Susidūrimo metu G. G. nebuvo baigęs atlikti manevro, o jo vairuota transporto priemonė savo eismo juostą užėmė tik po įvykusio smūgio, t. y. dėl jo pasislinko. Šiuo atveju G. G. akivaizdžiai neįvertino savo vairuojamos transporto priemonės ilgio, atstumo tarp jo automobilio ir atvažiuojančio „(duomenys neskelbtini)“, kurį, kaip teigia pats aiškiai matė, bei jo važiavimo greičio, taigi, pervertino savo galimybes saugiai atlikti manevrą ir tokiu būdu S. B. vairuotai transporto priemonei sudarė kliūtį, dėl ko šis privalėjo reaguoti stabdant slidžiame kelyje, kas ir lėmė, jog transporto priemonė tapo nevaldoma, nuslydo į priešpriešinę eismo juostą ir priekine kairiąja puse trenkėsi į G. G. vairuoto automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekinę kairiąją pusę. Akivaizdu, kad jei G. G. būtų laikęsis KET 154 punkte įtvirtino reikalavimo, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui nebūtų reikėję pradėti stabdyti važiuojant pagrindiniu keliu ir eismo įvykio būtų išvengta. Jis, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, nagrinėjamoje situacijoje elgėsi itin neatsargiai ir lengvabūdiškai, dėl ko turi prisiimti jam kylančias neigiamas pasekmes. Be to, byloje apklausti nukentėjusieji S. B., N. B. ir S. B. nurodė, kad po eismo įvykio G. G. jiems teigė, kad jei prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį jis būtų sustojęs, tai būtų neužvažiavęs, kas rodo, jog ir jis pats puikiai suprato kokios sudėtingos yra kelio sąlygos, tačiau, siekdamas pats neužstrigti kelyje, to nepaisė, nesilaikė KET reikalavimų, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu buvo nepateisinama, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, dėl ko buvo sužaloti kito automobilio keleiviai.

18. Kaip jau minėta, automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleiviams S. B., N. B. ir S. B. eismo įvykio metu sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, o N. S. – nesunkiai. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nėra BK 281 straipsnio 1 dalies kvalifikuojantis požymis. Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs KET pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį. Tačiau, kaip matyti, vienam iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“ keleivių – N. S., dėl G. G. padaryto KET pažeidimo, buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kas atitinka BK 281 straipsnio 1 dalį. Susidarius tokiai situacijai, konkuruojant teisinės atsakomybės rūšims – administracinei ir baudžiamajai, G. G. taikytina griežtesnė – baudžiamoji atsakomybė. Taigi, jo veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

19. Ginčijant G. G. kaltę, kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikta 2024 m. spalio 11 d. eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodomi tokie aptariamo eismo įvykio fragmentai: automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas prieš pat eismo įvykį važiavo kelio (duomenys neskelbtini) 36 km, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) (šio vairuotojo teigimu, apie 70 km/val. greičiu). Automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas prieš pat eismo įvykį važiavo kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link sankryžos su keliu (duomenys neskelbtini), šio kelio 36 km. Automobiliai susidūrė apytiksliai tokiose padėtyse, kaip tai pavaizduota mėlynu ((duomenys neskelbtini)) ir raudonu ((duomenys neskelbtini)) siluetais 5-6 pav. – automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priekio kaire dalimi smūginiai kontaktavo su automobilio „(duomenys neskelbtini)“ priekine kaire puse. Prieš pat susidūrimą tikėtinas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis buvo apie 55 km/val., o automobilio „(duomenys neskelbtini)“ – apie 8 km/val. dėl veikusio dinaminio poveikio, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo atblokštas apie 3 m į dešinę (jo judėjimo prieš pat susidūrimą krypties atžvilgiu) ir pasisukęs apie 120o kampu prieš laikrodžio rodyklę, sustojo padėtyje, eismo įvykio vietos schemoje pažymėtoje „1“ pozicija. Dėl veikusio smūginio poveikio, automobilis „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės išliko buvusio susidūrimo vietoje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio („2“ pozicija eismo įvykio schemoje). Šio eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai: prieš pat susidūrimą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria artėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė; nesavalaikiai sureagavo į grėsmę eismo saugumui (į pagrindinį kelią iš šalutinio įvažiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl to nestabdė vairuojamo automobilio iki buvusio susidūrimo vietos. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmų priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu yra sąlyginis (priėmus prielaidą, kad kliūtis automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui buvo sudaryta. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apklausiamas ekspertas V. Mitunevičius šią savo surašytą išvadą patvirtino.

20. Teisėjų kolegija, išanalizavusi minėtą išvadą bei įvertinusi ją kitų byloje esančių įrodymų kontekste, ją vertina kritiškai. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo gynėjas į ekspertą V. Mitunevičių dėl išvados pateikimo kreipėsi tik po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. 2024 m. spalio 1 d., sužinojus apie G. G. nuteisimą bei jam paskirtą bausmę. Iki tol, nei gynėjui, nei G. G. abejonių dėl buvusio eismo įvykio aplinkybių nekilo, nors jie buvo susipažinę su visa bylos medžiaga, tame tarpe ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Antra, išvadoje buvo remiamasi ne tik pateikta bylos medžiaga, bet ir advokato Ž. Rutkausko paklausime nurodytais automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktais matmenimis, kas kelia abejonių jų patikimumu. Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertas, teikdamas išvadą, pernelyg koncentravosi į automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo veiksmus, sumenkindamas aplinkybę, jog būtent G. G. sudarė kliūtį, kaip nurodo pats savo išvadoje – atsiradusią grėsmę eismo saugumui, dėl kurios šis ir privalėjo stabdyti. T.y., 2.5 punkte aiškindamas, kad jis turėjo techninę galimybę išvengti buvusio eismo įvykio, savalaikiai sureagavęs eismo pavojui bei efektyviai stabdydamas vairuojamą automobilį. Taip pat, kad įvykis taip pat nebūtų kilęs, jei automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas nebūtų įvažiavęs į priešingos krypties transportui skirtą kelio pusę. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju būtent S. B. važiavo pagrindiniu keliu, neviršydamas leistino greičio, todėl jis turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad ir kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų, jų nepažeis. G. G. sukėlus pavojų, jis ėmėsi būtinųjų veiksmų jo išvengti – stabdė vairuotą transporto priemonę, tačiau, dėl slidžios kelio dangos, ji tapo nevaldoma, kas ir lėmė jo išvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą. Gi jei ne G. G. veiksmai, tiesiog nestabdžius išvažiuojant į kairę iš šalutinio kelio į pagrindinį, tinkamai neįvertinus visų tokio savo atliekamo manevro aplinkybių, S. B. nebūtų prisireikę stabdyti. Ketvirta, ekspertas išvadoje peržengė savo kompetencijos ribas, 2.7 punkte aiškindamas, jog vairuotojai turėjo vykdyti KET atitinkamus reikalavimus, t. y. iš esmės jau pateikia visos situacijos vertinimą, kurį gali teikti tik teismas. Išdėstytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių aptariamos eksperto V. M. išvados objektyvumu, todėl priimamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas ja nesivadovauja.

21. 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas BK 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹ , 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 1981 , 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – Įstatymas). Šis įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d.

22. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

23. Kaip matyti, G. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.). Nuo 2025 m. vasario 1 d. atsakomybę už tokią veiką numatančioje BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusios BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje buvo numatytos trys bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 281 straipsnio 1 dalies redakcijoje (sankcijoje) numatytos dvi papildomos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, todėl laikytina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 281 straipsnio 1 dalis švelnina nuteistojo G. G. teisinę padėtį. Tokiu būdu jo nusikalstama veika iš BK 281 straipsnio 1 dalies (BK redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) perkvalifikuojama į 281 straipsnio 1 dalį (BK redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.).

24. Perkvalifikavus šia nuteistojo veiką, turi būti peržiūrėta jam paskirta bausmė. Pirmosios instancijos teismas, už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), padarymą G. G. skyrė 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudą, nustatant 6 mėnesių jos savanoriško sumokėjimo terminą. Skirdamas G. G. bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, jo asmenybę bei kitas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes. T. y. tai, kad G. G. padarė neatsargų nusikaltimą esant nusikalstamam pasitikėjimui. Nors nusikaltimas sunkių, ar ilgam išliekančių pasekmių nukentėjusiesiems nesukėlė, tačiau įvertinta tai, kad jiems buvo sutrikdyta sveikata. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nustatė, kad nėra nei sunkinančių, nei lengvinančių G. G. atsakomybę aplinkybių. Taip pat buvo atsižvelgta į G. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis, o būtent tai, kad jis neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, yra dirbantis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. G. bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Perkvalifikavus jo padarytą nusikalstamą veiką, nėra jokio pagrindo sušvelninti jam paskirtą bausmę ar keisti jos rūšį. G. G. yra dirbantis ir sutikimo atlikti viešuosius darbus neišreiškė, o laisvės apribojimo bausmė yra griežtesnė nei bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. G. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundą atmesti.

G. G. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), ir už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę palikti nepakeistą.