- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2-47-732/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00620-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- V. G., I. G.
- Advokatai
- Viačeslavas Beperščius, Jolanta Dranseikienė
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovų V. G. ir I. G. priešieškinį ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Antalakajos kaime, Molėtų rajone, un. Nr.(duomenys neskelbtini), tvarką, kad ieškovė D. G. naudojasi 14178 m² žemės sklypo dalimi plane pažymėta „A“; atsakovai V. G. ir I. G. naudojasi 28353 m² žemės sklypo dalimi plane „C“; ieškovė D. G. naudojasi 951 m² ir atsakovai V. G., I. G. naudojasi 1904 m² žemės sklypo dalimi bendrai plane pažymėta „D“, pagal UAB „Aristoma“ 2014 m. kovo 17 d. parengtą projektą. Priešieškinį atmesti. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog ta sklypo dalimi, kuri pažymėta plane „A“ indeksu ji su velioniu vyru naudojosi nuo 1991 m., o nuo 1995 m. atstačius nuosavybės teisę į 6 ha senelio L. G. žemės bendraturčiai broliai S. G., G. G. ir jų teta L. Ž. valdė nurodytą žemės sklypą bendru sutarimu. S. G. ir G. G. valdė po 1,5 ha žemės aplink tėvų sodybą, o L. Ž. valdė 3 ha miško. 2002 m. S. G. savo žemės dalį su svirnu perleido M. J. ir R. J.. Bendrasavininkai pasirašydami geodeziniame žemės sklypo plane patvirtino, kokia konkrečia žemės sklypo dalimi naudosis M. J. ir R. J.. Mirus L. Ž. jos ½ dalį žemės sklypo pagal 2002-06-05 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo A. Ž.. Mirus G. G. ¼ dalį žemės sklypo pagal 2009-10-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo ieškovė D. G.. A. Ž. ir D. G. naudojosi paveldėtu žemės sklypu pagal nusistovėjusią tvarką: A. Ž. naudojosi mišku, ruošdavo savo reikmėms malkas, D. G. naudojo žemę nuo kelio iki A. Ž. miško, M. J. dalies. Iki 2010-07-16 atsakovai V. G. ir I. G. savo žemės neturėjo. Jiems broliai S. G. ir G. G., vėliau ieškovė buvo leidę savo naudojamos žemės dalyje auginti daržoves. Atsakovui V. G. pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, 2010-07-16, 2010-07-21 dovanojimo sutartis priklauso 3/5 dalis statinių, stovinčių nurodytame sklype. Naudojimosi tvarka statiniais nustatyta 1991-09-13 sutartimi. 2010-07-29 pagal dovanojimo sutartį atsakovai Irena ir V. G. iš A. Ž. įsigijo 0,5 ha žemės sklypo dalį. 2013-05-14 pagal dovanojimo sutartį atsakovai iš A. Ž. įsigijo 2,5 ha žemės sklypo dalį ir vasarą savavališkai pradėjo kirsti vaiskrūmius, genėti pušeles ieškovei naudojamoje žemės sklypo dalyje. Kilus ginčui ieškovė sužinojo, kad pasikeitė žemės sklypo bendrasavininkai ir atsirado atsakovų reikalavimai dėl sklypų dalių naudojimo. Paaiškino, jog tik tokia bendrosios nuosavybės teise valdomo sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių teises. Prašė atmesti atsakovų priešieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai V. G. ir I. G. priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Antalakajos k., Molėtų r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką, kad ieškovė D. G. naudojasi 1,4333 ha žemės sklypo dalimi, kuri UAB „Geodezija ir topografija“ (licencijos Nr. G-985-(858) 2014-02-17 parengtame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta „A“, ir 0,0796 ha žemės sklypo dalimi, kuri UAB „Geodezija ir topografija“ 2014-02-17 parengtame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta „D“, atsakovai I. G. ir V. G. naudojasi 2,7870 ha žemės sklypo dalimi, kuri UAB „Geodezija ir topografija“2014-02-17 parengtame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta „C“, ir 0,2387 ha žemės sklypo dalimi, kuri UAB „Geodezija ir topografija“ 2014-02-17 parengtame žemės sklypo naudojimo plane pažymėta „D“. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovai V. G. ir I. G. palaikė priešieškinį ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog atsakovui V. G. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, 2010-07- 16 ir 2010-07-21 dovanojimo sutartis priklauso 3/5 dalis statinių, esančių žemės sklype (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurių unikalus numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal 2010-07-29 ir 2013-05-10 dovanojimo sutartis atsakovui V. G. priklauso 14103/48412 dalis 6,0515 ha žemės sklypo, esančio Antalakajos k., Molėtų r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Pagal 2013-05-10 dovanojimo sutartį atsakovei I. G. priklauso 10103/48412 dalis 6,0515 ha žemės sklypo, esančio Antalakajos k., Molėtų r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Viso atsakovams V. G. ir I. G. priklauso 1/2 dalis žemės sklypo. Ieškovė D. G. pagal 2009-10-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėjo mirusiam G. G. priklausančią 1/4 dalį 6,0515 ha žemės sklypo, esančio Antalakajos k., Molėtų r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį šiame žemės sklype esančių statinių, kurių unikalus numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-10-28 išrašą 6,0515 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis Antalakajos k., Molėtų r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turi 2,7753 ha žemės ūkio naudmenų plotą, iš jo 2,4030 ariamos žemės ir 0,3723 ha sodų. Žemės sklype esančio miško žemės plotas sudaro 2,2513 ha, kelių plotas - 0,0147 ha, statiniais užstatytas plotas - 0,5451 ha, vandens telkinių plotas - 0,0771 ha, kitos žemės plotas - 0,3880 ha. Civilinėje byloje ieškovė ir atsakovai prašo teismo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypo, kuris yra skirtingų naudmenų žemės ir kuriame yra miškas, vandens telkiniai, keliai ir pastatyti statiniai. Prie priešieškinio atsakovai pateikia nuorašus 1994 ir 1995 metais parengtų dokumentų, susijusių su 6,0515 ha žemės sklypo, esančio Antalakajos k., Molėtų r., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), formavimu ir nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę atstatymo L. Ž., G. G. ir S. G.. Pagal žemės reformos žemėtvarkos preliminarų projektą, L. Ž., G. G. ir S. G. susitarimą, Molėtų rajono žemės ūkio valdybos žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvadas, Apskrities valdytojo 1995- 12-29 sprendimais Nr. 62-2899, Nr. 62-2900 ir Nr. 62-2901 L. Ž. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,99 ha žemės plotą, iš jo 1,02 ha žemės ūkio naudmenų ir 1,97 ha kitos žemės; G. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,49 ha žemės plotą, iš jo į 0,51 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,98 ha kitos žemės; S. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,49 ha žemės plotą, iš jo į 0,52 ha žemės ūkio naudmenų ir 0,97 ha kitos žemės. Nuosavybės teisių atgurimo dokumentai nustato kiek ploto ir kokios paskirties žemės po nuosavybės teisių atstatymo įgijo bendrasavininkai L. Ž., G. G. ir S. G.. Jokių kitų susitarimų po 1995 metų tarp žemės sklypo bendrasavininkų nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovai perėmė visas buvusių žemės sklypo bendrasavininkų turtines teisės į žemės sklypą, įskaitant žemės sklypo naudmenų paskirstymą tarp bendrasavininkų. Atsakovų užsakymu UAB „Geodezija ir topografija“ (licencijos Nr. G-985-(858) 2014-02-17 parengė žemės sklypo naudojimo planą, kuris parengtas atsižvelgiant į tai, kad žemės sklype esančią skirtingų naudmenų žemė tarp bendrasavininkų turi būti paskirstyta proporcingai ir įvertinus buvusių bendrasavininkų įgytas nuosavybės teises į žemės sklypą. Taip pat buvo atsižvelgta į galimybę įvažiuoti į žemės sklypo dalis su žemės ūkio techniką ir į žemės sklype esančių daržų, sodų, statinių ir kitų įrenginių naudojimo sąlygas. Pagal parengtą planą ieškovė D. G. naudojasi 1,4333 ha žemės sklypo dalimis plane pažymėta „A“ ir 0,0796 ha žemės sklypo dalimi plane pažymėta „D“, atsakovai I. G. ir V. G. naudojasi 2,7870 ha žemė sklypo dalimi plane pažymėta „C“ ir 0,2387 ha žemės sklypo dalimi plane pažymėta „D“. Žemės sklypo dalis plane pažymėta „D“ skirta ieškovės ir atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės statiniams prižiūrėti ir eksploatuoti. Asmeniniam naudojimui skirtos dalis „A“ ir „C“ nustatytos atsižvelgiant į bendrasavininkų turimas dalines teises į žemės sklypą ir jame esančias naudmenas.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo M. J. atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį prašė žemės sklypą padalinti taip, kad dėl šio teismo sprendimo ateityje neatsirastų jokie jos teisių ir teisėtų interesų bei nuosavybės teisės į ¼ žemės sklypo suvaržymai, įskaitant, bet neapsiribojant galimybę nustatyti jai priklausančiame žemės sklype servitutą ir/ar kitas daiktines teises ir, kad ji galėtų laisvai naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Todėl visi takeliai /perėjimai/ pravažiavimai, servitutai turi būti nustatomi ieškovei ir atsakovui priklausančioje žemės sklypo dalyje, o galimybės juos nustatyti ieškovės ir atsakovų turi būti įvertintos bylos nagrinėjimo metu ar sudarant taikos sutartį, taip siekiant ateityje išvengti bet kokių gičų. Vadinasi, tiek ieškovė, tiek atsakovai turi įsivertinti savo galimybes naudotis žemės sklypu ir patekimu iš vienos priklausančios žemės dalies į kitą (jei būtų nustatytos atskiros žemės sklypo dalys) ir prisiimti dėl to kylančią riziką tokiu būdu nepažeidžiant jos teisių ir teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys netenkintinas.
CK 4.75 str. nustatyti bendrieji bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principai - bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.80 str. 1 d. numatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas tokio pobūdžio bylose laikosi pozicijos, kad CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 str. nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekdamas tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (pvz. 2003 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 572/2004). Taip pat akcentuojama, kad nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką pirmiausia atsižvelgiama į CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytą proporcingumo kriterijų, t. y. į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais (pvz. 2006 m. spalio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).
Teismas konstatuoja, jog ieškovės D. G. pateiktas UAB “Aristoma” naudojimosi žemės sklypu planas (b.l.10) ir siekiant bylą išspręsti taikos būdu, pateiktas2014-03-17 UAB “Aristoma” patislintas naudojimosi žemės sklypu planas ( b.l.90) atitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu. Atsakovų V. G. ir I. G. pateiktas UAB “Geodezija ir topografija” žemės sklypo planas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir darnos, todėl negali būti patvirtintas.
Pagrindinis ginčas šioje civilinėje byloje yra 1839 m² ariamos žemės sklypo dalis ir D. G. naudojamo sklypo konfiguracija, ieškovės teisė patekti į sklypą, kurį siūlo atsakovai. Tenkinant atsakovų reikalavimus, ieškovei iš bedrai naudojamo sklypo, kuris kaip ieškovės, taip ir atsakovų planuose pažymėtas indeksu “D” patekti būtų problematiška. Siekiant patekti iš sklypo “D” į atsakovų ieškovei pasiūlytą sklypą “A”, jai reikėtų išeiti į kelią ir taip apeinant atsakovų “C” sklypą (b.l.69), patekti į jai siūlomą sklypą. Gi ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas yra logiškas ir atitinka bendraturčių teisių apsaugos kriterijus. Ieškovė ir atsakovai bendrai naudojasi sklypu “D” ir iš šio sklypo jie turi teisę patekti į kitas kaip ieškovės, taip ir atsakovų siulomas sklypų dalis. Ieškovės D. G. pasiūlytas naudojimosi sklypu variantas yra patogesnis. Jos pasiūlytame plane (b.l.90) pati ieškovė iš sklypo “D” patenka į sklypą “A” be jokių apribojimų. Jai nereikia išeiti už sklypo ribų, daryti kokius nors papildomus įvažiavimus, nuovažas nuo plane pažymėto kelio. Atsakovams taip pat iš sklypo “D” į sklypą “C” (b.l.90) galima patekti be jokių apribojimų. Tenkinant ieškovės pasiulytą sklypo dalių naudojimo variantą išlieka vienas įvažiavimas į sklypą ir per sklypo dalį, pažymėtą indeksu “D” šalys be jokių apribojimų gali patekti į kitas sklypo dalis. Atsakovų pasiūlyta sklypu naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės teisės. Pagal jų pasiūlytą variantą (b.l.69), ieškovė iš sklypo dalies, pažymėtos indeksu “D” negali patekti į jai siūlomą sklypo dalį, pažymėtą indesku “A”. Į šią sklypo dalį galima patekti tik išeinant į kelią. Tačiau atsakovai nenurodo kokiu būdu ieškovė gali patekti į šią sklypo dalį. Plane nenurodytas patekimo būdas į sklypo dalį, pažymėtą indeksu “A”. Į siūlomą sklypo dalį, pažymėtą indeksu “A”, ieškovei neįmanoma patekti su žemės ūkio technika. Šis klausimas atsakovų neišspręstas.
Lietuvos teismų praktikoje yra pripažintina, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumus ir faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1050/2003).
Ieškovės vyras G. G., S. G. ir L. G. 1994-10-04 susitarė kurti privatų ūkį ir valdyti mišką, žemę, vandenis bendrosios nuosavybės teise (b.l.29). Šiuo susitarimu buvo nustatyta, jog Ž. L., Liudo Antatiškių k., Mindūnų apylinkėje valdo 2,99 ha; G. G. valdo 1,49 ha; S. G. valdo 1,49 ha. 1994-11-30 pažymoje nurodyta, jog Ž. L., G. G., G. S., G. L. kaip G. L. įpėdiniai prašo atstatyti teisę į žemės valdą, esančią Antatiškių kaime, Molėtų raj. atitinkamai: L. Ž.- 2,99 ha žemės natūra; G. G.- 1,49 ha žemės natūra; S. G.- 1,49 ha žemės natūra; L. G.- 2,98 ha kompensacija (b.l.32) L. Ž., G. G., S. G. prašymais pageidavo nuo 1994 m. rudens pradėti valdyti nuomojamus žemės sklypus, esančius Antatiškių k., Mindūnų apylinkėje, Molėtų raj. (b.l.33-35). 1995-11-03 Utenos apskrities valdytojo administracijos Žemės ūkio departamento Molėtų rajono žemės ūkio valdybos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos išvadose nurodyta, jog Ž. L. atstatyta nuosavybė į 2,99 ha žemės paskirties žemę; G. G. atstatyta į 1,49 ha žemės paskirties žemę; S. G. atstatyta į 1,49 ha žemės paskirties žemę (b.l.36-41). L. Ž., G. G. ir S. G. bendrai valdomas sklypas 1996-05-30 buvo įregistruotas Valstybės įmonės registrų centro Utenos filiale ir jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.13-17). Taigi, L. Ž., G. G. ir S. G. ginčijamą žemės sklypą valdė jau nuo 1994 m. ir teisėtais savininkais tapo 1996 m., kuomet šis sklypas buvo įregistruotas registrų centre. Gi atsakovai V. G. ir I. G. 2010-07-29 dovanojimo sutartimi įsigijo 0,5 ha žemės sklypo dalį ir 2013-05-14 dovanojimo sutartimi įsigijo 2,5 ha žemės sklypo dąlį.
Teismas sutinka su atsakovų parodymais, beje jų neginčijo ir ieškovė, jog atsakovai bendraturčių L. Ž., G. G. ir S. G. leidimu naudojosi jiems priklausančio sklypo dalimi. Ten jie augino daržoves. Teisėtų sklypo savininkų leidimas naudotis jiems priklausančiu sklypu asmenims, kurie nėra šio turto savininkais, yra geros valios gestas ir negali būti įrodymas dėl ilgalaikio turto naudojimo kaip savo. Beja, pažymėtina, jog sklypo savininkai L. Ž., G. G. ir S. G. atstačius nuosavybę į minėtą sklypą, jį jau naudojo tam tikromis dalimis. G. G. ir S. G. sklypo dalį naudojo grūdams sėti, daržovėms auginti, o L. Ž. sklypo dalį naudojo malkų ruošai. Tai patvirtina ir tas faktas, jog sklypo bendraturtis S. G. savo sklypo dalį perleido M. J. ir šalių susitarimu S. G. perleisto sklypo dalies ribos šalių buvo nustatytos pagal faktinį sklypo dalies naudojimą. Šio fakto neginčija nei ieškovė D. G., nei atsakovai V. G. ir I. G.. Faktą, jog S. G. perleido M. J. būtent jo naudajamą sklypo dalį patvirtina ir šalių pateikti sklypo naudojimo planai (b.l.69.90). Abiejuose planuose M. J. sklypo dalis, kurią iki pardavimo valdė S. G., pažymėta indeksu “B”. Šios aplinkybės šalys neginčija ir sutinka, jog S. G. naudojama sklypo dalis atiteko M. J.. Beje, faktą, jog L. Ž., G. G. ir S. G. atstačius nuosavybė į paveldėtą žemės sklypą, jį naudojo pagal tarpusavyje nustatytą susitarimą, patvirtina ir tas faktas, jog A. Ž. (L. Ž. paveldėtoja) jai atitekusio sklypo dalį taip pat naudojo malkų ruošai. Valstybinės miškų tarnybos 2014-01-28 pažymoje Nr.S-7K-03-9 nurodyta, jog A. Ž., gyv. Antalakojos k., Mindūnų sen., Molėtų r., iš jai priklausančios valdos k.v. Nr.(duomenys neskelbtini), esančios Antalakajos k., Mindūnų sen., Molėtų raj., pagal gautus iš jos pranešimus apie ketinimą kirsti mišką buvo leista išsikirsti 2010 m.: juodalksnių 10 vnt. Apie 3 ktm, drebulių 6 vnt. Apie 1 ktm ir baltalksnių 4 vnt. Apie 1 ktm ir 2011 m.: juodalksnių 10 vnt. Apie 3 ktm, drebulių 6 vnt. Apie 1 ktm ir baltalksnių 4 vnt. Apie 1 ktm. Liudytoja A. Ž. šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje ir nurodė, jog ji ir prieš tai jos motina L. Ž. savo sklypo dalį naudojo malkų ruošai. Kaip ieškovė, taip ir atsakovai paaiškino, jog drebulės, baltalksniai ir juodalksniai auga šiaurinėje sklypo dalyje, kuri pagal ieškovės pasiūlytą sklypo dalių naudojimo tvarką turi atitekti atsakovams (b.l.90) ir tai būtų logiškiausia.
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovai V. G. ir I. G. 2010-07-29 dovanojimo sutartimi įsigijo 0,5 ha dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-05-14 dovanojimo sutartimi įsigijo 2,5 ha žemės sklypo dalį ir tapo sklypo dalies teisėtais savininkais. Tik nuo šių datų atsakovai tapo faktiniais sklypo dalies savininkais. Pažymėtina, jog sklypo dalis atsakovams per du kartus padovanojo A. Ž., kuri kaip minėtą valdė tą žemės sklypo dalį, kurią paveldėjo iš savo motinos L. Ž.. Nustatyta, jog ši sklypo dalis buvo šiaurinėje sklypo dalyje ir nei L. Ž., nei A. Ž. nesinaudojo sklypo dalimi, kuri yra 1839 m² ariamos žemės sklypo dalis. Faktiniais, teisėtais A. Ž. sklypo dalies savininkais atsakovai tapo 2010-07-29 dėl 0,5 ha ir 2013-05-14 dė. 2,5 ha. Todėl ir reikalinga spręsti faktinio sklypo dalių naudojimą, atsižvelgiant į ankstesnių savininkų sklypo ilgalaikį valdymą ir dabartinių savininkų valdymą.
Atsakovų pateiktas sklypo dalių naudojimo planas yra neracionalus, nepatogus. Atsakovai siūlo ieškovei naudotis dviem sklypo dalimis, kurias skiria atsakovams tenkanti sklypo dalis, pažymėta indeksu “C”. Kaip minėta, šalys sutinka, kad sklypo dalis, pažymėta indeksu “D” turi būti valdoma bendrai pagal jiems atitinkančias pastatų dalis. Į sklypą yra vienas įvažiavimas, todėl atsakovų pasiūlytas variantas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai, kuomet nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumio, patogumo kriterijais. Atsakovų siūloma sklypo dalių naudojimo tvarka yra neracionali, nepatogi, reikalauja papildomų išlaidų, nes į ieškovei siūlomą sklypo dalį, pažymėtą indeksu “A” (b.l.69), be papildomų investicijų laisvai patekti negalima. Taip pat šis pasiūlymas prieštarauja faktinio naudojimo kriterijui. Ieškovė su šeima sklypo dalimi, pažymėtą indeksu “A” (b.l.90), pagal ankstesnių savininkų susitarimą faktiškai naudojosi nuo 1994 m. Gi atsakovai sklypo hipotetiškos dalies savininkais tapo 2010-07-29 ir 2013-05-14, todėl tai negalima laikyti ilgalaikiu faktiniu ginčijamos sklypo dalies naudojimusi. Ginčijamos sklypo dalies naudojimas iki 2010-07-29 ir 2013-05-14 nelaikytinas faktiniu sklypo dalies naudojimu, nes iki sklypo dalių dovanojimo atsakovams, jie nebuvo teisėti sklypo dalių savininkai.
Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai P. P., R. D., V. P., J. G., A. Ž., G. O. P.. Visi liudytojai teismui paaiškino apie faktinį sklypo dalių naudojimą. Teismas sutinka su J. G., A. Ž., G. O. P. parodymais, jog atsakovai iki tampant sklypo dalies savininkais naudojosi sklypo dalimi. Bet tai nepatvirtina jų, kaip teisėtų savininkų ilgalaikio sklypo dalies naudojimo. Atsakovai sklypo dalimi iki 2010-07-29 ir 2013-05-14 naudojosi sklypo savininkų G. G. (jam mirus D. G.), L. Ž. (jai mirus A. Ž.) ir S. G. geranorišku sutikimu. Gi liudytojai P. P., R. D., V. P., paaiškino, jog G. G. su šeima nuo 1994 m. naudojosi būtent ta sklypo dalimi, kuri ieškovės plane pažymėta indeksu “A” (b.l.90).
Nagrinėjamoje byloje ieškovės D. G. pasiūlytas sklypo dalių naudojimo planas paskirsto žemės sklypą proporcingai ieškovei ir atsakovams atitenkančių pastatų dalims, yra racionalus, patogus, patvirtina faktinį sklypo dalių ilgalaikį naudojimą, todėl atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Sutinkamai su LR CPK 96 str. iš atsakovų V. G. ir I. G. į valstybės biudžetą priteisiama 34,25 litų teismo turėtų pašto išlaidų (b.l.1).
Sutinkamai su LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė D. G. už advokatės pagalbą sumokėjo 1000 Lt (b.k.110), kurie turi būti priteisti iš atsakovų V. G. ir I. G.. Taip pat sutinkamai su LR CPK 93 str. ieškovei iš atsakovų priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos- sumokėtas žyminis mokestis -108 Lt ( b.l.4). Visa ieškovei iš atsakovų priteistina 1108 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ieškinį tenkinti, priešieškinio netenkinti.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Antalakajos kaime, Molėtų rajone, un. Nr.(duomenys neskelbtini), tvarką, kad ieškovė D. G. naudojasi 14178 m² žemės sklypo dalimi plane pažymėta „A“; atsakovai V. G. ir I. G. naudojasi 28353 m² žemės sklypo dalimi plane „C“; ieškovė D. G. naudojasi 951 m² ir atsakovai V. G., I. G. naudojasi 1904 m² žemės sklypo dalimi bendrai plane pažymėta „D“, pagal UAB „Aristoma“ 2014 m. kovo 17 d. parengtą projektą.
Priteisti iš atsakovų V. G., a.k.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a.k.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 34,25 Lt į valstybės pajamas teismo turėtų pašto išlaidų. Pinigus sumokėti į VMI atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Priteisti ieškovei D. G. iš atsakovų V. G., a.k.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir I. G., a.k.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas 1108 Lt (vieną tūkstantį šimtą aštuonis litus)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą .