Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, sekretoriaujant L. B., S. B. ir Ž. S., dalyvaujant prokurorui A. F., gynėjams advokatams V. J. ir A.R. M., kaltinamojo V. C. įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei I. D., kaltinamojo N. S. įstatyminei atstovei A. Š., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. S., nukentėjusiojo įstatyminiam atstovui ir civiliniam ieškovui R. S., nukentėjusiojo L. D. atstovei J. K., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1998-01-10 Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-02-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. bei tęsti mokslą; 2) 2015-07-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 64 str. - 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, bausmė neatlikta, kaltinamas pagal LR BK 284 str.1 d.

V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1998-03-07 Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 233 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

N. S. ir V. C. pažeidė viešąją tvarką: 2015-01-15 apie 14.00 val., viešoje vietoje - Jaunimo gatvėje, prie pastato Nr. 8, Marijampolėje, veikdami kartu ir bendrai su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia bendrais veiksmais užpuolė, pargriovė ir sudavė smūgius kojomis nepilnamečiui L. S., gim. 2000-09-06, į įvairias kūno vietas, tuo L. S. padarė galvos, dešinės alkūnės ir krūtinės ląstos sumušimą, kraujosruvas dešinės ausies kaušelio, nosies nugarėlės, dešinės alkūnės sąnario srityse, nubrozdinimus dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką

Be to, V. C. siekė paveikti liudytoją panaudodamas psichinę prievartą: po to, kai ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-03596-15 metu nepilnametis L. D., gim. 2000-11-07, davė parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje V. C. ir N. S. yra įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., 2015-05-14 apie 17.40 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto koridoriuje, V. C. veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atskirtas, panaudojant psichinę prievartą - tiesiogiai grasindamas žodžiais, kad jeigu L. D. dar duos parodymus, jam bus blogai, asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas tiesiogiai grasinant, kad L. D. pjaus liežuvį, siekė paveikti liudytoją L. D., kad šis ateityje neduotų ar duotų melagingus parodymus apie bylai reikšmingas aplinkybes.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamuoju, N. S. dėl jam inkriminuojamų veiksmų kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog dieną prieš įvykį iš L. D. sužinojo apie prie mokyklos planuojamas muštynes. L. D. prašė pagalbos aiškinantis su L. S., kuris pasak L. D., kabinėjasi prie mažesnių, prie paties L. D. prie jo klasiokų. 2015-01-15 su V. C. nuėjo prie mokyklos, tačiau su L. D. nesusitiko. Ten buvo daug kitų jaunuolių, viso apie 30 žmonių. Pamatę L. S., visi jį vijosi, o paviję mušė, spardė. Jis pats buvo pribėgęs prie L. S., bandė suduoti, tačiau nepavykus to padaryti, pabėgo. L. S. mušusių asmenų nepažįsta. Nurodė, jog L. S. jį apkalba, nesupranta kodėl kaltu dėl muštynių įvardijo būtent jį. Kokius veiksmus atliko V. C., nematė, jie buvo atskirai, susitiko tik po muštynių. Civilinių ieškinių nepripažino, kadangi neįžvelgia savo kaltės.

Apklaustas teisme kaltinamuoju V. C. kaltu neprisipažino. Paaiškino, jog įvykio dieną, išėjęs iš mokyklos kiemo, ėjo į parduotuvę ir susitiko A. K., kuris pakvietė pažiūrėti muštynių. Į įvykio vieta jis atėjo su N. S.. Muštynių vietoje buvo daug žmonių, matė gulintį kitų vaikinų spardomą L. S.. Apie pastarąjį girdėjo, jog jis prie visų lenda, kabinėjasi, tačiau jie tarpusavyje jokių konfliktų neturėję. Nubėgęs bandė ir pats jam įspirti, tačiau nepavyko, nes buvo per daug mušančių. Vėliau kažkoks vyras visus išvaikė ir viskas labai greitai baigėsi. Kas spardė L. S., įvardinti negali. Buvo daug žmonių, kurių jis nepažįsta. A. K., A. Š., M. L., L. G. pažįsta, tačiau nematė ar jie buvo įvykio metu įvykio vietoje. L. V. nebuvo. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog jis su minėtais asmenimis bendravo apie įvykį telefonu. Kodėl nukentėjęs būtent jį kaltina, nesupranta, jie nepažįstami. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nusikaltimo nepadarė.

Nukentėjęs L. S. paaiškino, jog 2015-01-15 su A. Š. buvo susitaręs po pamokų vyriškai išsiaiškinti santykius, t.y. - persimušti. Pasibaigus pamokoms, išeinant iš mokyklos, pamatė kieme daug jaunuolių, tarp kurių buvo ir A. Š.. Išsigandęs to, į kiemą nėjo. Netrukus mokytojai M. S. ir K. Č. visus susirinkusius iš kiemo išvaikė. Išėjęs iš mokyklos, su A. Ž. ėjo link savo mamos darbo. Pakeliui išgirdo, kaip kažkas sušuko, jog jis išėjo. Tada staiga pribėgo daug jaunuolių. Kažkas sudavė pirmą smūgį, nuo kurio jis parkrito, o tada visi gulintį pradėjo spardyti. Nuo smūgių rankomis stengėsi apsaugoti galvą. Abu kaltinamieji tarp jį mušusiųjų buvo, tikrai abu juos matė. Konkrečiai patvirtina, kad jie abu spardė jį. Tačiau kiek ir į kurias kūno vietas kaltinamieji spyrė, detalizuoti negali, nes dengdamasis rankomis bandė nuo smūgių apsaugoti galvą. Jokių piktumų su kaltinamaisiais neturėjo, jų net nepažįsta. L. D. iš matymo pažįsta, su juo konfliktų neturėjęs. N. S. parodymai, kad L. D. į jį kreipėsi pagalbos, kad būtų apgintas, neatitinka tikrovės, nes konfliktinių santykių tarp jo ir L. D. niekada nebuvo. Nežino kodėl šitas konfliktas kilo. Prisiminė, jog dieną prieš įvykį A. Š. lindo prie vieno pažįstamo moksleivio. Jis mokykloje apie tai su A. Š. kalbėjo. Pastarajam tai labai nepatiko ir jis siūlė eiti aiškintis, siūlė muštis. Todėl, pastarojo įkalbėtas, sutiko po pamokų eiti su juo persimušti ir taip išsiaiškinti. Civilinio ieškinio reikalavimą palaikė, nurodė, jog po įvykio gydėsi Kauno klinikinėje ligoninėje, vėliau ir namuose gydėsi įvairius sumušimus. Buvo sumušti dešinės pusės šonkauliai, ranka, galva dešinėje pusėje, nosis. Dėl sužalojimų nelankė mokyklos dvi savaites.

Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo atliktos nepilnamečio L. D. apklausos matosi, kad jis kaltinamuosius pažįsta, įvykio diną po pamokų ėjo namo ir pamatė vidiniame mokyklos kieme daug žmonių. Matė, kaip visi vijosi L. S., pirmas jį mušė N. S., vėliau prisijungė kiti. Matė, kad buvo atėję iš kitų mokyklų daug mokinių. Žinojo, jog L. S. pradžioje buvo susitaręs muštis dviese su A. Š., tačiau A. Š. tik visiems pasakė, kad L. S. ateina, o pats dingo, nukentėjusiojo nemušė. Matė kaip gulintį L. S. daug jaunuolių spardė. Buvo susirinkę apie 20 žmonių. Iš spardžiusių pažinojo N. S. ir V. C.. Kitų, kas spardė L. S., nepažinojo.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra teritorija prie baseino pastato, esanti Jaunimo g. 8, Marijampolė, kuri yra vieša vieta (t.l, b.l. 17-19).

Motyvuojamoji dalis

Spręsdamas kaltinamųjų veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. 2009-05-26 nutartyje Nr. 2K-249/2009 konstatuota, jog BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus. Nusikalstami veiksmai šiuo atveju buvo padaryti viešoje vietoje. Kaltinamųjų ir nenustatytų, veikusių kartu su jais asmenų veiksmai kėlė kitiems moksleiviams bei atsitiktiniams praeiviams nesaugumo ir baimės jausmą. Smurtas vartotas be rimtos priežasties, be pateisinamo motyvo. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Remiantis šiomis nuostatomis ir išanalizavus abiejų kaltinamųjų veiksmus ir elgesio motyvus, kilusias pasekmes, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str.1d.požymiai. Todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d.

Liudytojas nepilnametis T. V. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2015-05-14 nuėjo pas draugą L. D. į namus, kvietė pasivaikščioti. Išėjus iš buto, L. D. pasikvietė kažkoks vaikas į trečio aukšto koridorių. Ten buvo keturi ar penki vaikinai. Jų nepažinojo, anksčiau nematęs. Jis girdėjo, kaip buvusieji L. D. sakė, kad už kažką nupjaus liežuvį. L. D. jiems nieko neatsakė, atrodė išsigandęs. Pokalbis truko apie 10-15 min. Po to jis su L. D. išėjo į lauką. L. D. nepasakojo, kodėl jam taip sakė. Po to šiuos vaikus matęs netoli savo namo žaidžiančius krepšinį. Daugiau jam nieko nežinoma.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis L. D. atpažino V. C. kaip asmenį, kuris jam kaip liudytojui grasino ir darė poveikį(t.1, b.l. 96-98)

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis L. D. atpažino D. S. kaip asmenį kuris jam kaip liudytojui grasino naudoti fizinį smurtą - „pjauti liežuvį" (t.1, b.l. 99-101).

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas laiko ją pilnai įrodyta. Susipažinęs su nukentėjusiojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, išklausęs nuoseklių ir tikslių liudytojų parodymų, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotus veiksmus įrodyta pilnai ir neginčytinai. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, sudaro logišką visumą. Faktas, jo nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo davęs kaltinančius N. S. ir V. C. parodymus dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pilnai pagrindžia motyvą, dėl kurio V. C. vykdė jam inkriminuotą veiką, numatytą LR BK 233 str. 3d. V. C. veika pagal LR BK 233 str. 3 d. kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad darydami viešosios tvarkos pažeidimą, nusikalto veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis N. S. nesunkų nusikaltimą padarė būdamas teistas, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai. Tai rodo, kad N. S. nelinkęs taisyti savo smurtinio nusikalstamo elgesio. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad N. S. skirtina sankcijoje numatyta mažesnė negu vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Teismas laiko, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis jau nėra galimybės kaltinamąjį priversti laikytis įstatymų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir jauną amžių, dar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam draudimus ir įpareigojimus, galinčius keisti jo gyvenimo būdą ir elgesį. Kadangi N. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnamečiu, jam taikytinos nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančios Baudžiamojo kodekso nuostatos.

Kaltinamasis V. C. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai. Šiuo metu padarė nesunkų ir apysunkį nusikaltimus charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, neigiamą charakteristiką, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už viešosios tvarkos pažeidimą(BK 284 str.1d.) skirtina laisvės apribojimo bausmė. Įstatymo leidėjas už LR BK 233 str. 3d. numatytos veikos padarymą numato alternatyvias bausmės rūšis areštą arba laisvės atėmimą. Nors areštas ir yra švelnesnė bausmės rūšis, tačiau jos taikymas nors ir trumpam, bet realiai atimtų laisvę iš kaltinamojo, eliminuodamas jį iš įprasto gyvenimo, atimtų galimybę mokytis ir taip stengtis integruotis į visuomenę. Kadangi V. C. teisiamas pirmą kartą, teismas laiko, kad jo izoliuoti nuo visuomenės dar nėra būtina. Jam pagal LR BK 233 str.3d. skirtina nors ir griežtesnė – laisvės atėmimo – bausmė, tačiau jos vykdymas atidėtinas, paskiriant kaltinamajam draudimus ir įpareigojimus, galinčius keisti jo gyvenimo būdą ir elgesį.

Byloje nukentėjusiojo L. S. ir jo atstovas pagal įstatymą R. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš kaltinamųjų solidariai priteisti R. S. naudai 230 Eur turtinės žalos, o L. S. naudai 2000 Eur neturtinės žalos. Kaltinamieji civilinio ieškinio nepripažįsta

Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos įrodytas, pagrindas ir dydis nustatyti analizuojant kaltinamųjų kaltės įrodymus, pagrįstas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, todėl vadovaujantis BPK 109 str., CK 6.263 str., tenkintinas pilnai.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, o taip pat ir sveikatos sutrikdymo atveju, todėl nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas (LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2d.). Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Šios nusikalstamos veikos pasekmės-nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis patyrė stresą įvykio metu, fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų gydymo patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir nepatogumus, nelankė mokyklos. Tačiau iš pateiktų medicininių duomenų seka, kad ilgalaikio gydymo, lūžių ar kitų esminių žmogaus organų pakenkimo nebuvo, medicininiais dokumentais nepatvirtinta ir tai, jog nukentėjusiajam padaryti ilgalaikiai ar nepataisomi sužalojimai su žymiais potrauminiai liekamaisiais reiškiniais. Be to, nukentėjusysis nurodė, jog šiuo metu sveikas.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, mano, kad nukentėjusiojo prašyta ieškiniu priteisti neturtinės 2000 Eur žalos suma yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. per didelė. Teismas taip pat atsižvelgia į tą faktą, jog nukentėjusysis neturtinę žalą patyrė ne vien nuo šių dviejų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų. Yra asmenys, dalyvavę prieš nukentėjusįjį padarant nusikalstamą veiką, tačiau jie kol kas tyrimo nėra identifikuoti. Nustačius šiuos asmenis ir patraukus juos atsakomybėn, nukentėjusysis įgis teisę pareikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir iš jų. Visų šių duomenų pagrindu bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir pasekmes nukentėjusiajam, į tai, jog kaltinamieji yra nepilnamečiai teismas sprendžia, ieškinys tenkintinas iš dalies nustatant, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju realiai atitinkančią padarytos veikos aplinkybes ir dėl to atsiradusias pasekmes neturtinės žalos dydį –700 Eur, ją priteisiant iš civilinio atsakovų N. S. ir V. C., priteisiant šią sumą iš kaltinamųjų solidariai.

Kauno teritorinės ligonių kasos 98,72 Eur civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo L. S. gydymo išlaidų atlyginimo pagrįstas ir įrodytas, nukentėjusysis buvo gydomas dėl kaltinamųjų tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų, todėl civilinis ieškinys tenkinamas, priteisiant šią sumą iš kaltinamųjų solidariai. ( LR CK 6.283 str., 6.280str.).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti - iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktinos galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

NUSPRENDĖ:

V. C. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str.1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 6(šešiems)mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 233 str. 3d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8(aštuoniems)mėnesiams.

Vadovaujanti BK 63 str.1d., 4d., 65 str., bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendriną bausmę skirti laisvės atėmimą 9(devyniems)mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems) metams ir 6(šešiems)mėnesiams, LR BK 87 str. 1d., 2d. 1p., 2p. pagrindu skirti 12(dvylikos) mėnesių auklėjamojo pobūdžio priemonę elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti ir LR BK 85 str. pagrindu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50(penkiasdešimt)valandų šių darbų.

V. C. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti.

N. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 8(aštuoniems)mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str.1d., 4d., 9d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-07-01 nuosprendžiu paskirtą švelnesnę bausmę laisvės apribojimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 1(vieneriems)metams. Į bausmę, vadovaujantis LR BK 65 str. taisyklėmis įskaityti bausmę, atliktą pagal 2015-07-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems) metams, LR BK 87 str. 1d., 2d. 1p., 2p. pagrindu skirti 12(dvylikos) mėnesių auklėjamojo pobūdžio priemonę elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti ir LR BK 85 str. pagrindu paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 50(penkiasdešimt)valandų šių darbų.

N. S. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Iš V. C. ir N. S. solidariai R. S. naudai priteisti 230,00 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. V. C. neturint turto ar pajamų, žalos atlyginimo išieškojimą iki jo pilnametystės nukreipti iš jo įstatyminės atstovės I. D.(CK 6.276 str.).

Iš V. C. ir N. S. solidariai L. S. naudai priteisti 700,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. V. C. neturint turto ar pajamų, žalos atlyginimo išieškojimą iki jo pilnametystės nukreipti iš jo įstatyminės atstovės I. D.(CK 6.276 str.).

Iš V. C. ir N. S. solidariai Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 98,72 Eur L. S. gydymo išlaidų. V. C. neturint turto ar pajamų, žalos atlyginimo išieškojimą iki jo pilnametystės nukreipti iš jo įstatyminės atstovės I. D.(CK 6.276 str.).

N. S. ir V. C. išaiškinti, kad jie per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika