Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Administracinė byla Nr. AS-556-475-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
AS-556-475-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS556-475/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2010 m. birželio 19 d. gautas (2010 m. birželio 17 d. išsiųstas) pareiškėjos R. M. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame ji prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-3067 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 8.54-571; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių vykdyti 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 8.36-292 jame nustatytomis sąlygomis nuo skundžiamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. sausio 19 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. 8.54-571 priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pareiškėjai termino pabaigos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Teismas išaiškino pareiškėjai teisę skundą paduoti Kauno apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus buveinė. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir 2010-05-28 sumokėtą žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas konstatavo, jog, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsniu, skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo ar vidaus administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Iš skundo ir prie jo pridėtų dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukelia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 8.54-571. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundžiamą 2010 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (11.1) I-3067 priėmė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal ABTĮ 32 straipsnio 3 dalį, apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi atsakovu byloje laikytinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus buveinė yra A. Mickevičiaus g. 42, Kaune, todėl skundo nagrinėjimas priskirtinas Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

III.

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimo dėl motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio Nr. (11.1) I-3067 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. sausio 19 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. 8.54-571 panaikinimo.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindė tuo, kad tiesiogines pasekmes jai sukelia tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas, todėl pareiškėja, atsižvelgdama į tai, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra centrinis viešojo administravimo subjektas, o ABTĮ 19 straipsnis numato papildomą Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją byloms, kai atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, taip pat vadovaudamasi ABTĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostata - kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti - kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme, skundą adresavo Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Administracinių bylų dispozityvumo principas leidžia pareiškėjai nustatyti bylos dalyką, o tuo pačiu ir ginčo šalis. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada. Tuo tarpu konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, jog jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą, bet negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą. Todėl, pareiškėjos nuomone, teismas skundo priėmimo stadijoje spręsdamas skundo priėmimo klausimą negali vertinti, ar pareiškėjai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimas Nr. (11.1) I-3067 sukelia ar nesukelia teisines pasekmes ir, jei nesukelia, atsisakyti skundą priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą, kuris priimtas ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą ir kuriuo patvirtintas (paliktas nepakeistas) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimas.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, ji šiuo atveju iš esmės nesutinka su perskaičiuota (pamažinta) motinystės (tėvystės) pašalpa. Kaip matyti iš bylos, būtent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2010 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. 8.54-571 nusprendė pareiškėjai mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. gegužės 25 d. sprendimu jokio naujo (kitokio) sprendimo dėl pareiškėjos keliamo klausimo nepriėmė, o tik, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 8.54-571, patvirtino šio sprendimo pagrįstumą.

Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė būtent teritorinio skyriaus sprendimas, todėl konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą pagrįstai atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, ir, atsižvelgdamas į ABTĮ 35 straipsnio nuostatas dėl skundo padavimo pagal institucijos buvimo vietą, teisingai nurodė, kad pareiškėja turėtų kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą. Teismo išvadą patvirtina ABTĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir panaikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAudrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius