Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jonas Furmanavičius, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, Audronei Stankevičiūtei, Vidai Butiškienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Aldonai Vitkauskienei, gynėjams advokatams Daivai Jurevičienei, Vincui Pacevičiui, kaltinamiesiems A. L., D. R., civilinio ieškovo atstovams D. F., advokatui Raivydui Rukštelei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Prienų rajone, lietuvis, LR pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, nusikaltimų padarymo metu neteistas, nuteistas 2004-05-05 pagal LR BK 300 str. 1 d. 40 MGL dydžio (5000 Lt) bauda, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 178 str. 3 d., 271 str. 1 d.

D. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavos rajone, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos raj., teistas: 2000-11-24 pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su 1/6 turto konfiskavimu, vadovaujantis LR BK 47¹ str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., 178 str. 3 d., 271 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2003 m. lapkričio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, iš valstybės miško valdytojo, valstybinės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos miško, esančio Pravieniškių II kaime, 20 kvartalo 16 sklypo, 32 kvartalo 13 sklypo pagrobė svetimą turtą-56,5 m³ žalių ąžuolų padarinės medienos, kurios vidutinė rinkos vertė 20566 Lt.

A. L. 2004 m. kovo mėnesio laikotarpyje, tiksliau nenustatytu laiku, per du kartus, iš valstybės miško valdytojo, valstybinės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkijos miško, Paprastojo genetinio ąžuolo draustinio, esančio Medinių Strėvininkų kaime, Žiežmarių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, 112 kvartalo 3 ir 9 sklypų, 113 kvartalo 6 sklypo pagrobė didelės vertės svetimą turtą-169,92 m³ žalių ąžuolų padarinės medienos, kurios vidutinė rinkos vertė 81901,44 Lt.

2004 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, A. L. valstybinės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkijos miško 112 kvartalo 3 ir 9 sklypuose, 113 kvartalo 6 sklype, o D. R. 112 kvartalo 3 ir 9 sklypuose, Paprastojo genetinio ąžuolo draustinyje, esančiame Medinių Strėvininkų kaime, Žiežmarių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, neteisėtai, neturėdami leidimo, bendrai iškirsdami 93 augančius ąžuolus juos sunaikino, suniokodami valstybės saugomą teritoriją ir šiuo neteisėtu medžių nukirtimu padarydami 32229,63 Lt žalą aplinkai.

Ąžuolų medienos vagystė iš Pravieniškių girininkijos miško.

Kaltinamasis D. R. parodė, kad nuo 2000 metų dirbo motinos I. R. įmonėje miško pjovėju. Įmonės veikla - miško pjovimas, medienos išvilkimas. Miškus pjovė visoje LR teritorijoje. 2003 m. lapkričio mėnesį pas juos į namus atvyko A. L. ir samdė motinos įmonės darbininkus kirsti mišką. Kirtavietė buvo prie Pravieniškių gyvenvietės. Apmokėjimo už darbą klausimus A. L. derino su tėvu P. R., o tėvas nurodydavo jam ir broliui kur reikia dirbti. Pas A. L. jiems buvo tekę dirbti ir anksčiau, 2002 metais. Savaitės laikotarpyje A. L. juos nuvežė į Pravieniškių mišką ir parodė vietą, kur reikės kirsti ąžuolus. Ar tai buvo A. L. miškas jis nežino. A. L. davė jam leidimą kirsti mišką, tačiau kieno vardu jis buvo išrašytas neprisimena. A. L. parodžius kirtavietę jis ir brolis Ž. R. atvažiavo pjauti ąžuolų. Kartu su jais dirbo J. K., kuris atliko pagalbinius darbus, O. Z. įmonės traktoriumi medieną išvežė į sandėliavimo vietą. Per vieną dieną, iki vakaro, jie išpjovė apie 50 kubinių metrų ąžuolų medienos. Vakare, kai baigė darbą tėvas ar jis paskambino A. L. ir pasakė, kad ąžuolus išpjovė, darbą baigė. A. L. nurodymu jie kirto tik tiesius ąžuolus, jų kamienus iki šakų vainiko pjaustė rastais po 3 m. ilgio. Ąžuolų rastus baigiant išvežti iš miško, medienos paimti atvažiavo du miškovežiai. Ant vieno iš jų buvo sumontuotas pakrovėjas rąstams pakrauti, su juo rąstus pakrovė į automašinas ir išsivežė. Pjaunant ąžuolus A. L. nedalyvavo, jis atvažiavo vakare, išsivežant medieną. Maždaug savaitės laikotarpyje A. L. atsiskaitė už darbą, sumokėdamas po 50 litų už vieno kubinio metro medienos paruošimą. Iš jų, jam ir broliui Žanui tekdavo po 25 litus už 1 m³ išpjovimą, o likusius 25 litus pasiimdavo tėvas P. R..

Liudytojas O. Z. parodė, kad jis I. R. individualioje įmonėje dirbo traktorininku, nors darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Su šiai įmonei priklausančiu traktoriumi MTZ 952, pritaikytu medienai išvežti, iš miško rąstus vežė į sandėliavimo vietas. Darbus nurodydavo I. R., P. R. arba D. R.. A. L. pažinojo, kadangi jis dažnai atvažiuodavo pas Darių bei P. R., teko keletą kartų pas jį dirbti. 2003 metų lapkričio mėnesį, miške esančiame netoli Pravieniškių su minėtu traktoriumi jis iš miško vežė ąžuolų rąstus į sandėliavimo vietą. D. R., Ž. R. ir J. K. važiuojant į Pravieniškių mišką kirsti medžių jis važiavo kartu, kad žinotų, kur į kirtavietę reikės atvažiuoti su traktoriumi. Po to sugrįžo į namus ir laukė kol jam paskambins D. R., ir lieps atvažiuoti su traktoriumi į mišką. Jis atvažiavo vėliau, antroje dienos pusėje, kai rąstai jau buvo išpjauti, dar tamsu nebuvo. Kas jam paskambino telefonu ir liepė atvažiuoti neprisimena. Dažniausiai jam skambindavo kas nors iš pjovėjų arba P. R.. A. L. jokių nurodymų jam nėra davęs. Veždamas medieną užtruko apie 6 valandas. Nuo kirtavietės iki sandėliavimo vietos rąstus vežė apie 300 metrų. Sandėliavimo vietą išrinko pats, kad galėtų automašinos privažiuoti ir apsisukti. Išvežęs visą medieną išvažiavo namo, A. L. tą dieną nematė. Jam mokėdavo po 2 litus už 1 m³ medienos išvežimą. Kas mokėdavo pinigus neprisimena. Negali paaiškinti, kodėl kirtavietėje paliko neišvežtus du ąžuolus.

Liudytojas G. K. parodė, kad 2003 metais pradėjo dirbti A. L. individualioje įmonėje miškovežio vairuotoju. Įmonė turėjo miškovežius „MAN“ ir „VOLVO“. Jis dirbo su automašina „MAN“, ant kurios buvo sumontuotas manipuliatorius-krautuvas. Dirbo apie 3 metus, vežiojo medieną. A. L. telefonu duodavo užsakymą, nurodydavo, iš kur vežti medieną. Klientą surasdavo pagal nurodytą vietovę. Galėjo 2003 m. lapkričio mėnesį vežti ąžuolus iš Pravieniškių miško, nors to gerai neprisimena. Nuo 2003-09-01 su miškovežiu „MAN“ pastoviai dirbo vienas. Jeigu kartu atvažiuodavo ir kitas miškovežis tai jį pakraudavo, panaudodamas savo automašinos manipuliatorių-krautuvą. Ąžuolus veždavo į lentpjūvę „Dominga“, esančią prie Elektrėnų arba į Klaipėdą. Dokumentus pateikdavo užsakovas. Būdavo atvejų, kad A. L. išrašydavo gabenimo važtaraščius. Atvažiuodavo prie sukrautos medienos sandėlio, pasikraudavo, suskaičiuodavo, išrašydavo važtaraščius ir jis išvažiuodavo. Pasikrovus daugiau nei 25 m³. medienos autostrada negalima važiuoti, nes būdavo viršijamas nustatytas leistinas krovinio svoris ir reikėdavo mokėti baudas. Tekdavo dirbti naktimis, nes tada mažesnė tikimybė, kad bus sustabdyti patikrinimui.

Liudytojas O. K. parodė, kad jis dirba Kaišiadorių urėdijos Žiežmarių girininkijoje girininko pavaduotoju. 2003 m. lapkričio mėnesį atlikdamas inventorizaciją Pravieniškių girininkijos miške, 20 ir 32 kvartaluose rado išpjautus ąžuolus. Kadangi kirtavietė buvo nesutvarkyta, paliktos ąžuolų šakos, jam kilo įtarimas, jog ąžuolai išpjauti neteisėtai, todėl apie tai pranešė Pravieniškių girininkijos darbuotojams. Sprendžiant pagal paliktas provėžas, pjuvenas, kirtimas buvo vykdomas prieš 2 – 3 savaites. Abu kvartalai yra vienas šalia kito, juos skiria tik kvartalinė linija. Toje vietoje augo seni ąžuolai. Jis apėjo visą plotą, apžiūrėjo nupjautus ąžuolus. Buvo iškirsta apie 50 m³ medienos, maždaug dviejų hektarų plote. Ąžuolai buvo pjaunami pasirinktinai, ne visi iš eilės.

Civilinio ieškovo atstovas D. F. parodė, kad Pravieniškių girininkijoje ąžuolai buvo išpjauti nuošalioje vietoje. Buvo pagrobti 26 žali ąžuolai. Pravieniškėse ąžuolai augo apie 5 ha plote. Įgudus ąžuolą nupjauti užtrunkama apie 10 minučių. Medienos tūris buvo apskaičiuotas išmatavus kiekvieno ąžuolo kelmą. Kelmų matmenys buvo matuoti dviem kryptimis, stačiu kampu ir išvestas vidurkis. Pagal nustatytą metodiką apskaičiuojamas bendras likvidinis medienos tūris. Tai mediena, kuri tinkama panaudojimui. Vadovavosi Lietuvos Vyriausybės nustatyta matavimo ir skaičiavimo metodika. Pagrobta mediena skaičiuota pagal bendrą likvidinį tūrį. Sutvarkę paliktas viršūnes, šakas apskaičiavo likusį medienos kiekį, kurį atėmę iš apskaičiuoto likvidinio tūrio nustatė pavogtos medienos kiekį. Pravieniškių girininkijoje pavogta 56,5 m³ ąžuolų medienos, kurios 1 m³ vertė apskaičiuota vidutine rinkos kaina-364 Lt, o iš viso 20566 Lt. Yra keturios padarinės medienos klasės. Nors pavogta mediena priskirtina A ir B klasėms, nes buvo pagrobti geriausi rąstai, kurie buvo pjauti iki šakų, tačiau juos vertino pagal vidutinę klasę ir kainą. Nei 2003 m., nei 2004 m. ąžuolai kaip stačias miškas nebuvo pardavinėjamas ir jo vidutinės rinkos kainos nėra. Du ąžuolai, kurie įvertinti 1084 Lt buvo išpjauti, suskersuoti, bet neišvežti. Į ieškinį ši suma neįtraukta, kai tvarkė kirtavietę, šituos ąžuolus išsivežė.

Valstybinės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos pažymos patvirtina, kad 2003 metais vidutinė 1 m³ ąžuolo medienos kaina pagal 2003 m. pardavimo kainas yra 364 Lt, todėl iš Pravieniškių miško pagrobtos 56,5 m³ padarinės ąžuolo medienos vidutinė rinkos kaina yra 20566 Lt (t. 3 b.l. 160, 162).

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. L. pagrobė 56,5 m³ padarinės ąžuolo medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 20566 Lt, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d. Atmestina niekuo nepagrįsta jo gynybos versija, kad jis šią medieną pirko iš P. R.. Nors pastarojo apklausti nebuvo galimybės, kadangi jis yra išvykęs ir pastoviai gyvena užsienyje, tačiau šiuos A. L. parodymus paneigia kiti įrodymai. Kaltinamasis D. R. parodė, kad būtent A. L. samdė jų įmonės darbuotojus ąžuolams pjauti. Jis pats nuvežęs parodė Pravieniškių miške vietą, kurioje jie A. L. nurodymu išpjovė ąžuolus. Jo parodymai nuoseklūs, analogiškas aplinkybes jis paaiškino ir ikiteisminio tyrimo metu. Šiuos D. R. parodymus patvirtina liudytojai Ž. R., O. Z., kurie nurodė, jog buvo įsitikinę, jog ąžuolus pjauna A. L. priklausančiame miške. Visų jų parodymai nuoseklūs, vieni kitus patvirtinantys, pilnai atitinka nustatytas faktines aplinkybes, todėl teismas jais remiasi. Nė vienas iš šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu ar teisme neparodė, kad vietą, kur pjauti ąžuolus jiems parodė P. R., ar jis būtų dalyvavęs pjaunant ąžuolus. Pats A. L. ąžuolų nepjovė, tam jis panaudojo miško pjovimu užsiimančios įmonės darbininkus. Jis surasdavo ir nurodydavo vietovę, kurioje augo ąžuolai, rūpinosi nupjautos medienos išvežimu ir realizavimu, tuo tikslu buvo įsigijęs dvi medienai vežti pritaikytas automašinas.

Kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad praėjus mėnesiui po ąžuolų medienos pirkimo Pravieniškių miške, jam vėl paskambino P. R. ir pasiūlė pirkti 40-50 kubinių metrų ąžuolų medienos. Sakė, kad mediena yra ne jo, tačiau kieno jis nesidomėjo. Jis vėl nusiuntė dvi automašinas į Medinių Strėvininkų kaimą, iš kur pasiėmė ąžuolų medieną. 2004 m. kovo mėnesį jis vėl pirko apie 40 kubinių metrų ąžuolų medienos, kurią pasiėmė iš to paties miško. Pinigus už medieną mokėjo P. R., kuris buvo įmonės direktorius, su D. R. dėl ąžuolų pirkimo ar atsiskaitymo nesitarė. Visiems darbams vadovavo P. R.. O. Z., J. K. ir broliai Žanas, D. R. yra visi giminės, todėl susitarę jį apkalba. Jis pats nebuvo nuvažiavęs į vietą, nežinojo, kad mediena buvo vagiama. P. R. turėjo įmonę, traktorių, todėl jam nebuvo jokio poreikio važiuoti į mišką. Jie žinojo kaip ir kur reikia sukrauti ąžuolų rąstus, kad prie jų galėtų privažiuoti ir pasikrauti automašinos. Jo įmonėje tuo metu verslas klostėsi sėkmingai ir nebuvo jokios būtinybės vogti. Su P. R. už medieną atsiskaitė grynais, be to atidavė savo automobilį „Mersedes“, kurio vertė 9000 Lt. Jam mokėjo už medieną, o ne už darbą. Iš automašinų iškraunat medieną tiksliai suskaičiuodavo jos tūrį ir sumokėdavo pagal sutartą kainą. P. R. medienos gabenimo važtaraščių ar kitų dokumentų jam neišrašydavo. Kur šią medieną realizavo neprisimena. Lentpjūvės, kurioms parduodavo iš P. R. pirktą ąžuolų medieną ją priimdavo be dokumentų. Išleisdamas transportą parvežti medienos, pakrovimo vietos nenurodydavo, nes nežinojo kur randasi mediena. Vairuotojui duodavo P. R. telefono numerį ir jie susiskambindavo kur susitiks ar kur tiksliai reikia atvažiuoti. Iškraunat medieną jis dalyvaudavo, nes reikėjo patikrinti kiekį. Parduodavo medieną po 300-350 litų už kubinį metrą. Suprato, kad tai nelegalus kirtimas iš nuosavo miško, neturint tam leidimo. Medieną stengėsi vežti naktį, nes automašinos būdavo pakrautos daugiau nei leistina miškovežiui, kraudavo po 20-25 m³. Ąžuolų medieną iš miško, esančio Medinių Stėvininkų kaime jis pirko du kartus.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad Mediniuose Strėvininkuose ąžuolus kirto 2 kartus. Vieną kartą su broliu Dariumi, antrą kartą su L. P.. Į Medinius Strėvininkus važiavo praėjus porai savaičių po kirtimo Pravieniškėse. Buvo žiema, tai galėjo būti apie 2003 metų gruodis. Tą dieną ąžuolus pjovė kartu su broliu Dariumi. Pjovė tik ąžuolus. Per dieną iškirto apie 50 m³ ąžuolų medienos. Vakare O. Z. traktoriumi rąstus išvežė į miško pakraštį. Traktorius buvo laikomas Jonavos rajone, Šafarkos kaime. O. Z. pats atvažiuodavo su traktoriumi ir išveždavo jų išpjautą medieną. Vietiniai gyventojai šalia malkavo. Rąstų išvežti atvažiavo „VOLVO“ ir „MAN“ automobiliai, priklausantys A. L.. Kad ąžuolus pjauna draustinyje nesuprato. Po to, dar vieną dieną šiame miške ąžuolus pjovė kovo ar balandžio mėnesį, nes jau buvo šilta. Dirbo kartu su L. P., pjovė tik ąžuolus. O. Z. rąstus išvežė į pakraštį ir jie išvažiavo namo. Rąstų išvežti atvažiavo tie patys A. L. miškovežiai.

Liudytojas L. P. parodė, kad A. L. pažįsta, nes teko pas jį dirbti. 1998 metais dirbo I. R. įmonėje pjovėju, po to perėjo dirbti kitur. 2003 – 2004 metais vėl pradėjo dirbti I. R. įmonėje, bet oficialiai įdarbintas nebuvo. 2004 metų pavasarį jam paskambino P. R., ir pasiūlė kirsti medžius Mediniuose Strėvininkuose. Jis sutiko. Iš P. R. pasiėmė įrankius ir D. R. jį bei J. K. atvežė į mišką. Dirbo ten vieną dieną nuo 9 val. iki 18 val. Kartu su Ž. R. pjovė tik ąžuolus, J. K. buvo pagalbinis – jis matavo 3 metrų ilgio rąstus. Atvažiavęs šalia matė nukirstų ąžuolų kelmus, mediena buvo išvežta. Rąstus jie pjovė iki šakų, viršūnes paliko. Po pietų traktoriumi atvažiavo O. Z. ir ąžuolų rąstus vežė iki kelio, kur juos sandėliavo. Vakare jiems baigus pjauti, apie 18 – 19 val. atvažiavo miškovežiai ir pradėjo rąstus krautis. Vienas vairuotojas vardu Gintas, o antro nepažinojo. Išpjovė apie 50 – 60 m³, du miškovežius. Miškovežiams kraunantis jis su Ž. R. išvažiavo namo, O. Z. iš kirtavietės vežė medieną prie miškovežių. Jam tai buvo eilinė darbo diena. Suprato, kad ten yra draustinis, matė prikabintą lentelę. Lentelė buvo pritvirtinta ant medžio, pačiame miške. Pas D. R. jokių dokumentų nematė, jam jokio leidimo nerodė, nesakė kieno miškas.

Liudytojas O. Z. parodė, kad Medinių Strėvininkų miške medieną vežė praėjus keletui savaičių po to, kai dirbo Pravieniškių miške, tiksliai neprisimena. Ten nuvažiavo su tuo pačiu I. R. įmonės traktoriumi. Kas nurodė šį kartą, kad reikia važiuoti, neprisimena. Darbus jam nurodydavo P. R. arba D. R.. Ąžuolus pjovė Žanas ir D. R.. Ąžuolai buvo supjauti rąstais po 3 m. Išvežė apie 40 m³ medienos. Tą dieną A. L. nematė. Vėliau, po 2 mėnesių, pavasarį dar kartą išvežė tame miške išpjautus ąžuolų rąstus į sandėliavimo vietą. Tai, kad ten draustinis nežinojo, jokios lentelės nematė. Miške ąžuolus tą dieną pjovė Ž. R. ir L. P.. Išvežė maždaug tiek pat medienos, kaip ir pirmą kartą, toje pačioje vietoje ją sukrovė. A. L. miške nematė, už darbą sumokėjo P. R.. Traktorius buvo laikomas pas P. R. namuose. Jis suprato, jog tai A. L. miškas.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2003 m. - 2004 dirbo vairuotoju A. L. įmonėje. Jam buvo skirtas sunkvežimis „MAN“ su priekaba, pritaikytas vežioti medieną. Dirbo dar vienas vairuotojas-G. K. su kita automašina, ant kurios buvo sumontuotas manipuliatorius medienai krauti. Rytais jam paskambindavo A. L. ir pasakydavo kur važiuoti. Tuo metu turėjo daug užsakymų. Dažniausiai medieną iš urėdijų vežė į Klaipėdą. Neprisimena ar 2004 m. pavasarį vežė ąžuolų rąstus iš Medinių Strėvininkų miško. Vežant medieną jos gabenimo važtaraščius ir kelionės lapą duodavo A. L.. Ąžuolus veždavo labai retai. Jei prie medienos privažiuoti būdavo geras kelias, tai jis privažiuodavo ir G. K. pakraudavo jo automašiną. Veždavo medieną dieną ir vakare. Kartais A. L. važiuodavo kartu jų automašinomis arba savo automobiliu. Į automašiną pakraudavo apie 28 – 29 m³ medienos, priklausydavo nuo medžių. Iš kur vežti medieną nurodydavo A. L..

Liudytojas G. K. parodė, kad galėjo vežti ąžuolų rąstus iš Medinių Strėvininkų kaimo, nors tiksliai to neprisimena, nes ąžuolus tekdavo vežti maždaug du kartus per mėnesį. Į automašiną „MAN“ 3 metrų ilgio ąžuolo rąstų galima pakrauti apie 28 m³. 3 metrų rąstai kraunami 4 eilėmis.

Liudytojas T. T. parodė, kad 2003 – 2004 m. dirbo Kruonio girininkijoje, girininku. Medinių Strėvininkų miške 112 ir 113 kvartaluose yra Paprastojo ąžuolo genetinis draustinis, todėl buvo iškabintos lentelės, dažais sužymėtos sklypų ribos. Kad eigulio R. G. eiguvoje buvo iškirsti ir pagrobti ąžuolai sužinojo 2004 m. rugsėjo mėnesį. Buvo ruošiamasi rinkti ąžuolų gilių derlių. Nuvykęs į mišką rado išpjautus ąžuolus, paliktas viršūnes ir šakas. Ąžuolai galėjo būti išpjauti vasario – kovo mėnesių laikotarpyje. Tvarkyti kirtavietę pradėjo spalio – lapkričio mėnesiais. Viršūnės buvo paliktos nesupjautos ir nesukrautos. Tame miške buvo leista tik malkauti, jokios bendrovės miško nekirto. Į vieną miškovežį galima pakrauti apie 30 m³ąžuolų rąstų.

Civilinio ieškovo atstovas D. F. parodė, kad Mediniuose Strėvininkuose buvo pagrobti 93 žali ąžuolai. Paprastojo ąžuolo genetinio draustinio ribos buvo pažymėtos informaciniais ženklais, buvo apipurkšti dažais medžiai bei pritvirtintos lentelės. Buvo pažymėtas draustinio perimetras nuo kitų sklypų. Ženklai pastatyti prie keliukų, įvažiuojant į draustinį. Važiuojant pievos keliuku link 113 ir 112 kvartalų, kur prasideda miškas, t.y. toje vietoje, pro kurią ąžuolų rąstai buvo išvežti, ant ąžuolinio stulpo buvo ženklas. Skaičiuojant pagrobtų ąžuolų tūrį buvo išmatuotas kiekvieno kelmo skersmuo. 2004 metais padidėjo vidutinė ąžuolo medienos rinkos kaina. Vidutinė rinkos kaina buvo apskaičiuota įvertinus urėdijoje parduotą visą ąžuolų rąstų kiekį ir gautas pajamas. Urėdija medieną parduoda sutartinėmis kainomis, kurios nustatomos šalių susitarimu visiems metams. Iš Medinių Strėvininkų pagrobtos ąžuolo medienos vertė buvo nustatyta skaičiuojant vidutine rinkos kaina po 482 Lt už 1 m³.

Iškirstų ąžuolų kelmų matavimo duomenys patvirtina, kad valstybinės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos darbuotojų komisija išmatavo ąžuolų kelmus. Kiekvieno kelmo buvo atliekami du matavimai ir tokiu būdu nustatytas vidutinis kelmo skersmuo (t.l b.l.80-82).

LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pažymoje nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2003 metų rugsėjo iki 2004 m. balandžio mėnesio leidimai kirsti mišką Kaišiadorių rajone A. L. ir D. R. išduoti nebuvo (t.l b.l. 90).

Valstybinės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos pažymoje nurodyta, kad laikotarpyje nuo 2003 metų rugsėjo iki 2004 m. balandžio mėnesio leidimai kirsti Kaišiadorių rajone mišką A. L. ir D. R. išduoti nebuvo, kirtimo sutartys nesudarytos(t. 1 b.l. 91).

Pagrobtos ąžuolų medienos kiekis buvo apskaičiuotas teisingai, visas abejones aiškinant kaltinamųjų naudai. Po du kartus buvo matuojamas kiekvienas nupjauto ąžuolo kelmas ir nustatytas vidutinis ąžuolų kelmų skersmuo (t. 1 b.l.80). Apskaičiuojant nupjautų ąžuolų bendrą likvidinį medienos tūrį medžių skersmuo taip pat buvo apvalinamas, imant artimiausią metodikoje nurodytą mažesnį medžio storį, kuris skaičiavimo metodikoje nurodytas 4 centimetrų intervalu. Skaičiavimai buvo daromi naudojantis nustatyta skaičiavimo metodika (t.1 b.l.81-82). Kadangi nupjautų ąžuolų buvo pagrobta tik padarinė mediena, pjaunant iki šakų, todėl pagrįstai buvo nustatyta, kad tai buvo stambi padarinė mediena, kurios storis laibgalyje didesnis nei 25 cm. Tvarkant kirtavietes miške paliktos ąžuolų šakos ir viršūnės buvo supjautos pagal sortimentus, pagamintas padarinės medienos ir malkų kiekis tiksliai apskaičiuotas, ką patvirtina urėdijos pateikti dokumentai (t. 5 b.l. 80-85) šis medienos kiekis atimtas iš apskaičiuoto bendro likvidinio medienos tūrio ir tokiu būdu buvo nustatytas pagrobtos ąžuolo medienos tūris.

Nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad eigulys R. G. Medinių Stėvininkų miške slėpė nupjautų ąžuolų kelmus. Pjovėjui J. K. buvo liepęs juos sužeminti. Apklausti liudytoju J. K. nebuvo galimybės, kadangi jis išvykęs ir pastoviai gyvena užsienyje, jo gyvenamoji vieta nežinoma. Tačiau iš byloje esančio jo paaiškinimo (t.6 b.l.80) nustatyta, kad vykdydamas eigulio R. G. pavedimą jis sužemino tik vieną kelmą.

Aiškinantis šią aplinkybę, liudytojais buvo apklausti kelmus matavę, juos tiesiogiai apžiūrėję komisijos nariai: M. B., R. M., G. G., kurie parodė, jog matuodami kelmus nepastebėjo, kad po ąžuolų nupjovimo jie būtų žeminti. Ant kelmų buvo užtūriai (nedapjovos), tai yra medžio kamieno dalis, kuri nulaužiama griūnant medžiui. Tuo remiantis padarė išvadas, kad kelmai nebuvo žeminti, nes kelmus sužeminus šių užtūrių nebūtų. Faktą, kad ant nupjautų ąžuolų kelmų yra likę ūžtūriai patvirtina prie įvykio vietos apžiūros protokolo bei parodymų patikrinimo vietoje protokolų pateiktos nuotraukos.

Liudytojas A. S. taip pat patvirtino nurodytas aplinkybes. Jis parodė, kad 2004 metais įmonė, kurioje dirbo pjovėju, tvarkė po vagystės paliktas ąžuolų šakas ir viršūnes. Padarinė mediena buvo paimta. Ąžuolai buvo nupjauti prie žemės, jis kelmų nežemino.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad buvo tiksliai nustatytas pagrobtos ąžuolo medienos kiekis, nes nėra jokių duomenų, kad kokie nors veiksniai būtų turėję įtakos jos apskaičiavimui.

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. L. 2004 m. kovo mėnesio laikotarpyje, iš Medinių Strėvininkų miško per du kartus pagrobė 169,92 m³ padarinės ąžuolo medienos, kurios 1 m³ vidutinė rinkos kaina 2004 metais - 482 Lt, t.y. iš viso 81901,44 Lt. Pagrobto turto vidutinė rinkos kaina viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl turtas yra didelės vertės (LR BK 190 str.), tai veiką kvalifikuojantis požymis, už ką baudžiamoji atsakomybė numatyta LR BK 178 str. 3 d., todėl A. L. veika buvo kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 "Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 6 punkte yra konstatuota, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Nors šiuo atveju buvo pagrobtas stačias miškas, tačiau nėra pagrindo medienos vertę skaičiuoti šia kaina, nes tokiu būdu būtų žymiai sumažinta medienos kaina. LR Aplinkos ministro 1998-09-30 įsakyme Nr.194 „Dėl stačio miško kainų“ nurodyta, kad stačio miško stambaus ąžuolo kaina - 231 Lt už kubinį metrą. Šio įsakymo 9 punkte nurodyta, kad tai žemutinė kainų riba parduodant valstybinį stačiąjį mišką aukcionuose arba pagal sutartis. Tačiau urėdija stačio miško nepardavinėjo ir nepardavinėja, jo vidutinės rinkos kainos nėra. Taip pat nėra pagrindo pagrobtos ąžuolų medienos vertę mažinti atsižvelgiant į sąnaudas, kurias A. L. turėjo, sumokėdamas už ąžuolų išpjovimą ir rąstų išvežimą, t.y. išlaidas tiesiogiai susijusias su medienos pagrobimu.

Ąžuolų mediena iš Medinių Strėvininkų miško buvo pagrobta per du kartus, tai vienos tęstinės veiklos rezultatai. Byla nagrinėjant teisme A. L., D. R. bei liudytojai Ž. R., O. Z. teigė, kad pirmą kartą ąžuolai Medinių Strėvininkų miške buvo pjaunami 2003 metų gruodžio mėnesį, o antrą kartą-2004 metų kovo mėnesį. Šie jų parodymai prieštarauja byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas juos atmeta, vertindamas kaip ketinimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už sunkesnį nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d. Jais siekiama, kad veika būtų kvalifikuota kaip du atskiri nusikaltimai, ir tuomet pagrobto turto vertė nebūtų didelė. Ikiteisminio tyrimo metu nei liudytojai Ž. R., O. Z., nei kaltinamasis D. R. neparodė, kad Medinių Strėvininkų miške ąžuolus pjovė 2003 metų gruodžio mėnesį. Priešingai visi jie nuosekliai paaiškino, kad šiame miške dvi dienas ąžuolus pjovė 2004 metų pavasarį, kovo mėnesį. Šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, todėl teismas teisingu pripažįsta šį vagystės laiką. Liudytojai R. G., A. P., S. J., G. G. savo parodymais pilnai paneigė, kad Medinių Strėvininkų miške ąžuolai buvo išpjauti 2003 metų gruodžio mėnesį. Toje vietoje, kur buvo išpjauti ir pagrobti ąžuolai šie liudytojai lankėsi 2004 metų vasario mėnesį ir matė, kad ąžuolai dar nebuvo išpjauti. Akivaizdu ir savaime suprantama, kad žiemos metu būnant draustinyje, kuriame uždrausta bet kokia ūkinė veikla negalima nepastebėti išpjautų ąžuolų, paliktų jų šakų ir viršūnių, todėl atmestina bet kokia abejonė, kad šie liudytojai galėjo nepastebėti, jog ąžuolai buvo išpjauti. Liudytojai A. P., S. J. nuo 2004 m. vasario mėnesio, kuomet eigulys A. G. jiems parodė vietas, kur gali malkauti, iki kovo mėnesio pabaigos savaitgaliais šiame miške lankėsi nuolat, būtent jie pastebėjo, kad kovo mėnesį buvo iškirsti ąžuolai, apie ką pranešė R. G..

Tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Šiuo atveju buvo siekiama vieningo rezultato-pagrobti ir realizuoti medieną ąžuolų, augančių Medinių Strėvininkų miške. Tai buvo draustinis-miško plotas, kuriame augo geriausi ąžuolai. Veiksmai buvo padaryti vieninga tyčia, tai matyti iš to, kad tarp šių veiksmų nebuvo didelio laiko tarpo. Grobimas buvo padarytas analogišku būdu-tie patys asmenys ąžuolus išpjovė ir paruošė išvežimui, tuo pačiu transportu mediena buvo išvežta realizuoti. Nė vienas iš asmenų nepatvirtino, kad A. L. į Medinių Strėvininkų mišką buvo atvažiavęs pakartotinai ir nurodė, kokiuose sklypuose ir kuriuos ąžuolus pjauti, kas leidžia daryti išvadą, kad visą pagrobtos ąžuolų medienos kiekį apėmė vieninga jo tyčia.

A. L. ir D. R. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 271 str. 1 d., t.y. kad 2004 m. kovo mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, A. L. valstybinės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkijos miško 112 kvartalo 3 ir 9 sklypuose, 113 kvartalo 6 sklype, o D. R. 112 kvartalo 3 ir 9 sklypuose, Paprastojo ąžuolo genetiniame draustinyje, esančiame Medinių Strėvininkų kaime, Žiežmarių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, neteisėtai, neturėdami leidimo, bendrai iškirsdami 93 augančius ąžuolus juos sunaikino, suniokodami valstybės saugomą teritoriją ir šiuo neteisėtu medžių nukirtimu padarydami 32229,63 Lt žalą aplinkai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04 -12 nutarimu Nr. 520 II grupės specialios paskirties, ekosistemų apsaugos miškams-draustiniams buvo priskirti Kaišiadorių miškų urėdijos Kruonio girininkijos 111, 112, 113 miško kvartalai (t.3 b.l.170).

Nors A. L. teigia, jog šiame miške nebuvo ir nežinojo, kad ten draustinis, o D. R. neigia matęs kokius nors informacinius ženklus apie tai, jog nurodyti miško kvartalai yra Paprastojo ąžuolo genetinis draustinis, tačiau jų kaltė pilnai įrodyta byloje ištirtais įrodymais. Tai, jog draustinio ribos iš visų pusių buvo pažymėtos informaciniais ženklais patvirtino liudytojai R. G., G. G., A. P., S. J.. Aplinkybę, jog ąžuolai buvo pjaunami draustinyje patvirtino, juos ir pjovęs liudytojas L. P., kuris parodė, jog atvažiavęs į mišką matė apie tai informuojančius ženklus. Iš D. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad Medinių Strėvininkų miške, toje vietoje, kurioje pjovė ąžuolus buvo pritvirtinta informacinė lentelė, jog tai Paprastojo ąžuolo genetinis draustinis (t. 3 b.l. 87-90).

Išpjovus ir pagrobus augančius žalius ąžuolus jie buvo sunaikinti, tokiu būdu suniokotas valstybės saugomas draustinis. Šia neteisėta veika miškuose buvo padaryta žala aplinkai, kurios apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimo Nr.521 priedas „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos“. Vadovaujantis šiuo nutarimu nustatyta, kad buvo padaryta 32229,60 Lt žala aplinkai (t.1 b.l.88-89).

D. R. buvo kaltinamas, kad jis 2003 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. L., VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos miške-Pravieniškių II k., 20 -o kvartalo 16-ame sklype bei 32-o kvartalo 13-ame sklype, neturėdamas leidimo, įvykdė neteisėtą ąžuolų kirtimą ir pagrobė svetimą turtą 56,5 m³ ąžuolų medienos 20566 Lt vertės, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Be to, jis buvo kaltinamas, kad 2003 metų lapkričio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos miške- Pravieniškių II k., neturėdamas leidimo, 32-o kvartalo 13-ame sklype, išpjaudamas du ąžuolus pasikėsino pagrobti svetimą turtą-dviejų ąžuolų medieną-2,98 m³, bendros 1084,72 Lt vertės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo išvežti iš miško, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d.

Be to, jis buvo kaltinamas, kad 2004 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku per dvi dienas, veikdamas bendrininkų grupėje su A. L., valstybės saugomame Paprastojo ąžuolo draustinyje, esančiame Medinių Strėvininkų k. Žiežmarių sen. Kaišiadorių r., Kruonio girininkijos 112 kvartalo 3-ame ir 9-ame sklypuose bei 113 kvartalo 6-ame sklype, neturėdamas leidimo įvykdė neteisėtą 93 ąžuolų kirtimą ir pagrobė didelės vertės turtą-169,92 m³ žalių ąžuolų medienos, kainuojančios 81901,44 Lt, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 3 d.

Tačiau ištyręs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, kad nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo D. R. kaltę, kad jis bendrininkavo kaltinamajam A. L., pagrobiant nurodytą medieną. Šie kaltinimai nepasitvirtino, todėl D. R. išteisintinas, nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" l. l p. išdėstė nuostatą, kad nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad D. R. būtų bendrininkavęs A. L.. Iš esmės jo kaltė padarius nurodytus nusikaltimus buvo grindžiama tik tuo, jog jis su A. L. palaikė glaudesnius ryšius nei kiti ąžuolų kirtime ir išvežime dalyvavę asmenys, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. požymių (t.1 b.l.11-12).

Objektyviais įrodymais byloje nustatyta tik tai, jog D. R. turėdamas automobilį atveždavo darbininkus į mišką bei paskambinęs telefonu pranešdavo A. L., kad ąžuolai jau išpjauti. A. L. neigia, jog su D. R. tarėsi dėl ąžuolų vagystės. Pats D. R. parodė, kad dėl ąžuolų medienos pagrobimo jis su A. L. nesitarė, jis buvo eilinis įmonės darbininkas-pjovėjas. Tai, kad iš Pravieniškių ir Medinių Strėvininkų miškų ąžuolų mediena buvo vagiama jis nesuprato. Dėl medienos išpjovimo A. L. tarėsi su jo tėvu P. R., buvo įsitikinęs, kad ąžuolus pjauna A. L. priklausančiuose miško plotuose. Nes ir anksčiau jam buvo tekę pjauti medžius A. L. priklausančiame miške Širvintų rajone.

Išanalizavęs byloje esančių įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad jie nepaneigia D. R. nurodytų aplinkybių, kad jis nebendrininkavo A. L. pagrobiant ąžuolų medieną.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 06 20 nutarime Nr.40 "Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą” pabrėžiama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, abejonės aiš­kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Nors buvo išnaudotos visos galimybės ištiriant byloje surinktus duomenis, tačiau neįrodyta, kad D. R. dalyvavo ąžuolų medienos grobimuose, nes nepaneigtos jo nurodytos aplinkybės, kad pjaudamas ąžuolus buvo įsitikinęs, jog miško plotas teisėtai priklauso A. L., kadangi pastarasis atvežęs jam nurodydavo vietas, kur ąžuolus pjauti. Nėra duomenų, kad D. R. prieš vagystes tarėsi dėl jų pagrobimo aplinkybių, todėl nepaneigus išdėstytų aplinkybių, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis iš anksto buvo pažadėjęs įgyti ar realizuoti pagrobtą ąžuolų medieną, ir jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip padėjėjo bendrininkaujant vagystėje. Pagrobtos medienos realizavimu užsiėmė išimtinai pats A. L., ką patvirtino medieną vežę vairuotojai G. K. ir A. P.. Šiuo atveju nenustatyti būtini bendrininkavimo požymiai: veiksmų bendrumas, subjektyvusis ryšys.

Įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant vagystę bendrininkaujant, visi bendrininkai padarytų visus straipsnio dispozicijoje aprašytus veiksmus, tačiau subjektyviąja prasme visi grupės nariai turi tyčia bendrai dalyvauti tame pačiame tyčiniame nusikaltime, todėl būtina, kad visi bendrininkai būtų informuoti apie daromo nusikaltimo pobūdį ir visi turi suvokti, jog daroma vagystė ir norėti pagrobti svetimą turtą. Byloje ištirti įrodymai nepagrindžia D. R. tyčios, kad jis suprato, jog dalyvauja medienos pagrobime, kadangi to nepatvirtina aukščiau nurodyti jo objektyviai atlikti veiksmai.

D. R. buvo baigęs mokymo programą, turėjo kvalifikacijos ir atestacijos pažymėjimus (t.4 b.l.32-34), suteikiančius teisę dirbti miško pjovėju. A. L. nurodymu miške pjaudamas ąžuolus jis neįsitikino, kad veikia teisėtai, kad yra gautas leidimas kirsti mišką. Nesant D. R. veikoje grobimo požymių, spręstinas klausimas ar jis nepadarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62 str. numatyto pažeidimo, numatančio atsakomybę už savavališką medžių kirtimą miško žemėje.

A. L. ir D. R. buvo kaltinami pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d., t.y. kad jie, 2003 metų lapkričio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, veikdami bendrininkų grupėje, valstybinės įmonės Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos miške, esančiame Pravieniškių II kaime, neturėdami leidimo, 32-o kvartalo 13-ame sklype, išpjaudami du ąžuolus pasikėsino pagrobti svetimą turtą-dviejų ąžuolų medieną-2,98 m³, kurios vertė 1084,72 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nesugebėjo išvežti iš miško. A. L. ir D. R. išteisintini nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d.1 p.). Byloje neginčijamai nustatyta tik ta aplinkybė, jog apžiūrint įvykio vietą 32-o kvartalo 13-ame sklype rasta du nupjauti ąžuolai, tačiau nekonkretizuota tiksli jų buvimo vieta, padėtis (t.1 b.l. 28-33). Nepateikta daugiau jokių duomenų, dėl kokių, būtent nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių nusikaltimas nebuvo baigtas. Kaltinimo abstraktus teiginys, „jog nesugebėjo išvežti iš miško“, A. L. ir D. R. kaltės nepagrindžia, kitų įrodymų patvirtinančių pasikėsinimą nėra. D. R. išteisintinas remiantis analogiškais, aukščiau nurodytais motyvais. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. L. vaikščiojo po mišką ir nurodė, kuriuos bei kiek tiksliai ąžuolų išpjauti. Aukščiau paminėtais įrodymais nustatyta, kad ąžuolus pjovė D. R. ir Ž. R., vežė O. Z., kaltinamasis A. L. tuo metu nedalyvavo, todėl pripažintina, kad apie juos ir nežinojo. Atsižvelgiant vien į tą aplinkybę, jog A. L. pagrobė kitų tą dieną išpjautų ąžuolų medieną, nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad jis pakėsino pagrobti ir šiuos, to siekdamas būtų atlikęs kokius nors veiksmus ar būtų bent apie juos žinojęs.

Motyvuojamoji dalis

Šalintina A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad vagystes padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, jog pjovė ąžuolus Medinių Strėvininkų miške.

Epizode dėl valstybės saugomos teritorijos-Paprastojo ąžuolo genetinio draustinio suniokojimo abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veikė bendrininkų grupėje.

Kaltinamiesiems A. L. ir D. R. skirtinos įstatymo sankcijose numatytos bausmės, kadangi nėra pagrindo taikyti BK 62 str. nuostatas ir skirti švelnesnes, negu įstatymo numatytas bausmes. Teismas skirdamas bausmes atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

LR BK 178 str. 1 d. numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nėra A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, įvertinęs padarytos žalos dydį, kuri neatlyginta, tai, kad nusikaltimui buvo iš anksto ruoštasi sprendžia, jog už šį nusikaltimą skirtinas areštas, nustatant maksimalų jo dydį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes taip pat skirtinas areštas už BK 271 str. 1 dalyje nurodytą veiką. Už nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 3 d. A. L. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė bausmė-terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgus, į tai, kad šį nusikaltimą padarė būdamas neteistas, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, administracine tvarka nebaustas, dirba, jos dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Kaltinamajam A. L. paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, kadangi padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 178 str. 1 d. nesunkus nusikaltimas, BK 178 str. 3 d.-sunkus). Veikos kvalifikuotos pagal BK 178 str. 3 d. ir BK 271 str. 1 d. sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

Kaltinamasis D. R. turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, turi pastovų pajamų, augina mažametį vaiką, charakterizuojamas teigiamai, taip pat atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę jam skirtina LR BK 271 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė- laisvės apribojimas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus šią bausmės rūšį bei nustačius įpareigojimą.

VĮ Kaišiadorių miškų urėdija pareiškė 102 467,44 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl iškirstų ąžuolų (3 t. b.l. 160). Civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas pateiktais dokumentais, tenkintinas pilnai. Civilinį ieškinį sudaro: 20 566 Lt už 56,5 m³ ąžuolų medienos pagrobimą iš Pravieniškių girininkijos miško, kurios vieno kubinio metro kaina 364 Lt bei 81 901,44 Lt už 169,92 m³ ąžuolų medienos pagrobimą iš Medinių Strėvininkų girininkijos miško, kurios vieno kubinio metro kaina 482 Lt.

Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūra, gindama viešąjį interesą, pareiškė 32 229,60 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo (išpjauti 93 žali ąžuolai 1 t., b.l. 87). Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas pateiktais dokumentais (1 t., b.l. 88-89), tenkintinas pilnai.

Vadovaujantis LR BPK 116 str., civilinio ieškinio užtikrinimui, iki bus atlyginta žala, laikinai apribotinos A. L. ir D. R. nuosavybės teisės į jų turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307, 308 str.,

nusprendė:

A. L. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 3 d., 271 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 178 str. 1 d. areštu 90 (devyniadešimt) parų;

pagal LR BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 271 str. 1 d. areštu 90 (devyniadešimt) parų.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2008-07-25 iki 2008-09-25.

Kardomosios priemonės –rašytinio pasižadėjimo neišvykti A. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Išteisinti A. L. pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

D. R. pripažinti kaltu pagal LR BK 271 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per 1 (vienerius) metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Išteisinti D. R. pagal LR BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 178 str. 3 d., neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šiuos nusikaltimus (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomosios priemonės–rašytinio pasižadėjimo neišvykti D. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Civilinius ieškinius tenkinti. Priteisti iš A. L. 102467.44 litų valstybinei įmonei Kaišiadorių miškų urėdija turtinei žalai atlyginti. Iš A. L. ir D. R. solidariai priteisti 32229.60 litų valstybei padarytos žalos aplinkai atlyginimui.

Vadovaujantis LR BPK 116 str., civilinių ieškinių užtikrinimui, iki bus atlyginta žala, laikinai apriboti A. L. nuosavybės teises į turtą: 30.1900 ha ploto žemės sklypą - unikalus Nr. 3843-0011-0006, kadastrinis Nr. 3843/0011:6 Panočių k.v., kurio vidutinė rinkos vertė 129420 Lt; 4.3000 ha ploto žemės sklypą - unikalus Nr. 5250-0012-0184, kadastrinis Nr. 5250/0012: 184 Noreikiškių k.v. kurio vidutinė rinkos vertė 14126 Lt, uždraudžiant minėtą turtą parduoti perleisti, dovanoti.

Vadovaujantis LR BPK 116 str., civilinio ieškinio užtikrinimui, iki bus atlyginta žala, laikinai apriboti D. R. nuosavybės teises į turtą: 0,7409 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.4608-0010-0020, kadastrinis Nr.4608/0010:20 Išorų k.v., adresas Šafarkos k. Jonavos r. kurio vidutinė rinkos vertė 3704 Lt; pastatą-sargo namelį, unikalus Nr.4600-3010-2019, statybos pabaigos metai-2003, bendras plotas 35,97 kv.m. kurio vidutinė rinkos vertė 3800 Lt; ūkinį pastatą - unikalus Nr. 4600-30102022, statybos pabaigos metai- 2003, būklė-nebaigtas statyti, kurio vidutinė rinkos vertė 15 Lt; į kitus statinius - kiemo statinius, unikalus Nr. 46003010-2036, kurio vidutinė rinkos vertė 363 Lt; 2.3200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0109-7896, kadastrinis Nr. 4608/0010:55 Išorų k.v. kurio vidutinė rinkos vertė 4517 Lt, uždraudžiant minėtą turtą parduoti perleisti, dovanoti.

Nuosprendis apeliacine tvarka gali būti skundžiamas per 20 dienų Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.