Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovui šios institucijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjui Gediminui Ratkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

2.1. 2017 m. gruodžio 20 d. 13.00 val. buvo paskirtas Elektrėnų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdis, kurio laukdamas pareiškėjas susidūrė su netinkamu Elektrėnų savivaldybės administracijos teisininkės Ž. D. elgesiu. Pareiškėjo teigimu, atsakovės teisininkė užsipuolė jį dėl neva nesąžiningo jo skundo. Pokalbis truko apie 10 minučių, kurio dalį pareiškėjui pavyko įrašyti.

2.2. Prasidėjus Komisijos posėdžiui, siekdamas išvengti nesusipratimų ir psichologinio spaudimo, pareiškėjas informavo Komisiją apie garso įrašo darymą. Atkreipė dėmesį į tai, kad posėdžio metu Komisijos pirmininkas neprofesionaliai atliko savo darbą – neprisistatė pats, taip pat nepristatė ir Komisijos narių, pareiškėjui paprašius nenurodė užimamų pareigų, grubiai atsakinėjo į pareiškėjo pastabas ir pageidavimus, be to, panašios sudėties Komisija (dėl kurios narių netinkamo elgesio anksčiau skundėsi) jau yra nagrinėjusi pareiškėjo skundą, todėl pareiškė Komisijai nušalinimą.

II

2. Elektrėnų savivaldybės taryba netvirtino Komisijos nuostatų (ir darbo reglamento), nes šiuos nuostatus tvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533, tačiau pastarieji neteko galios 2016 m. rugpjūčio 18 d., todėl Komisija skundus nagrinėjo vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo (toliau – Įstatymas), galiojusio iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuostatomis.

3. 2017 m. gruodžio 20 d. vykusio Komisijos posėdžio metu Komisijos pirmininkui įstatyme nustatytos eilės tvarka (Įstatymo 16 straipsnio 8 dalis) darant pranešimą apie ginčo dalyką ir bylos šalis pareiškėjas ėmė prieštarauti šiam pirmininko atliekamam veiksmui vis pertraukdamas Komisijos pirmininko kalbą, reikalaudamas, kad Komisijos pirmininkas paskelbtų administracinių ginčų komisijos sudėtį. Komisijos pirmininkui pamėginus jį nuraminti, pareiškėjas apkaltino Komisiją spaudimo jam darymu.

4. Dėl pareiškėjo posėdyje keltos sumaišties perėjus prie Komisijos sudėties paskelbimo, pareiškėjas pareiškė nušalinimus Komisijos nariams, todėl vadovaujantis Įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostata pareiškėjas buvo paprašytas išeiti iš posėdžių salės tam, kad būtų išspręstas pareikštų nušalinimų klausimas. Pareiškėjas ignoravo kelis kartus pakartotą prašymą palikti posėdžių salę, todėl buvo įspėtas, kad jei ir toliau piktybiškai trukdys Komisijos darbą, bus kviečiami policijos pareigūnai, kad užtikrintų galimybę Komisijai atlikti Įstatyme nustatytas funkcijas. Tuomet pareiškėjas paliko posėdžių salę. Kadangi nebuvo nustatyta Įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje įtvirtintų nusišalinimo pagrindų, Komisijos nariai nenusišalino.

5. Komisijos nustatytos aplinkybės, nagrinėjant pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. skundą ir priimant neigiamą sprendimą:

5.1. 2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyr. specialistę Ž. D. dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo – skundo Lietuvos Respublikos Seimo neįgaliųjų teisių komisijai parengimo. Pareiškėjas pageidavo parengti skundą dėl to, kad šiuo metu prie Elektrėnų savivaldybės pastato nėra neįgaliajam skirtos automobilių stovėjimo aikštelės, todėl yra pažeidžiamos jo ir kitų neįgalių asmenų teisės, jie diskriminuojami.

6. Dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo

6.1. Nurodo, kad pirminė teisinė pagalba vietos gyventojui (pareiškėjui) suteikiama iš karto, kai jis žodžiu kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminės teisinės pagalbos, žodžiu pranešama apie priėmimo laiką, kuris būna ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.

6.2. Iš Elektrėnų savivaldybės administracijos teisininkų tarnybiniuose kompiuteriuose išsaugotų dokumentų nustatyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos teisininkai pareiškėjui nuo 2013 m. iki 2017 m. sausio 1 d. parengė 267 (iki šiol būtų per 300) valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtus dokumentus (prašymus ir skundus). Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus teisininkai 2016 m. vietos gyventojams suteikė 670 teisinių konsultacijų, iš kurių 106 – pareiškėjui. Be to, Teisės ir personalo administravimo skyriaus teisininkai vien tik 2016 m. pareiškėjui surašė 98 skundus ir prašymus, skirtus valstybės ir savivaldybių institucijoms.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas A. Ž. prašė skundą tenkinti skunde nurodomais argumentais, taip pat pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

2. Teismo posėdyje atsakovės Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovas šios institucijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Gediminas Ratkevičius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje liudytoja Ž. D. nurodė, kad parengė tinkamą skundo projektą pagal pareiškėjo žodinį prašymą, kad pareiškėjo bendrų teiginių apie jo diskriminavimą, išskyrus apie automobilio pasistatymo vietą, ji nesuprato.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, liudytojos parodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

1. Pareiškėjas 2017 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyr. specialistę Ž. D. dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo – skundo Lietuvos Respublikos Seimo neįgaliųjų teisių komisijai parengimo. Pareiškėjas pageidavo parengti skundą dėl to, kad šiuo metu prie Elektrėnų savivaldybės pastato nėra neįgaliajam skirtos automobilių stovėjimo aikštelės, todėl yra pažeidžiamos jo ir kitų neįgalių asmenų teisės, jie diskriminuojami.

2. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu (b. l. 6–7, 22–24, 44–46) tarp pareiškėjo ir Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyr. specialistės Ž. D. nustatyta, kad vyr. specialistė Ž. D. informavo pareiškėją apie skundo paruošimo ir pateikimo pareiškėjui terminus, taip pat nurodė galimybę šiuo klausimu dar susitikti ir plačiau išdėstyti situaciją ar papildomai elektroniniu paštu atsiųsti skundo argumentus. Ž. D. pareiškėjo pageidaujamą skundą parengė ir elektroniniu paštu išsiuntė 2017 m. lapkričio 21 d., t. y. per keturias darbo dienas nuo kreipimosi dėl pirminės teisinės pagalbos dienos. Be to, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad parengtą skundą pareiškėjas gali koreguoti ir pridėti, jo manymu, reikalingus dokumentus, o jeigu pageidauja, gali atvykti suderintu laiku kitais klausimais.

3. Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyr. specialistės parengtame skunde, jo projekte (b. l. 8, 25, 47) Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisijai nurodytas neįgaliųjų teisių pažeidimas ir diskriminavimo faktas dėl neįgaliesiems skirtos automobilių parkavimosi vietos neįrengimo prie Elektrėnų savivaldybės pastato ir jos vėlesnio netinkamo įrengimo. Pareikštas prašymas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias neįgaliųjų asmenų teisių pažeidimui, taip pat sudaryti galimybę pareiškėjui dalyvauti skundo nagrinėjimo posėdyje ir sudaryti galimybę pasisakyti apie teisinio reglamentavimo trūkumus. Be to, parengtame skundo projekte nurodoma, jog: „ne kartą kreipiausi į Elektrėnų savivaldybės merą, administracijos direktorių, tačiau jokių rezultatų tai nedavė. Jaučiuosi diskriminuojamas Elektrėnų savivaldybės administracijos, mero ir kitų pareigūnų. Taip yra sprendžiami arba tiksliau nesprendžiami visi su manimi ir mano reikalavimais susiję klausimai.“

4. Manydamas, kad parengtas skundo projektas yra neišsamus, be to, neatsižvelgta į jo pageidavimus paminėti skunde, jog diskriminacija vyksta ne vienus metus ir niekas nesikeičia nepaisant jo skundų į įvairias institucijas, su 2017 m. lapkričio 29 d. skundu dėl neveikimo kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją, prašydamas išspręsti šį diskriminacijos atvejį (pareiškėjo manymu, vyr. specialistė Ž. D., suteikdama jam pirminę teisinę pagalbą, tyčia vilkino skundo Lietuvos Respublikos Seimo neįgaliųjų teisių komisijai parengimą ir tuo pačiu jį diskriminavo) (b. l. 21, 43).

5. Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyr. specialistė Ž. D. pateikė atsiliepimą Komisijai į pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. skundą (b. l. 27–28, 49–50), kuriame su pareiškėjo skundu ir jame išdėstytais neatitinkančiais tikrovės samprotavimais nesutiko, išsamiai išdėstė ginčo faktines aplinkybes, paaiškino, kad pareiškėjui buvo suteikta pirminė teisinė pagalba nepažeidžiant įstatyme numatytos tvarkos, diskriminacinio požiūrio pareiškėjo atžvilgiu neturi. Be to, minėtame atsiliepime pažymėta, kad pareiškėjas nepateikė išsamios ir teisingos informacijos apie jo teigimu „tarnautojų ir pareigūnų“ diskriminavimą jo atžvilgiu, nurodė, kad Ž. D. viskas yra žinoma arba ji tai gali nesunkiai sužinoti savivaldybėje ir policijos komisariate, todėl skundas nebuvo papildytas pagal jo pageidavimą, o jam pasiūlyta atvykti suderintu laiku ir pateikti išsamią informaciją.

6. Elektrėnų savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija, 2017 m. gruodžio 20 d. posėdyje (Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolas Nr. DG–21, b. l. 30–33, 52–55) išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2017 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. DG–22 (b. l. 5, 34–35, 56–57) atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Komisija konstatavo, kad Elektrėnų savivaldybės administracijos Teisės ir personalo administravimo skyriaus vyr. specialistė Ž. D., teikdama pirminę teisinę pagalbą pareiškėjui, nepažeidė Įstatymo nuostatų, nevilkino skundo parengimo ir jo nediskriminavo.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. Ž. prašo teismą panaikinti Elektrėnų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. DG–22, taip pat įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti veiksmus (pasak pareiškėjo, ši institucija neveikė, nes nesuteikė jam teisinių paslaugų, susijusių su nemokama valstybės teisine pagalba).

2. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinių veiksmų

Pareiškėjas reiškė nepasitenkinimą teismo proceso veiksmais, esą, teismas neišsireikalavo pareiškėjo prašomų dokumentų, taip pat nekvietė liudyti Komisijos narių.

Teismas pabrėžia, kad Komisija yra ikiteisminė institucija, kurios narių šaukti liudyti pagal administracinių teismų praktiką nėra jokio teisinio pagrindo. Priešingas aiškinimas galėtų sudaryti prielaidas tokiai interpretacijai, jog ir pirmosios instancijos teismo teisėjus reiktų šaukti liudytojais į apeliacinio teismo posėdžius. Dar daugiau, teismas pabrėžia, kad šios administracinės bylos dalykas yra iš esmės Ž. D. veiksmai, surašant skundo projektą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą), todėl tik apie jos, kaip Elektrėnų savivaldybės administracijos tarnautojos, veiksmus, o ne apie papildomus trejų metų dokumentus, yra ši administracinė byla.

3. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (b. l. 94) su prašymu, ar nėra pažeidžiamos pareiškėjo teisės šioje administracinėje byloje. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas nagrinėja įstatymų, kitų Seimo aktų, Vyriausybės ir Prezidento aktų atitiktį Konstitucijai, o kitų Seimo aktų, Vyriausybės ir Prezidento aktų atitiktį dar ir įstatymams (Konstitucijos 105 straipsnio 1, 2 dalys). Kitaip tariant, jeigu Vilniaus apygardos administracinis teismas kreiptųsi su pareiškėjo prašomais spręsti klausimais į Konstitucinį Teismą, tai tokio prašymo Konstitucinis Teismas nepriimtų. Vadovaujantis šiais argumentais, pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą negali būti tenkinamas.

Pirmiausia, teismas įvertins skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turinio aspektu. Šiuo skundžiamu sprendimu patvirtinta, jog Ž. D. tinkamai surašė skundo projektą, t. y. nepažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatų, jose numatytų teisinės pagalbos teikimo terminų. Teismas sutinka su tokiu Komisijos vertinimu, nes terminai nebuvo pažeisti (ginčo dėl to nėra). Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo ir Ž. D. elektroninius laiškus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą), taip pat parengtą skundo projektą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą), daro išvadą, kad Ž. D. tinkamai parengė skundo projektą, net jame nurodė „ne kartą kreipiausi į Elektrėnų savivaldybės merą, administracijos direktorių, tačiau jokių rezultatų tai nedavė. Jaučiuosi diskriminuojamas Elektrėnų savivaldybės administracijos, mero ir kitų pareigūnų. Taip yra sprendžiami arba tiksliau nesprendžiami visi su manimi ir mano reikalavimais susiję klausimai.“ Nors teismo posėdyje pareiškėjas bandė detalizuoti jo diskriminavimo kitus aspektus (ne automobilio statymo aikštelės klausimus), kaip antai, jį persekioja Elektrėnų policija, Elektrėnų savivaldybės administracija nesprendžia jo klausimų, Elektrėnų savivaldybėje asmenys susiję nepotizmo ryšiais, jį net iš vienos neįgaliųjų organizacijos išmetė, todėl pareiškėjas įstojo į kitą, ir, apskritai, Elektrėnų savivaldybėje pareiškėjas negali gyventi, tačiau, teismo vertinimu, tokie bendro pobūdžio teiginiai, nepateikiant konkrečių įrodymų, į Ž. D. rengiamą skundo projektą negalėjo būti sukeliami. Pabrėžtina, kad tokie dar bendresnio pobūdžio teiginiai buvo nurodomi ir elektroniniuose laiškuose (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2 punktą). Vadinasi, skundo projektas išsamumo, turinio aspektu buvo tinkamai surašytas, todėl Komisija pagrįstai konstatavo, jog Ž. D. pareiškėjo nediskriminavo.

Antra, pareiškėjas teigia, kad Komisija procedūriškai veikė netinkamai. Teismas, išanalizavęs Komisijos 2017 m. gruodžio 20 d. posėdžio protokolą Nr. DG–21, b. l. 30–33, 52–55), daro išvadą, kad pareiškėjas pats nesilaikė tvarkos, o Komisija skundžiamą sprendimą priėmė laikydamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo nuostatų.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Elektrėnų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. DG–22, taip pat įpareigoti Elektrėnų savivaldybės administraciją atlikti veiksmus.

6. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi jo skundas atmestas kaip nepagrįstas, tai šio prašymo tenkinti nėra jokio teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.