Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui Kornelijui Pivoriūnui ir nemokumo administratoriaus atstovui Petrui Basijokui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kuriai atstovauja nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Bankrovinga“, ieškinį atsakovui G. Ž. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5323,44 Eur žalos atlyginimo ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovo teigimu, atsakovas nevykdė jam, kaip bendrovės vadovui, nustatyto įpareigojimo, neperdavė įmonės dokumentų ir turto, kurį realizavus būtų galima iš dalies padengti kreditorių finansinius reikalavimus. Anot ieškovo, taip atsakovas ieškovui ir jo kreditoriams padarė žalos, kuri lygi neperduotų prekių įsigijimo vertei. Ieškovas pažymėjo, kad turtas įmonėje nebuvo apskaitytas, jis nemokumo administratoriui neperduotas sąmoningai, galbūt panaudotas asmeninėms reikmėms.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, visi ieškovo nurodomi daiktai buvo panaudoti įmonės interesais; dalis šių daiktų, nutraukus patalpų nuomos sutartį, liko patalpų šeimininko žinioje, kita dalis buvo nurašyta. Atsakovas nurodė nežinantis kodėl samdyta buhalterė neįtraukė turto į balansą ir pripažino galbūt suklydęs neįforminęs turto nurašymo.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla; įmonės nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Bankrovinga“; nustatytas 15 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį bendrovės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Nurodyta nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 8 d. Tai reiškia, kad nutartyje nustatytas įpareigojimas turėjo būti įvykdytas ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 23 d. Ieškovo bendrovės direktoriumi nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d. buvo paskirtas (išrinktas) atsakovas.

Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas konkrečia pinigų suma ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, juridinio asmens valdymo organas turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-562-196/2015).

Pagrindinė ieškovo bendrovės veikla – drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse. Ieškovas, vykdydamas savo veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. įsigijo materialųjį turtą už 5473,44 Eur, iš jų 5323,44 Eur sumokėdamas bendrovės lėšomis. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. gruodžio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažymos duomenimis, įmonės elektroninis kasos aparatas išregistruotas 2015 m. balandžio 3 d., t. y. laikytina, kad nuo tada įmonė jau nebevykdė drabužių mažmeninės prekybos; šią aplinkybę posėdžio metu patvirtino ir atsakovas. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti tik už 2016 m. Atsakovas neneigė ieškovo argumentų, kad ginčo turtas nebuvo apskaitomas įmonėje. Kadangi ginčo turtas nebuvo apskaitomas, tai dėl šios priežasties jis negalėjo būti ir nurašomas, todėl atmetami kaip nepagrįsti-neįrodyti atsakovo atsikirtimai dėl dalies turto nurašymo. Taip pat kaip nepagrįstus-neįrodytus teismas vertina ir atsakovo atsikirtimus, kad įsigyti daiktai buvo naudojami įmonės interesais ir (ar) dalis daiktų liko anksčiau nuomotose patalpose. Šiuo aspektu atsakovas nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio įrodymų (pvz., fotonuotraukų, vaizdo įrašų), kad ginčo radiatoriai vis dar yra (ar bent jau kažkada yra buvo) naudojami nuomotose patalpose. Pažymėtina, kad esant norminiuose teisės aktuose įtvirtintai būtent atsakovo, kaip įmonės vadovo, pareigai vykdyti (būti atsakingam už) įmonės buhalterinę apskaitą, būtent atsakovui ir tenka įrodinėjimo našta įrodyti, kad ginčo daiktai buvo įmonėje apskaitomi (ir naudojami įmonės interesais). Dėl to atmetami kaip teisiškai nepagrįsti atsakovo atsikirtimai, kuriais apeliuojama į tai, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo daiktai nebuvo naudojami įmonės veikloje – tokių aplinkybių ieškovas neturėjo pareigos įrodinėti. Priešingai, būtent atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti, kad ginčo daiktai buvo naudojami įmonės veikloje, įmonės interesais (CPK 12, 178 straipsniai).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir turėdamas pareigą, iškėlus įmonei bankroto bylą, perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą nemokumo administratoriui, šios pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas tenkinamas: ieškovui iš atsakovo priteisiama 5323,44 Eur žalos atlyginimo (CK 2.87, 6.245-6.249 straipsniai). Be to, tenkinant ieškovo prašymą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo priteisiamos penkių procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 5323,44 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitus šalių argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertina kaip mažareikšmius ir (arba) neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėja (CPK 265 straipsnis).

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant sprendimą, kuriuo ieškinys tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteisiama 592,90 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgdamas į ieškovo atstovo atliktų procesinių veiksmų gausą (pateiktus procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžio metu), teismas šių išlaidų dydžio nevertina kaip per didelio, todėl jų nemažina.

Kadangi ieškovas, kaip bankrutuojanti įmonė, atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tai valstybei iš atsakovo priteisiama 120 Eur žyminio mokesčio. Be to, valstybei iš atsakovo priteisiama 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nurodytos sumos įmokėtinos į atitinkamą Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą; žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5662.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), kuriai atstovauja nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Bankrovinga“, j. a. k. 302415051, iš atsakovo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 5323,44 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus 44 ct) žalos atlyginimo, penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 5323,44 Eur (penkių tūkstančių trijų šimtų dvidešimt trijų eurų 44 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 592,90 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt du eurus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 120 (šimtą dvidešimt) Eur žyminio mokesčio ir 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.