Kauno apygardos teismo nutartis

2009-11-26 · Civilinė byla Nr. 2A-1615-264/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-26
Bylos Nr.
2A-1615-264/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Birutė Bobrel, Gintautas Koriaginas
Ieškovas
R. G.
Atsakovas
J. B.
Trečiasis asmuo
BADB „Baltikums draudimas“, ADB
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1615-264/2009;
Pirmosios instancijos teismo teisėja D. Mekšraitienė;
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 121.15; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Birutės Bobrel ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovui R. G., atsakovui J. B., trečiojo asmens BADB „Baltikums draudimas“ atstovui R. A., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovui J. B., tretysis asmuo byloje ADB „Baltikums draudimas dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 3), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo J. B. 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-478/2007 2007 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu kaltinamasis J. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d., ir jam paskirta bausmė - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 2 metams bei priteista iš jo nukentėjusiajai S. A. 950 Lt turtinės ir 605 Lt neturtinės žalos. Ieškovas dėl sunkios sveikatos būklės ir apriboto judėjimo negalėjo pateikti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, todėl pareiškė jį dabar, civiline tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo J. B. ieškovui R. G. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 26,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, jog atsakovas 2006 m. birželio 17 d. važiavo leistinu 40-50 km/h greičiu Baršausko g., Kaune, trečia eismo juosta, buvo blaivus. Ties pėsčiųjų perėja nepastebėjo kada nukentėjusieji S. A. ir R. G. išėję į gatvę, bandė išvengti susidūrimo stabdydamas automobilį ir sukdamas vairą į kairę, tačiau juos parbloškė. Teismo medicinos specialisto išvadoje (baudžiamoji byla Nr. 1293/2007, b.1.22), buvo nustatyta, kad ieškovui įvykio metu padaryti sužalojimai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Tiek teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu atsakovas savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi padaręs teisės pažeidimą, sutrikdęs žmonių sveikatą ir nuodugniai paaiškino 2006-06-17 autoįvykio aplinkybes, kuo galėdamas padėjo ikiteisminiam tyrimui ir automobiliu partrenktiems žmonėms - padėjo slaugyti sužeistuosius ligoninėje, atlygino jiems padarytą materialinę žalą, jų atsiprašė. Atsakovas buvo apsidraudęs ADB „Baltikums draudimas“, todėl atsakovui R. G. turėjo būti atlyginta žala, jei jis būtų pateikęs dokumentus, patvirtinančius žalos atsiradimą. Trečiojo asmens ADB „Baltikums draudimas“ atstovas 2009 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo rezervuotos lėšos (500 eurų) neturtinei žalai atlyginti, tačiau ieškovas į draudikų biurą nesikreipė. Teismas konstatavo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-293-478/2007 buvo nustatytos aplinkybės, jog atsakovo J. B. veiksmai laikomi netyčiniais veiksmais, tačiau buvo pripažinta, kad autoįvykio metu šioje konkrečioje situacijoje atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas, tai yra neatsargus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo R. G. išgyvenimai sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, nes jam buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (baudžiamoji byla Nr. 1-293/2007, b.1.22), po autoįvykio jis buvo operuotas, vėliau gydytas stacionare bei ambulatoriškai (b.1.7,29-31,51-62,69), todėl akivaizdu, kad jo išgyvenimai buvo dideli. Teismas atsižvelgęs į visas nagrinėtos bylos aplinkybes, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, nes jis vienas išlaiko šeimą, jo sutuoktinė ir kartu gyvenantis sūnus yra bedarbiai (b.l. 114,124), atsakovas moka kreditą bankui (b.l. 142-146), tenkino iš dalies ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos žalos dydį sumažino iki 10000 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas J. B. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 3-6) prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 1725 Lt ieškovo R. G. naudai; priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, todėl keistinas dėl sekančių priežasčių:

1. Teismas sprendime visai nepasisakė apie trečiojo asmens ADB „Baltikums draudimas“ vaidmenį šioje byloje bei apie ieškovo nepanaudotas galimybes realizuoti savo teises pirmiausia kreipiantis į draudimo bendrovę. Apelianto ir jo atstovės iniciatyva į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu buvo įtraukta draudimo bendrovė, kuri bylos nagrinėjimo metu jau buvo bebankrutuojanti. Teismo posėdyje tiek atsakovas tiek draudimo bendrovės atstovas įrodinėjo teismui, kad ieškovui R. G. buvo rezervuota 500 eurų dydžio išmokos suma neturtinei žalai padengti, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių nei jis, nei jo dukra R. G., kurią ne kartą konsultavo tas pats draudimo bendrovės atstovas, dalyvavęs ir baudžiamosios bylos Nr. 1-293-478/2007 nagrinėjime bei civilinėje byloje Nr. 2-237-521/2009 dalyvavęs trečiojo asmens atstovu. Ieškovas turėjo galimybę pilnai realizuoti savo teisę gauti draudimo išmoką turtinei žalai padengti, tačiau to nepadaręs, nusprendė reikalauti iš atsakovo piniginių sumų, kurių dydžio niekaip nepagrindė. Teismo posėdžio metu nebuvo paneigtas apelianto pasiūlymas ieškovo gydymosi metu sumokėti jam dar 4000 Lt, prie jau sumokėtų 1000 Lt, tačiau ieškovo dukra pinigų atsisakė. Visa tai vyko prieš tris metus, 2006 metais kai apelianto turtinė padėtis buvo visai kita - žmona turėjo gerą darbą, jo alga buvo didesnė, nebuvo ekonominės krizės ir turėjo papildomų darbų uždarbiauti.

2. Pirmos instancijos teismas neįvertino apelianto žmogiškumo, kad jis suteikė sužalotiems asmenims pagalbą, važiavo domėtis jų sveikata, besigydant juos lankė, palaikė juos morališkai ir kiek galėjo parėmė finansiškai - davė pinigų, nešė jiems maistą į ligoninę. Teismas sprendime sutiko su atsakovo atstovės motyvais, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga, tačiau priteisė iš jo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui. Apelianto turtinė padėtis, lyginant su ieškovo padėtimi, yra labai bloga, nes ieškovas yra pensininkas, gaunantis garantuotą kas mėnesinę išmoką, turintis pakankamai daug ir vertingo nekilnojamo turto, o atsakovas yra vienintelis 3 asmenų maitintojas šiai dienai, neturintis jokių garantijų, kad esamos krizės metu rytoj turės dirbamą darbą, susimokės mokesčius ir skolą bankui už nuvertėjusį statomą namą, kuris yra banko nuosavybė. Apelianto žmona ir sūnus yra bedarbiai, darbo biržoje nesulaukiantys jokių realių darbo pasiūlymų. Apeliantas sutiktų ieškovui papildomai sumokėti 500 eurų, t.y. 1725 litus, kurių jis neteko dėl savo aplaidumo, o atsakovas buvo priverstas bylinėtis bei mokėti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje apeliantas savo apeliacinį skundą palaikė iš dalies, sutiko sumokėti 5 000 Lt neturtinę žalą ieškovui.

Šalies argumentai

Ieškovas R. G. su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, jog po sužalojimo apie 8 mėnesius gulėjo ligoninėje, iki šiol jam sunku vaikščioti, vartoja vaistus, sveikatos būklė bloga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. birželio 17 d. įvykusio autoįvykio metu buvo sužalotas ieškovas R. G.. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-13 nuosprendžiu J. B. buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-293/2007, 1 t. b. l. 98-100). Ieškovui buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvyje, kairio žastikaulio kaklo lūžimas, kairio šlaunikaulio lūžimas, kairio šeivikaulio lūžimas, kairio blauzdikaulio kūno lūžimas. Dėl išvardintų sužalojimų ieškovui buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Specialisto išvada Nr. G-2220/06(02), prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-293/2007, 1 t. b. l. 22). Atsakovas J. B. 2005-07-19 buvo sudaręs įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su ADB „Baltikums draudimas“.

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“; Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika; Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos piniginio dydžio ribų. Tai priskirta teismo kompetencijai. Tačiau teismas nėra visiškai laisvas, nes, nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sąrašas nėra išbaigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui R. G. 2006-06-17 įvykusio autoįvykio metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovo sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltų atsakovo veiksmų, jis kentė dvasinį ir fizinį skausmą, buvo operuotas tris kartus, dėl patirtų sužalojimų yra apribotas ieškovo judėjimas, jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir slauga, t. y. pasekmės neišnykusios iki šiol. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą bei priteisė iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kolegijos nuomone, atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovas turėjo galimybę gauti draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti iš trečiojo asmens ADB „Baltikums draudimas“, kadangi draudimo bendrovėje ieškovui buvo rezervuota 500 eurų dydžio išmokos suma neturtinei žalai padengti. Tai, kad ieškovas nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, neatima iš jo teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo teisme. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, 500 eurų suma yra nepakankama ieškovo patirtai žalai atlyginti ir neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad jo turtinė padėtis, lyginant su ieškovo, yra labai bloga, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti nukentėjusių asmenų ir jų artimųjų dvasiniai išgyvenimai teismo įvertinti atitinkama pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė; bylos Nr. 3K-7-255/2005, procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.8, paskelbta Teismų praktika 24, p. 68–79). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį bei atsakovo asmenybę - kad jis vienas išlaiko 3 asmenų šeimą, kad suteikė sužalotiems asmenims pagalbą, lankė juos ligoninėje, domėjosi jų sveikata, rėmė finansiškai - sumažino prašomą 25 000 Lt neturtinę žalą iki 10 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui R. G. sunkus sveikatos sutrikdymas kilo būtent dėl atsakovo kaltų veiksmų, sveikatos sutrikimai gydomi iki šiol, sužalojimo pasekmės yra sunkios ir ilgalaikės, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, iš atsakovo J. B. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra aiškiai per didelis ir neprieštarauja esamai teismų praktikai šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėKolegijos teisėjai: Birutė BobrelGintautas Koriaginas