Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-7657-358/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-12-16
Bylos Nr.
A2.1.-7657-358/2013
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pažeidėjas
D. M.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 47.3pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr.A2.1.-7657-358/2013
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-06629-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2; 47.3.; 47.9.; 47.11 52.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M., jo atstovui advokatui A. B., institucijos, surašiusios protokolą atstovei M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-09-25 UAB (duomenys neskelbtini) kontrolinio patikrinimo metu bendrovės vadybininkė L. Z., pardavusi pasta „Super Polish“, neišdavė kasos pajamų orderio ir PVM sąskaitos-faktūros, tuo pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 nutarimu Nr. 179 ,,Dėl kasos darbo organizavimo ir kasų operacijų atlikimo taisyklių“, patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos“ operacijų atlikimo taisyklių 3 p. reikalavimai ir padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 163⁵ str. 1 d; elektroninis kasos aparatas parduotuvėje įrengtas po patikrinimo, t.y. 2013-09-26, tuo pažeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1983 ,,Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos 4 punkto reikalavimai ir padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 163³ str. 1 d.; įmonė nepateikė iki 2013-06-01 pelno mokesčio deklaracijos už 2012 metus, tuo pažeista Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 51 str. 2 d. ir deklaracijų užpildymo taisyklių“, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2007-01-15 įsakymu Nr. VA-2 5 punkto reikalavimai ir padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 172¹ str. 1 d.; 2013-08-28 ir 2013-08-30 išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. VAK 009725 ir VAK 009742, kasos pajamų orderis Nr. KVA 103646, kuriuose nenurodyti privalomi pirkėjo rekvizitai, tuo pažeista Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 80 str. 6 punkto reikalavimai ir padarytas teisės pažeidimas, numatytas ATPK 173¹ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėm patrauktas asmuo D. M. savo kaltę pripažino iš dalies. Sutinka dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 172¹ str. 1 d., 173¹ str. 1 d., sąlyginai ir dėl kasos aparato. Kiekvienam pirkėjui išrašydavo sąskaitą ir kasos čekį , viską fiksuodavo specialiame žurnale. Kasos aparatą įdiegė tuoj pat po patikrinimo, t.y. rugsėjo 26 d. Nesutinka , kad V. P. nelegaliai dirbo. V. P. pasiskambino ir pasakė, kad nori įsidarbinti, todėl ją pakvietė užeiti, pasiūlė pasižiūrėti ar sugebės dirbti. Su V. P. nebuvo sudarytos nei žodinės, nei rašytinės sutarties, nebuvo tartasi nei dėl darbo tvarkos, sąlygų, atlyginimo. Klientai nenorėdavo, kad būtų įrašyti jų rekvizitai, todėl nurodydavo „smulkus pirkėjas“.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. B. bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 41 ³ str. 1 d. nutraukti, nes nėra pažeidimo sudėties. Nevienas liudytojas iš valstybinės mokesčių inspekcijos nepatvirtino, kad V. P. būtų dirbusi kokį nors darbą, atlikinėjusi kokias nors funkcijas. Padėti ruoštis parodai tai buvo jos tik deklaratyvus teigimas, nes įmonėje yra tūkstančiai prekių pavadinimų, pašaliniam žmogui neturinčiam apie tai jokio supratimo, padėti ruošti prekes yra neįmanoma. Jai buvo leista tik stebėti ir susivokti, ar ji aplamai galės atlikti tas darbines funkcijas, ar nebus per sunku. Pabuvimas darbo vietoje ir stebėjimas kelias valandas negali būti nelegalus darbas. Dėl kasos aparato. ATP protokolas buvo surašytas spalio 3 dieną. Iki to laiko buvo leista ištaisyti pažeidimus ir buvo leista įsigyti kasos aparatą. Tai nebuvo mažmeninė prekyba, tai buvo didmeninė prekyba. Iki to laiko išrašydavo sąskaitas faktūras ir kvitukus. Kaip nurodo patys inspektoriai, kad jų nupirktai prekei nebuvo išrašyta sąskaita ir orderis, bet jinai buvo įtraukta į žurnalą. Vadybininkė jų paklausė ar jiems reikia išrašyti sąskaitą. Tačiau nedelsiant buvo parodyti pažymėjimai ir jinai jų net nespėjo išrašyti. Mano, kad pareigūnų veiksmuose yra provokacijos, daro išvadą, kad jeigu būtų pasakę, kad reikia išrašyti. Ji ir būtų išrašius sąskaitą ir davus kvituką, nebūtų nustatytas minėtas pažeidimas. Mano, kad nėra 163³ str. 1 d. sudėties, todėl taip pat prašo šioje dalyje bylą nutraukti. Dėl kitų pažeidimų direktorius pripažįsta, t. y. dėl deklaracijos nepateikimo, dėl kasos taisyklių pažeidimų ir prašo dėl šių pažeidimų bausti minimaliai.

Kauno apskrities VMI atstovė I.M. J. paaiškino, kad atlikus operatyvų patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo rasta eilė pažeidimų. Bylos nagrinėjimo metu įmonės vadovas neigė tiktai 2 pažeidimus, kitus pripažino. Buvo nustatyta, kad įmonėje nebuvo įrengtas kasos aparatas, todėl įmonės direktorius pažeidė LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimą, kuriame nustatyta kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo reikalavimas. Šiame reikalavime yra nurodoma, kad elektroninis kasos turi būti įrengtas kiekvienoje atsiskaitymo vietoje. Taip pat įmonės vadovas D. M. leido įmonėje nelegaliai dirbti V. P., t.y. nesudarius darbo sutarties. Tai numato DK 99 str. 3 d. V. P. patikrinimo metu buvo rasta darbo vietoje, dirbo įmonės naudai. Ji atvyko rugsėjo 18 dieną ir 5 darbo dienas iki patikrinimo dienos įmonėje dirbo. Kaip nurodė paaiškinimuose, kad tarėsi su direktoriumi dėl darbo sąlygų. DK numato, kad šalių susitarimu gali būti taikomas bandomasis laikotarpis. Direktorius tuo nepasinaudojo. Taip pat kaip minėta, kad kainininkas yra teikiamas klientams ir ši informacija buvo nurodyta su Viktorijos vardu. Todėl mano, kad surinkti įrodymai leidžia teigti, kad protokole paminėti pažeidimai yra įrodyti. Prašo teismo skirti sankcijoje numatytas baudas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad D. M. padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ str. 1 d., 163³ str. 1 d. , 172¹ str. 1 d., 173¹ str. 1 d.

Liudytojas R. L. paaiškino, kad jis surašė protokolą šioje byloje. 2013-09-25 atliktas UAB (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), atliktas dantų pastos kontrolinis pirkimas. Kitapus prekystalio dirbo 2 darbuotojos L. Z. ir V. P.. Prekę padavė L. Z., paėmė 38 lt, taip pat pasiūlė neišrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Pasakė, kad PVM sąskaitos faktūros jiems nereikia. Tada ji gautą pinigų sumą ir prekės pavadinimą įrašė į vedamą laisvos formos žurnalą, kuriame registruoja visus pardavimus. Kasos pajamų orderio L. Z., gavusi pinigus, neišrašė. Čia yra pažeidimas, nes priėmusi pinigus privalo išrašyti pinigų gavimą patvirtinantį dokumentą. Įmonėje nebuvo kasos aparato, pažeidė 2000-02-17 nutarimu Nr.179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“, patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 3 p. reikalavimus. Kad nebuvo kasos aparato, buvo pažeisti LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimas Nr.1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos patvirtinimo“ 4 p. reikalavimai. Kad gali nebūti kasos aparato, variantas galimas, jeigu visą įmonės darbo dieną būtų buhalteris ir direktorius, kuris patvirtintų KPO išrašymą, bet šioje įmonėje buhalteris dirba ne pilną darbo dieną, todėl fiziškai įmonė negali užtikrinti šito reikalavimo išpildymo. Įmonė nebuvo pateikusi pelno mokesčio deklaracijos, tuo pažeidė LR Pelno mokesčio įstatymo Nr.IX-675 51 str. 2 d. ir Deklaracijų užpildymo taisykles. Taip pat kitoje pusėje prekystalio padėjo ruoštis parodai, dirbo V. P., ji raštu paaiškino, kad ateina į darbą jau 5 dieną, kad buvo atsiųsta iš darbo biržos, kad kalbėjo su direktorium, kad gaus minimalų darbo užmokestį, gretimoje patalpoje buvo atspausdinti skelbimai, kur buvo nurodyti 3 telefonų numeriai užsakymų priėmimui, prie vieno iš telefono numerių buvo parašytas vardas „V.“. V. P. stebėjo darbą įmonėjė ir pati rašė, kad ruošėsi parodai, nes kitą dieną turėjo vykti su įmonės prekėmis į parodą Vilniuje, sunkiai tikėtina, kad ten galėtų būti pašalinis žmogus. Ji jiems esant kažkokių fizinių darbų neatlikinėjo. Skelbimą rado šalia esančioje patalpoje, kuri veda iš prekybos salės. Tų skelbimų buvo ne vienas egzempliorius, skaičiaus negali nurodyti, kam jie buvo skirti. Jie buvo ne prekybos salėje, jie buvo kitoje patalpoje prie kitų įmonės dokumentų. V. P. paaiškino, kad ji atvažiavo iš darbo biržos, kad kalbėjosi su direktorium dėl darbo sąlygų, kad pradžioj jai bus mokamas minimalus atlyginimas, jei jai tiks sąlygos. ATPK 163³ str. 1 d. inkriminuoja dėl to, kad nebuvo įrengtas kasos aparatas, 172¹ str. 1 d., kad nepateikta pelno mokesčio deklaracija, 173¹ str. 1 d., t. y. buhalterinių ūkinės veiklos apskaitos taisyklių pažeidimas, kad išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nebuvo nurodyta būtinų rekvizitų, nebuvo pirkėjo vardo ir pavardės, sąskaita faktūra Nr.010025 buvo išrašyta rugsėjo 25 dieną, po pardavimo išrašydamas kasos pajamų orderį, kuriame nebuvo pirkėjo rekvizitų, pažeidė 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751 80 str. 6 p. reikalavimus, 2013-08-28 ir 2013-08-30 buvo išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose nenurodyti pirkėjo privalomi rekvizitai, tai taip pat kvalifikuoja kaip apskaitos taisyklių pažeidimą, tuo taip pat pažeistas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas.

Liudytojas E. S. paaiškino, kad 25 dieną su vyr. specialistu R. L. turėjo pavedimą patikrinti UAB (duomenys neskelbtini). Tikrinimą pradėjo jų parduotuvėje. Nuvykę į parduotuvę padarė kontrolinį pirkimą. Buvo nupirkta dantų pasta ir kt. Sumokėjus pinigus nebuvo išduotas nei kasos kvitas, nei joks kitas dokumentas, kuris patvirtintų pinigų išdavimą. Po to mūsų kolegos buvo paklausta ar reikalinga išrašyt sąskaitą faktūrą. Buvo pasakyta, kad nereikalinga. Tada atsiskaitę, gavę grąžą, paėmę prekes prisistatė, parodė pažymėjimus ir pasakė, kad turi pavedimą atlikt patikrinimą. Tada mergaitės, kurios buvo už prekystalio, pasakė, kad negera diena papuolė, nes direktorius išvykęs, o jei ruošėsi parodai. Jie pasakė, kad jie užfiksuos padėtį, o po to susisieks su vadovu ir aptars kada bus pateikti dokumentai. Patikrinimo metu jiems skambino direktorius ir jie paaiškino, kad paliks sąrašą kokius dokumentus ir kada reikalinga atvežti. Paprašė darbuotojų, kurie buvo prekybos vietoje ir greta esančiame kambariuke, kad parodytų darbo pažymėjimus. V. P. paaiškino, kad ji darbo pažymėjimo dar neturi, ji pasakė, kad yra atsiųsta iš darbo biržos ir dar nėra parašiusi prašymo ir nėra sudaryta darbo sutartis. Paprašė jos parašyt paaiškinimą ką jinai veikia, kaip ji pateko į įmonę, su kuo derino būsimą darbą ir pan. paskaičiavo pinigus, užfiksavo dokumentus ir surašė faktų fiksavimo pažymą, kurioje surašė kokius dokumentus reikalinga pateikti direktoriui. Kai jie prisistatė, P. nieko nedarė, tačiau ji paaiškino, kad čia jau keletą dienų, čia dirbs, bet dar neįforminta. Kai užėjo į įmonės patalpas, darbuotoja viena buvo už prekystalio, o toliau už prekystalio matėsi, kad yra dar viena mergaitė V. P.. Kai prisistatė, V. P. išėjo iš gretimo kambariuko į prekybos salę, į darbinę zoną. Kai buvo užėjęs į kitas patalpas, ten buvo administracinė patalpa ir būtent šioje patalpoje jis pildė dokumentus, ką jinai darė tam kambary jie nematė. V. P. aiškino, kad ji dar neįsidarbinus ir dar neturi darbo pažymėjimo, ji sakė, kad keletą dienų bandė mokintis dirbt, planuoją dirbt šioje firmoje, sutartis dar nesurašyta, tiktai bando ar ji tiks šitam darbui, kad nori pasižiūrėt ar ji sugebės dirbti šitą darbą.

Liudytoja L. Z. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini). Ruošėsi parodai, išvažiavo direktorius ir už kelių minučių atėjo 2 vyriškiai. Jie apsižiūrėjo parduotuvėje ir paprašė pastos. Ji padavė, vyriškis padavė 200 Lt. Ji paklausė kam išrašyti sąskaitą faktūrą, kvituką. Jis pasakė, kad nereikia. Tada ji įrašė į žurnalą, atidavė grąžą. Ji dirbo viena, buvo V., kuri stebėjo jos darbą, žiūrėjo ar sugebės dirbti. Ji dirba vadybininke, sukrauna siuntas, sudeda prekes ir jas nuveža, išrašo sąskaitas faktūras, kvitukus. Tokį darbą turėjo atlikti ir V.. V. kelias dienas ateidavo po kelias valandas, vaikščiodavo, žiūrėdavo kokios prekės, ką su jomis daro, o ji aiškindavo, ji negalėjo padėti ruošti prekes, nes ji nežinojo prekių. Kai prekę nupirko, į žurnalą įrašė, kad parduota tokia prekė. Sąskaitas rašo visiems kam jų reikia, kartais ateina daktarės ir pasako, kad joms nereikia, tada įrašo, kad smulkus pirkėjas. Direktorius sakė, kad reikalingas darbuotojas, kad jinai stebės darbą, susipažins su prekėm.

Liudytoja N. N. paaiškino, kad jai paskambino telefonu V., paklausė dėl darbo, kad siunčia darbo birža. Pasiūlė kreiptis į direktorių, nes ji buvo vaiko auginimo atostogose. Dėl kasos aparato konsultavosi VMI, tai pasakė, kad kasos aparatas reikalingas, kai yra kasininkas, tada pasiūlė kasos kvitus rašyti. Kasos aparato neįsigijo. Kai įvyko incidentas dėl V., direktorius paskambino jai ir pasakė pažiūrėt kas ten vyksta. Ji atvažiavusi pamatė, kad merginoms inspektoriai diktuoja ką rašyti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ str. 1 d., 163³ str. 1 d. , 172¹ str. 1 d.,173¹ str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1-4), operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 5-6), PVM sąskaita faktūra, serija VAK Nr. 010025 (b. l. 11), PVM sąskaita faktūra, serija VAK Nr. 009742 (b. l. 15), PVM sąskaita faktūra, serija VAK, Nr. 009725 (b. l. 16), kasos pajamų orderis (b. l. 12).

Dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str.1d.

2013-10-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apie tai, kad patikrinimo metu 2013-09-25 UAB (duomenys neskelbtini) patalpose dirbo V. P., su kuria nesudaryta darbo sutartis, tačiau su bendrovės direktoriumi susitarta dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, tokiais veiksmais bendrovės direktorius D. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str.1d.

Liudytoja V. P. paaiškino, kad ji ieškojo vadybininkės darbo. Iš darbo biržos gavo pasiūlymą įsidarbinti į „Visus atsakymus“. Paskambinus atsiliepė moteris N., kuri tuo metu buvo motinystės atostogose. Ji davė direktoriaus telefoną ir pasakė adresą, kur turėtų kreiptis. Pasiskambinus direktoriui, su juo susitiko (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Paprašė direktoriaus ar ji galėtų pabūti ten ir stebėti kaip viskas vyksta. Jai buvo sudaryta galimybė pabandyti susipažinti su asortimentu, kad galėtų suprasti ar galės dirbti šioje srityje. Ji buvo atėjusi į įmonę ne vieną dieną, nes nėra viskas taip paprasta, nes asortimentas yra labai platus. Neprisimena kuri diena buvo įmonėje, kai atėjo patikrinti, tai buvo jau ne pirma diena. Direktorius ją supažindino su pardavėja L., pas ją klausinėjo apie produktus, stebėjo ką jinai daro, bandė įsiminti pavadinimus, darbas specifinis. Nieko nepadėjo pardavėjai daryti, nes ji negalėjo padėti. Nepadėjo ruoštis parodai, buvo tik šalia stovėjimas ir stebėjimas. Su direktoriumi apie atlyginimą nebuvo aptarę, apie tai net nebuvo kalbos. Nedrįso klausti apie atlyginimą, nes buvo visiškai be patirties, kiek darbo valandų turės dirbti, apie tai nekalbėjo. Darbas būtų vadybininkės, tai yra bendravimas su daktarais, todėl turėtų žinoti apie produktus, kuriuos ji parduoda. Negali pasakyti kiek dienų buvo įmonėje, ateidavo apie 12 val. Kaip atsirado bukletas su jos telefonu, nežino, jos asmeninio telefono niekas nežinojo parduotuvėje, nesitarė, kad viešai būtų atspausdintas jos telefonas numeris, bukleto nematė, savarankiškai negalėjo dirbti. Su direktorium nebuvo sudarę nei žodinės, nei rašytinės sutarties, darbo grafikas jai nebuvo nustatytas, atlyginimas už tas dienas nebuvo mokamas. Dabar yra įdarbinta įmonėje spalio 4 d. Kai atėjo inspektoriai, ji buvo kambarėlyje, virė kavą. Įmonėje prabūdavo apie 1,5-2 val. per dieną, galėjo ateiti ir išeiti kada nori, direktorius nestebėjo ką ji veikia, jo nebūdavo, būdavo kita vadybininkė. Neatsimena, ar buvo tartasi įdarbinti nuo spalio pradžios. Paaiškinime parašė, kad pirmą kartą į darbą atėjo rugsėjo 10 dieną ir kad nuo rugsėjo 18 dienos dirba 5 dienas, tai čia tik taip suformuluotas sakinys. Į parodą jos niekas nekvietė važiuoti, kad ruošiasi parodai, turėjo omeny, kad darbdaviai ruošiasi važiuoti į parodą. Paaiškinimą padėjo formuluoti asmuo, surašęs protokolą.

Administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 41³ str.1d.nutrauktina, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų darbą taikant DK 98 straipsnio 1dalies 1 punktą, būtina konstatuoti esant nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. dirbamas darbas, darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 straipsnis). Esminiais DK 93 straipsnyje nustatytais darbo sutarties požymiais, reikšmingais asmens veiką kvalifikuojant pagal ATPK 41³ straipsnį, yra laikytini šie : darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai.

Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Nagrinėjamojoje byloje nėra neabejotinų įrodymų apie tai, kad V. P. pažeidimo padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Neginčytinai nustatyta tik aplinkybė, kad ji buvo bendrovės patalpose, tačiau šios aplinkybės nepakanka, siekiant asmenį pripažinti padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Kaininke (b.l.17) nurodytas V. P. mobilaus ryšio telefono numeris neįrodo, kad buvo susitarta dėl esminių darbo sutarties sąlygų. Kaip paaiškino D. M., jis ketino priimti į darbą šią darbuotoją, todėl iš anksto ir nurodė jos telefoną. Vien paminėto telefono numerio atspausdinimas sukuria prielaidą, kad galimai V. P. dirbo susitarusi su darbdaviu tam tikrą darbą, paklusdama nustatytai darbo tvarkai ir už tai gavo atlyginimą.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Įvertinant šiuos teisinius argumentus, teismas asmens atžvilgiu pagal ATPK 163 ³ str.1 d. taiko ATPK 30 ¹ str. ir paskiria mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimalus jos dydis. Galutinai šiam asmeniui parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str.).

Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 286, 287 str. teismas

nutaria:

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ str. 1 d., 163³ str. 1 d. , 172¹ str. 1 d., 173¹ str. 1 d. ir skirti jam:

Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163⁵ str. 1 d., padarymą administracinę nuobaudą – 250 (du šimtus penkiasdešimt) litų baudą;

Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163³ str. 1 d. padarymą administracinę nuobaudą – 500 (penkis šimtus) litų baudą;

Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 172¹ str. 1 d., padarymą administracinę nuobaudą – 200 (du šimtus) litų baudą;

Už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ str. 1 d. padarymą administracinę nuobaudą – 100 (vieną šimtą) litų baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 500 (penkis šimtus ) litų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 41³ str. 1 nutraukti, nes nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (Kaunas, Europos pr. 105).

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Audronė Levinskienė