Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. C. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo G. Z. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

Teismas nusprendė po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo G. Z. nuskalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. pagal BK 138 str. 1 d. išteisintas, kaltinant tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y., jis 2014 m. birželio 28 d. apie 22.00-23.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslesnis laikas nenustatytas, (duomenys neskbelbtini), G. K. sodybos pavėsinėje dėl asmeninių nesutarimų kilusio ginčo metu G. Z. vieną kartą įspyrė į abi plaštakas, tuo jam, padarydamas poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu dešinės plaštakos IV piršto galinio pirštakaulio srityje su dešinės plaštakos naginio pirštakaulio pamato lūžiu be poslinkio, nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštakaulio pamato lūžio nukentėjusiajam G. Z. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2015-07-20 Varėnos rajono apylinkės teismas nuosprendžiu V. C. pagal BK 138 str. 1 d. išteisino. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusiajam G. Z. buvo suduotas smūgis nuo kurio atsirado sužalojimai, todėl lieka reali tikimybė, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ir kitokiu būdu – minėta kūno dalimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-07-20 nuosprendį: pakeisti V. C. išteisinimo pagrindą, t.y. jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. požymių, panaikinti teismo sprendimą po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių dėl sveikatos sutrikdymo G. Z. nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti, civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Skunde nurodoma, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad surinktais ir ištirtais įrodymais nepatvirtinta, jog nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis koja į nurodytą kūno vietą ir tokiu atveju lieka reali tikimybė, kad nukentėjusiajam kūno sužalojimas galėjo būti padarytas ir kitokiu būdu – minėta kūno dalimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių.

Apeliantės nuomone, teismo sprendimas bylą perduoti prokurorui imtis priemonių nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį yra nepagrįstas ir nelogiškas. Teismas pripažino, jog byloje nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis jis nebuvo sužalotas, tačiau išteisindamas V. C., iš esmės nepaneigė padarytos veikos prieš G. Z. fakto.

Skundo autorės teigimu pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje teisingai nurodęs aplinkybes dėl asmens kaltės klausimo ir ištyręs surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą – V. C. išteisino neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, t.y. nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, dėl ko netinkamai buvo išspręsti ir kiti nuosprendžio klausimai, t.y. be pagrindo nuspręsta po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi veiką padariusiam asmeniui nustatyti bei nepagrįstai atmesti civiliniai ieškiniai..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo V. C. gynėja advokatė M. Vietaitė skundą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu išteisintasis V. C. kategoriškai neigė sudavęs smūgį nukentėjusiajam G. Z. į dešinę plaštaką. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. Z. parodė, kad jam į dešinę plaštaką koja įspyrė V. C.. Tačiau iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad nukentėjusysis G. Z. skirtingu laiku, skirtingoms įstaigoms nurodė skirtingus duomenis apie sužalojimo aplinkybes.

Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai A. J., G. K., N. P., E. J., R. Š., A. L., R. V., A. V., A. V., R. D. nepatvirtino nukentėjusiojo G. Z. nurodytos aplinkybės, kad jam į dešinę ranką smūgį sudavė V. C..

Specialisto išvadoje nukentėjusiajam G. Z. konstatuota poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu, dešinės plaštakos IV piršto galinio pirštikaulio srityje su dešinės plaštakos IV piršto naginio pirštikaulio pamato lūžiu be poslinkio. Taip pat specialisto išvadoje nurodyta, kad plaštakos pirštų galinių pirštikaulių pamato lūžiai paprastai įvyksta trauminei jėgai veikiančiai išilgai piršto, t.y. kai traumavusio objekto veikimo vieta yra piršto gale, todėl ir konkrečiu atveju G. Z. nustatytų kūnų sužalojimų padarymo mechanizmas būtų toks: kietam bukam paviršiui traumuojant nukentėjusiojo dešinės plaštakos IV-o piršto galą, tiek suduodant smūgį, kurios veikimo jėgos kryptis eitų išilgai piršto, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių. Apylinkės teismo posėdyje apklausta specialistė paaiškino, kad G. Z. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir kitu artimu laiku, nei 2014-06-28.

Apylnkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad V. C. išteisina tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Priimant išteisinamąjį nuosprendį minėtu pagrindu teismas pripažįsta, kad nusikalstama veika prieš nukentėjusįjį iš tikrųjų buvo padaryta, tačiau surinkti įrodymai nepatvirtina, kad nusikalstamą veiką padarė būtent tas asmuo, kuriam pareikštas kaltinimas. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatavo, jog įrodymai nepatvirtina, kad nukentėjusiajam G. Z. buvo suduotas smūgis į dešinės plaštakos IV-ą pirštą. Teismo nuomone, minėtas sužalojimas galėjo būti padarytas ir kitu būdu – minėta kūno dalimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą.

Teisėjų kolegija sutinka su prokurorės skundo motyvu, kad teismas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas išteisinimo pagrindą, kad neįrodyta, jog V. C. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas. Išteisindamas V. C., pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ištirti įrodymai nepatvirtina, jog buvo padaryta veika, turinti BK 138 str. 1 d numatyto nusikaltimo požymių, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė neteisingą išteisinimo pagrindą, t. y. neteisingai nurodė, kad V. C. išteisinamas BPK 303 str. 5 d. 2 p. numatytu pagrindu, todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas, kadangi nurodytas netinkamas išteisinimo pagrindas, nurodant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

BPK 115 str. 3 d. numatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas: atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi pripažinus, kad V. C. išteisinamas tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, keičiama nuosprendžio dalis ir dėl civilinio ieškinio išsprendimo, t. y. civilinio ieškovo G. Z. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti. Taip pat turi būti panaikinta ir nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. C., išlaidas sudaro 46,32 Eur dydžio advokato darbo užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš išteisintojo V. C. nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendyje nurodytą išteisinimo pagrindą ( LR BPK 303 str. 5d. 2p.) pagal BK 138 str.1d. pakeisti ir nustatyti, kad V. C. pagal BK 138 str. 1 d. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Civilinio ieškovo G. Z. bei Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus( LR BPK 115 str. 3d.2p.)..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo G. Z. nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl išlaidų priteisimo.