- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- 1-1153-111/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00247-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Ivanauskas
- Nukentėjusysis
- G. V.
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Kęstutis Jokimas, Aleksandras Gončarkas
nukentėjusiosios atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Jokimui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V.J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1991-02-28, Trakų raj., Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, nesusituokusi, bedarbė gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji V. J., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
ji, 2012 m. vasario 22 d., apie 15.24 val., Vilniuje, vairuodama K. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi 80, valst. nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Molėtų plento antra eismo juosta iš dviejų, nuo Geležinio Vilko gatvės pusės ir artėdama prie už Molėtų plento sankryžos su Skersinės gatve esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, ir 38 p. reikalavimus, numatančius, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, tai yra, ta pačia kryptimi pirma eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms sustojus prieš minėtą nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ji nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, dėl ko tęsdama važiavimą partrenkė jos važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per gatvę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją G. V., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Tokiu būdu V. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 37 ir 38 p.reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. J. kalta prisipažino visiškai. Duodama parodymus paaiškino, kad ji važiavo nuo Konstitucijos pr. link savo namų Bijutiškio km., Molėtų raj. Nepastebėjo, kad per perėją ėjo pėsčioji, nes prieš ją važiavęs automobilis pravažiavo pirma juosta nesustojęs. Partrenkusi pėsčiąją, išlipo iš automobilio, iškvietė greitąją medicininę pagalbą, policiją ir iš savo mobiliojo ryšio telefono leido paskambinti nukentėjusiosios mamai. Kai pamatė pėsčiąją – pradėjo stabdyti automobilį ir partrenkė ją dešiniuoju automobilio kampu. Tą patį vakarą paskambino nukentėjusiosios motinai, nuvažiavo į ligoninę, bandė susitarti dėl žalos atlyginimo. Vėliau padarytą žalą atlygino, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta V. J. davė iš esmės analogiškus parodymus (b.l. 42-44).
Nukentėjusioji G. V. teisme paaiškino, kad iš mokyklos važiavo namo, ties Santariškių žiedu ėjo link Molėtų plento. Priėjusi prie šviesoforu nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, palaukė kol privažiuos automobilis, ji sustojo pirmoje juostoje ir ėjo per gatvę. Tuomet privažiavo kitas automobilis ir ją partrenkė antroje eismo juostoje. Tai buvo Audi markės automobilis, kuris bandė stabdyti. Pirmiausia smūgis buvo į kairę koją, po to ji galva ir ranka trenkėsi į automobilį. Ji nematė atvažiuojančio kaltinamosios automobilio, ji galvojo, kad pamatys ją ir kitus sustojusius automobilius. Kaltinamoji kreipėsi į jos mamą, nori susitaikyti, ji buvo atvykusi į ligoninę, atsiprašė.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. davė iš esmės analogiškus parodymus (b.l. 25-26).
Liudytoja V. V. teisme paaiškino, kad pati eismo įvykio nematė. Iš nežinomo telefono jai paskambino dukra ir pasakė, kad ją partrenkė automobilis, ir ji bus vežame į ligoninę.
Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad 2012-02-22, eismo įvykis kilo Vilniuje, Molėtų plento važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti Molėtų kryptimi, apie 5 m. atstumu už Molėtų plento ir Skersinės gatvės sankryžos (žiūrint Molėtų kryptimi) esančioje nereguliuojamoje 4 m. pločio kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje. Kelio važiuojamąją dalį šioje plento atkarpoje sudaro 4 eismo juostos, po 2 eismo juostas skirtas važiuoti kiekviena iš krypčių. Šioje kelio atkarpoje leistinas važiavimo greitis 60 km/h. V. J. vairuotas automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausantis K. R.), po įvykio stovėjo Molėtų plento važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti Molėtų kryptimi, antroje eismo juostoje, apie 3,5 m. atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų (žiūrint Molėtų kryptimi). Automobilis buvo apgadintas, t.y. apgadinti automobilio priekinis dešinės pusės ir priekinis dešiniojo posūkio žibintai, įlenkimai ant variklio dangčio, sudaužytas (įskeltas) priekinis stiklas. Minėtos eismo pusės antroje eismo juostoje buvo dvi automobilio ratų paliktos stabdymo žymės (dešinės pusės ratų pėdsako ilgis – 4,9 m.; kairės pusės ratų pėdsako ilgis – 1,8 m.). Abi žymės prasideda prieš pat pėsčiųjų perėjos artimesniąją ribą (žiūrint Molėtų kryptimi) ir nežymiu kampu nukrypdamos į kairę pusę tęsiasi per perėją link už jos stovinčio automobilio (b.l. 5-18).
Transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti automobilio sugadinimai: priekinis stiklas sudužęs į vidinę pusę, variklio dangtis įlenktas į vidinę pusė, dešinės pusės priekinio signalo žibintas iškritęs iš savo vietos, dešinės pusės priekinis žibintas įstumtas į vidinę pusę (b.l. 12-13).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A1760/12(01) nurodyta, kad V. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 37).
Iš medicininių dokumentų apžiūros protokolo, kurį surašė Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas ekspertizėms Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R.Raudys, matyti, kad susipažinus su G. V. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, buvo pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kad G. V. eismo įvykio metu patyrė kairiojo žastikaulio chirurginio kaklo lūžį, kairiojo blauzdikaulio kūno lūžį ir galvos smegenų sukrėtimą. Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 22).
Kaltinamosios kaltė taip pat grindžiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto J. Z. (b.l. 32-33), parodymais, Vilniaus apskrities VPK KPV KPR patrulio Sonato Navicko tarnybiniu pranešimu apie pranešimo patikrinimo metu nustatytą eismo įvykį (b.l. 3).
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamosios V. J. kaltė dėl jos padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., įrodyta visiškai.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji ir jos gynėjas pareiškė, kad kaltinamoji su nukentėjusiąja ir jos įstatymine atstove susitaikė, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, nukentėjusioji kaltinamajai atleido. Nukentėjusioji šias aplinkybes patvirtino. Kaltinamosios gynėjas teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog teisminio nagrinėjimo metu pateikė susitaikymo protokolą (b.l. 141).
Pagal BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 d. išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
V. J. kalta prisipažino pilnai, su nukentėjusiąją susitaikė, atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Kaltinamoji anksčiau neteista, gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika padaryta neatsargiais veiksmais, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje V. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 38 str. 1 d., atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės. V. J. vieną kartą buvo bausta už nežymius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jai paskirtas įspėjimas, teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 str., taikymas yra netikslingas.
V. J. gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiosios G. V. atstove pagal įstatymą V. V..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 297-298 str., 301-305 str., LR BK 38 str., teismas
nusprendžia:
Atleisti V. J. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti V. J. ir nukentėjusiosios G. V. atstovės pagal įstatymą V. V. susitaikymo protokolą (b.l. 141).
Išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 38 str. 1 d., per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 138 str. 1 d., per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.