- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-388-613/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06888-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- BUAB „Baltaura“
- Atsakovas
- UAB „Apricum LT“, „Baltaura LT“
- Kategorijos
- 2.5.1.6.1Actio Pauliana
Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė bylas Nr. 2A-388-613/2016Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (S) Proceso Nr. 2-06-3-06888-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.1.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.21.
SPRENDIMAS
2016 m. vasario 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės bankrutavusios UAB „Baltaura“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Baltaura“ ieškinį atsakovėms UAB „Apricum LT“ ir „Baltaura LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir kt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir prašo teismo pripažinti šalių 2014-04-03 sudarytą Trišalį susitarimą negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikyti restituciją – priteisti UAB „Baltaura“ 1831,77 Eur (6324,75 Lt) įsiskolinimą atsakovei UAB „Baltaura LT“ ir priteisti atsakovės UAB „Apricum LT“ 1831,77 Eur (6324,75 Lt) įsiskolinimą ieškovei UAB „Baltaura“ už UAB „Baltaura“ atsakovei UAB „Apricum LT“ pateiktas prekes, bei priteisti iš atsakovės UAB „Apricum LT“ 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad bankrutuojanti UAB „Baltaura“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1998-01-30, įmonės vadovu nuo 1998-01-30 iki atleidimo iš pareigų (2014-06-27) buvo D. P., kuris nuo 2009-08-11 buvo vienintelis įmonės akcininkas, o įmonės buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Apricum LT“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012-12-11, įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas – D. P., įmonės buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Baltaura LT“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013-04-17, įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas – D. P., įmonės buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. visos trys įmonės yra susijusios per įmonės vadovo ir akcininko asmenį. 2014-02-25 ieškovė atsakovei UAB „Apricum LT“ pardavė prekių už 7130,35 Lt, 2014-02-27 už 20106,99 Lt, 2014-03-31 už 8334,48 Lt: iš viso ieškovė atsakovei UAB „Apricum LT“ pardavė prekių už 35572,00 Lt. Dalis šios sumos (29247,25 Lt) buvo įskaityta kaip ieškovės skolos atsakovei UAB „Apricum LT“ padengimas pagal 2014-02-03 Trišalį skolos perkėlimo susitarimą. Likusiai skolos daliai (6324,75 Lt) šalys sudarė ginčijamą Trišalį susitarimą, kuriuo atsakovė UAB „Baltaura LT“ perima atsakovės UAB „Apricum LT“ 6324,75 Lt įsipareigojimą ieškovei ir atsakovė UAB „Apricum LT“ tampa skolinga atsakovei UAB „Baltaura LT“, ieškovės skola atsakovei UAB „Baltaura LT“ sumažėja 6324,75 Lt suma, o ieškovė atsakovei UAB „Baltaura LT“ perleidžia reikalavimo teises į atsakovės UAB „Apricum LT“ neįvykdytą 6324,75 Lt prievolę. Taigi, šiuo sandoriu ieškovė iš esmės neteko turtinės teisės į atsakovės UAB „Apricum LT“ prievolės vykdymą, tuo pačiu įvykdydama įsipareigojimus pasirinktam kreditoriui - atsakovei UAB „Baltaura LT“. Laiko, kad toks sandoris pažeidžia ieškovės kreditorių teises ir teisėtus interesus, ir kad tokiu būdu buvo siekiama nuslėpti įmonės turtą nuo kreditorių. Taip pat nurodė, kad ieškinį reiškia actio Pauliana pagrindu ir kad yra visos sąlygos sandorį pripažinti negaliojančiu: dalis ieškovės buhalterinės apskaitos bankroto administratoriaus buvo perimta 2015-01-08, todėl vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, ginčijamas sandoris pažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesus, nes jo sudarymo dieną įmonė jau buvo nemoki, todėl ieškovės vadovui buvo kilusi pareiga nesudaryti sandorių, kurie sumažintų įmonės turto ir turtinių teisių apimtį, atsakovės buvo nesąžiningos, nes, valdant tam pačiam vienasmeniam valdymo organui ir jų nesąžiningumui esant preziumuojamam, žinojo, kad sudaromas susitarimas pažeis ieškovės kreditorių interesus.
Atsiliepimas
Atsakovės pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra suėjęs vienerių metų senaties terminas actio Pauliana ieškiniui pareikšti: dokumentus, susijusius su trišalėmis sutartimis bankroto administratorius gavo 2014-05-30, todėl terminas ieškiniui pareikšti suėjo 2015-05-30, teismas ieškinį priėmė 2015-06-01, todėl terminas ieškiniui pareikšti buvo praleistas dviem dienomis ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo ieškinys turi būti atmestas. Be to, laiko, kad ginčijamas sandoris nepažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesų. Ginčijamu sandoriu buvo pilnai atsiskaityta su vienu iš ieškovės kreditorių – atsakove UAB „Apricum LT“. Esant galimybei įmonė turi teisę ir gali sumažinti savo nemokumą kreditoriams mažindama skolas. Maža to, ginčijamas sandoris sudarytas 2014-04-03, nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2014-05-30, t. y. sandorio sudarymo metu nebuvo sudaryti jokie kreditorių pirmenybės sąrašai ir įmonė neturėjo pareigos atsiskaityti su visais kreditoriais. Tačiau įmonė turėjo teisę vykdyti įskaitymus, siekdama sumažinti savo nemokumą tam tikrų kreditorių atžvilgiu, ir šiuo atveju tai padarė atsakovės UAB „Apricum LT“ atžvilgiu. Kitų kreditorių interesų šis sandoris taip pat nepažeidė, nes iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo įmonė toliau vykdė veiklą įprasta tvarka ir atliko veiksmus savo kompetencijos ribose. Panaikinus savo įsipareigojimus UAB „Apricum LT“ atžvilgiu, šis kreditorius nebepretendavo į įmonės turtą po bankroto bylos iškėlimo. Taip pat nurodė, kad ieškovės vadovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, matė privalomumą jį sudaryti, kadangi šiuo sandoriu buvo siekiama palengvinti įmonės naštą ir panaikinti dalį skolų kreditoriams. Tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovių vadovas buvo tas pats asmuo nelemia ir neįrodo, jog atsakovės siekė naudos tik sau. Su atsakovėmis kaip ieškovės kreditoriais buvo atsiskaityta, siekiant palengvinti ieškovės skolinių įsipareigojimų naštą, sumažinti bendrą kreditorių skaičių ir skolą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu konstatavo actio Pauliana sąlygų viseto nebuvimą ir ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ginčijamas sandoris pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus. Nenustatęs, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeisti įmonės kreditorių interesai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad sudarydamos ginčijamą sandorį šalys buvo sąžiningos.
Šalies argumentai
BUAB „Baltaura“ bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-18 sprendimo pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo BUAB „Baltaura“ reikalavimus: pripažinti ab initio negaliojančiu UAB „Baltaura“, UAB „Apricum LT“ ir UAB „Baltaura LT“ 2014-04-03 sudarytą trišalį susitarimą, taikyti restituciją – priteisti UAB „Baltaura“ 1831,77 Eur įsiskolinimą įmonei UAB „Baltaura LT“ ir priteisti UAB „Apricum LT“ 1831,77 Eur įsiskolinimą įmonei UAB „Baltaura“ už UAB „Baltaura“ įmonei UAB „Apricum LT“ pateiktas prekes bei priteisti iš UAB „Apricum LT“ įmonės UAB „Baltaura“ naudai 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijamas sandoris sudarytas 2014-04-03. Bankroto byla UAB „Baltaura“ iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-28 nutartimi. Apskųsta buvo tik Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-08 nutarties dalis dėl bankroto administratoriaus kandidatūros. Nurodo, kad visoje sandorių tarp UAB „Baltaura“, UAB „Apricum LT“ ir UAB „Baltaura LT“ chronologijoje nėra kvestionuojama aplinkybė, kad sandorius sudarė jau faktiškai nemoki įmonė UAB „Baltaura“. Mano, kad įmonės vadovas D. P. turėjo pareigą prieš priimant sprendimą įvykdyti prievolę pasirinktam kreditoriui, atsižvelgti į kitų kreditorių interesus.. Mano, kad toks sandoris laikytinas pažeidžiančiu kitų įmonės kreditorių teises ir interesus, kadangi kiti įmonės UAB „Baltaura“ kreditoriai neteko galimybės dalinai tenkinti savo turtinius interesus UAB „Baltaura“ bankroto procese. Apeliantė mano, kad 2015-11-18 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismas iš esmės nenagrinėjo šalių nesąžiningumo sąlygos, kadangi padarė klaidingą išvadą, jog trišaliu susitarimu nebuvo pažeistos įmonės UAB „Baltaura“ kreditorių teisės, mano, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai įvertinti visas byloje pateiktas faktines aplinkybes ir tinkamai motyvuoti sprendimą. Nurodo, kad visos trišalį susitarimą sudariusios šalys veikė nesąžiningai. Visų įmonių (UAB „Baltaura“, UAB „Apricum LT“ ir UAB „Baltaura LT“) savininkas ir vadovas buvo D. P., jos visos registruotos tuo pačiu adresu, visų veikla iš esmės ta pati. Tokiu atveju sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas LR CK 6.67 straipsnio 7 dalies pagrindu. Mano, kad trišaliu susitarimu buvęs UAB „Baltaura“ vadovas ir esantis UAB „Apricum LT“ ir UAB „Baltaura LT“ vadovas D. P. sudarė sandorius, kurių esmė buvo perleisti UAB „Baltaura“ turtą kitoms jo kontroliuojamoms įmonėms ir išvengti atsiskaitymo sudarant neteisėtą prievolės įskaitymo sandorį. Mano, kad egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos pripažinti 2014-04-03 UAB „Baltaura“, UAB „Apricum LT“ ir UAB „Baltaura LT“ negaliojančiu ab initio ir taikyti restituciją.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis).
Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, jog šalys dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. Mickevičius, D. Mickevičienė ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).
Šioje byloje ginčas kilęs tik dėl kai kurių actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises ir trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas – vertinimo
Sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sąlyga yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu – nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises.
Šių teisės normų aiškinimų kontekste paminėtinos byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Klaipėdos apygardos teismo 2014-01-16 nutartimi buvo areštuotos UAB „Baltaura“ priklausančios piniginės lėšos, sąskaitos bankuose, nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos visų UAB „Baltaura“ kreditorių reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir galiojo iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo. Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-28 nutartimi UAB „Baltaura“ iškelta bankroto byla, nutartis išskyrus dalyje kurioje buvo apskusta dėl bankroto administratoriaus kandidatūros, įsiteisėjo 2014-03-11 ( CPK 279 str.1d.). Trišalis susitarimas tarp UAB „Baltaura“, UAB „Apricum LT“ ir UAB „Baltaura LT“ sudarytas 2014-04-03, tai yra jau esant iškeltai bankroto bylai. Vertinant tai, kad UAB „Baltaura“, UAB „Apricum LT“ ir UAB „Baltaura LT“ ginčijamo sandorio sudarymo metu savininkas ir direktorius buvo tas pats asmuo – D. P., jam buvo žinoma (LR CK 6.67 str. 7 p.) apie UAB „Baltaura“ nemokumą, iškeltą bankroto bylą. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas neatsižvelgus į tai, kad tokiu būdu bus įvykdyta prievolė konkrečiai pasirinktam kreditoriui, atsisakoma dalies įmonės turtinių teisių, kuriomis dalinai galima būtų tenkinti visų įmonės kreditorių interesus, toks sandoris laikytinas pažeidžiančiu kitų įmonės kreditorių teises ir interesus, kadangi kiti įmonės UAB „Baltaura“ kreditoriai neteko galimybės dalinai tenkinti savo turtinius interesus UAB „Baltaura“ bankroto procese, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes jos žinojo, kad sudaromas sandoris pažeidžia kitų kreditorių teises, be to, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra imperatyvaus pobūdžio pažeidimas, UAB „Baltaura“ perleido savo turtinę teisę jau būdama teismo nutartimi iškelti bankroto bylą pripažinta nemokia, todėl ginčijamas sandoris laikytinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Nagrinėjamu atveju egzistuoja actio Pauliana taikymo sąlygos – tiek skolininkės (UAB „Baltaura“), tiek atsakovių (UAB „Apricum LT“ ir UAB „Baltaura LT“) nesąžiningumas, kreditorių teisių pažeidimas, be to yra imperatyvaus pobūdžio pažeidimas, ginčijamas sandoris sudarytas esant pripažintai UAB „Baltaura“ nemokia.
Asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (LR CK 6.145 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas sandoris laikytinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, tai taikytina restitucija, priteistinas UAB „Baltaura“ 1831,77 Eur įsiskolinimas įmonei UAB „Baltaura LT“ ir priteistinas UAB „Apricum LT“ 1831,77 Eur įsiskolinimas įmonei UAB „Baltaura“. Taip pat iš UAB „Apricum LT“ UAB „Baltaura“ naudai priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), ieškovės ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–326 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Pripažinti ab initio negaliojančiu UAB „Baltaura“, UAB „Apricum LT“ ir UAB „Baltaura LT“ 2014-04-03 sudarytą trišalį sandorį.
Taikyti restituciją - priteisti UAB „Baltaura“ 1831,77 Eur įsiskolinimą įmonei UAB „Baltaura LT“ ir priteisti UAB „Apricum LT“ 1831,77 Eur įsiskolinimą įmonei UAB „Baltaura“.
Priteisti iš UAB „Apricum LT“ 5 proc. procesines palūkanas UAB „Baltaura“ naudai, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.