Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 5 d. papildomą sprendimą, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. III, b.l. 84-90).

Atsakovė UAB „Crumina“, siekdama įteisinti reklamų naudojimą, 2009-11-13 kreipėsi į savivaldybę dėl leidimų išdavimo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2009-12-02 išdavė du leidimus (Nr. 29-24-3436 ir 29-24-3437) įrengti išorines vaizdines reklamas, kurių plotai 90 kv.m ir 18 kv.m, leidimų galiojimo laikas numatytas iki 2012-11-29 (t. I, b.l. 44, 45)

Ieškovė DNSB Savanorių pr. 284A (įsteigta 2009-04-14) 2009-12-15 kreipėsi į savivaldybę dėl neteisėtai išduotų leidimų UAB „Crumina“ vaizdinei reklamai panaikinimo, kadangi bendrijos valdyba nedavė sutikimo įrengti reklamas, o gyventojų sutikimas neatlygintinai suteikti reklamai plotą negalioja, nes yra įsteigta bendrija, todėl būtinas bendrijos valdybos pritarimas.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-16 įsakymu Nr. A-984 panaikino minėtų leidimų galiojimą. Šį įsakymą UAB „Crumina“ apskundė teismui, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu skundo netenkino (administracinė byla Nr. I-569-353/2010), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A662-257/2011).

2011-10-04 raštu UAB „Crumina“ informavo UAB „Kasva“, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-08 nutartimi leidimas įrengti išorinę reklamą buvo panaikintas, todėl remiantis 2009-05-11 sutarties Nr. 09/01 priedu Nr. 1 vienašališkai nutraukia pirkimo pardavimo sutartį dėl reklaminių tentų Savanorių pr. 284A, Kaune. Pranešimas apie sutarties nutraukimą BUAB „Kasva“ įteiktas 2011-10-04 (t. I, b.l. 38).

2014-01-20 BUAB „Kasva“ nukabino reklamas.

Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių, padarytų neteisėtais atsakovių veiksmais, atlyginimo, negautų pajamų forma. Ieškovės ir atsakovių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą dėl žalos, padarytos neteisėtais atsakovių veiksmais joms nepašalinant reklamų nuo daugiabučio namo sienos, atlyginimo taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.) žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad ant daugiabučio namo, esančio adresu Savanorių pr. 284 A, Kaunas, UAB „Crumina“ savavališkai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, daugiabučiame name gyvenančių asmenų bei bendrijos teises, buvo įrengusi dvi išorines vaizdines reklamas, kurios buvo pašalintos tik 2014-01-20. Dėl neteisėtai įrengtų reklamų nepašalinimo ieškovė negavo pajamų pagal 2009-11-04 tarp ieškovės ir UAB „Katos studija“ sudarytą išorinės vaizdinės-reklamos ploto nuomos sutartį. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-11-04 (nuomos sutarties tarp ieškovo ir UAB „Katos studija“ sudarymo) iki 2011-10-18 (pirkimo-pardavimo sutarties tarp atsakovių nutraukimo) reiškia atsakovei UAB „Crumina“, o per laikotarpį nuo 2011-10-18 iki 2014-01-20 (reklaminių tentų nukabinimo) solidariai abiem atsakovėms.

2009-05-11 pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Crumina“ iš UAB „Kasva“ įsigijo du reklaminius tentus, sumontuotus ant daugiabučio pastato sienų. Leidimas reklamos skleidimui nebuvo išduotas. Atsakovė UAB „Crumina“, siekdama įteisinti reklamų naudojimą, 2009-11-13 kreipėsi į savivaldybę dėl leidimų išdavimo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2009-12-02 išdavė du leidimus Nr. 29-24-3436 ir 29-24-3437 įrengti išorines vaizdines reklamas, kurių plotai 90 kv.m. ir 18 kv.m. (t. I, b.l. 44, 45). Ieškovė DNSB Savanorių pr. 284A (įsteigta 2009-04-14) 2009-12-15 kreipėsi į savivaldybę dėl neteisėtai išduoto leidimo UAB „Crumina“ vaizdinei reklamai panaikinimo, kadangi bendrijos valdyba nedavė sutikimo įrengti reklamas, o gyventojų sutikimas neatlygintinai suteikti reklamai plotą negalioja, nes yra įsteigta bendrija. Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-16 įsakymu Nr. A-984 panaikino minėtų leidimų galiojimą. Šį įsakymą UAB „Crumina“ apskundė teismui, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu skundo netenkino (administracinė byla Nr. I-569-353/2010), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A662-257/2011). Įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais yra konstatuota, jog savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl leidimų reklamai panaikinimo yra teisėtas. Pagal Kauno miesto vaizdinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu T-560 (toliau – Taisyklės) 21 punktą, reklamos skleidėjas ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos dienos nukabina vaizdinę reklamą. Reklamos nuo daugiabučio namo sienos buvo nukabintos tik 2014-01-20. Taigi neteisėti veiksmai – reklamos, neturinčios galiojančio leidimo, nenukabinimo faktas yra nustatyti (CK 6.246 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6. 248 str. 1 d.). Atsakovės šios prezumpcijos nepaneigė, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių atsakovių kaltę dėl neteisėtai kabančios reklamos nenukabinimo. Nagrinėjamoje byloje iš esmės dėl paties neteisėtų veiksmų ir kaltės fakto ginčo nėra, tačiau nesutariama dėl laikotarpio, nuo kurio skaičiuojami neteisėti veiksmai, pradžios momento bei dėl subjektų, atsakingų už neteisėtų veiksmų atlikimą/neveikimą (reklamos nenukabinimą) atskirais laikotarpiais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taisyklių 21 punktą, numatantį, kad reklama privalo būti nukabinama per vieną kalendorinę dieną nuo reklamos leidimų panaikinimo dienos bei tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo buvo panaikinti UAB „Crumina“ išduoti leidimai skleisti reklamą, priėmė 2011 m. liepos 8 d., pripažino, kad reklamos naudojimas nuo 2011-07-09 laikytinas neteisėtu. Apeliantė (ieškovė) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikotarpio, nuo kurio skaičiuojami neteisėti veiksmai, pradžia, teigia, jog administracinėse byloje konstatuotas faktas, kad leidimai niekada neturėjo būti išduoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vaizdinė reklama ant Savanorių pr. 284 A, Kaune, sienos neteisėta ne nuo 2011-07-08 nutarties paskelbimo dienos, o nuo vaizdinės reklamos įrengimo momento. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo teiginiams. Visų pirma, administracinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. A-984, kuriuo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Licencijų ir paslaugų skyriaus 2009 m. gruodžio 2 d. išduoti leidimai įrengti išorinę vaizdinę reklamą savivaldybės teritorijoje Nr. 29-24-3436 ir Nr. 29-24-3437 teisėtumo. Šiuo atveju svarbu įvertinti leidimų galiojimo panaikinimo pagrindą. UAB „Crumina“ išduotas leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Taisyklių 42.1 punkto nuostatomis, kuris numato, kad išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektas nustoja galioti, jeigu Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius gauna rašytinę informaciją apie žemės, statinių, įrenginių ir kitų objektų, ant kurių įrengtas reklaminis įrenginys, savininko (bendraturčių) ar teisėto jų naudotojo (naudotojų) sutikimo panaikinimą ir apie tai raštu prieš 30 kalendorinių dienų informuoja reklamos skleidėją. DNSB Savanorių pr. 284A kreipusis į Kauno miesto savivaldybę dėl neteisėtai išduoto leidimo UAB „Crumina“ vaizdinei reklamai panaikinimo, teismas šiuos dokumentus laikė tinkamais ir pakankamais, tam, kad išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektas nustotų galios, vadovaujantis Taisyklių 42.1 punkto nuostatomis. Taigi UAB „Crumina“ išduotų leidimų galiojimas buvo panaikintas į ateitį, t.y. nuo sprendimo panaikinti leidimus išdavimo. Pats sprendimas išduoti leidimus nebuvo panaikintas, priešingai nei teigia ieškovė, administraciniai teismai nesprendė klausimo dėl sprendimo išduoti leidimus teisėtumo ar neteisėtumo.

Antra, iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl leidimų panaikinimo nebuvo įsiteisėjęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas buvo revizuojamas teismine tvarka, todėl pareiga pašalinti vaizdines reklamas kilo sekančią dieną po to, kai minėtas sprendimas tapo vykdytinas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad reklamos nenukabinimas būtent nuo 2011-07-09 laikytinas neteisėtu, pripažintina pagrįsta ir teisėta. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl reklamos neteisėtumo nuo jos įrengimo ant daugiabučio namo sienos dienos neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, kadangi pati ieškovė žalą reikalauja atlyginti tik nuo 2009-11-04, o ne nuo reklamos įrengimo momento. Reikalavimas atlyginti žalą už ankstesnį laikotarpį byloje nėra pareikštas. Pagal Taisyklių 22 punktą reklaminiai įrenginiai ir išorinės vaizdinės reklamos, įrengiant neturint galiojančio leidimo, laikomi savavališkais. Savavališki įrenginiai privalo būti nukelti (Taisyklių 23 p.). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Crumina“ nuo reklamų įsigijimo dienos (2009-05-11) iki leidimų išdavimo dienos (2009-12-02) neturėjo leidimų skleisti reklamą, todėl šiuo laikotarpiu buvusi reklama laikytina savavališka. Ieškovė su UAB „Katos studija“ reklaminio ploto nuomos sutartį sudarė iki leidimų UAB „Crumina“ skleisti reklamą išdavimo, o šios sutarties sudarymo metu UAB „Crumina“ buvo reklamų, sumontuotų ant daugiabučio namo sienos savininkė. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, jog už laikotarpį nuo 2009-11-04 (sutarties su UAB „Katos studija“ sudarymo) iki 2009-12-02 (leidimų išdavimo) atsakomybė už neteisėtus veiksmus turėtų tekti UAB „Crumina“. Nuo 2011-07-09 (leidimų panaikinimo) iki 2011-10-18 (vienašališko reklaminių tentų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo) atsakomybė taip pat turėtų tekti UAB „Crumina“.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl UAB „Crumina“ ir UAB „Kasva“ prie reklaminių tentų pirkimo-pardavimo sutarties sudaryto priedo ir vienašalio pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo siekiant UAB „Crumina“ išvengti pareigos nukabinti reklaminius tentus. Ieškovės argumentai, jog šie sandoriai sudaryti ne notarine forma ir nėra įregistruoti, niekaip nepatvirtina ieškovės teiginių dėl galimo šių sandorių fiktyvumo. Šie sandoriai sudaryti tarp juridinių asmenų, paprasta rašytine forma ir atitinka tokiems sandoriams keliamus formos reikalavimus. Šie sandoriai nepatenka į CK 1.74 straipsnio, numatančio privalomą notarinę sandorių formą, taikymo sritį. Juo labiau tokiems sandoriams nėra numatyta privaloma teisinė registracija (CK 1.75 str.). Ieškovė teigdama, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2009-05-18 sutarties priedas yra sudarytas tą pačią dieną, kaip jame nurodoma sudarymo data, netinkamai taiko įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 str.). Šiuo atveju ne atsakovės turi pareigą pateikti įrodymus, kad sandoris buvo sudarytas sandoryje nurodytą jo sudarymo datą, bet ieškovė, teigdama, kad sandoris sudarytas atbuline data, pateikti tokius teiginius patvirtinančius įrodymus. Ieškovė šios pareigos neįvykdė. Teisėjų kolegija pritaria UAB „Crumina“ atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytiems argumentams, jog atsižvelgiant į reklaminių tentų pirkimo-pardavimo sutarties esmę, ir nesant sudarytam sutarties priedui, UAB ,,Crumina“ būtų įgijusi teisę vienašališkai nutraukti sutartį CK 6.217 str., 6.218 str. nustatytais pagrindais, nes negautų to, ko tikėjosi iš sutarties. 2009-05-11 pirkimo pardavimo sutartimi buvo įsigyti reklaminiai tentai sumontuoti ant pastato, esančio Savanorių pr. 284A, Kaune. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad šios pirkimo-pardavimo sutarties objektas buvo tiesiog reklaminiai tentai, o ne kaip nurodyta pačioje sutartyje – reklaminiai tentai sumontuoti konkrečioje vietoje, kad reklaminių tentų buvimo vieta, o tuo pačiu ir reklamos skleidimo vieta neturėjo jokios reikšmės sandorio sudarymui. Todėl nesant galimybės reklamą skleisti numatytoje vietoje – galima spręsti apie tai, kad viena iš sutarties šalių (šiuo atveju pirkėjas) negauna iš sutarties to, ko tikėjosi gauti. Apie reklamos skleidimo vietos svarbą pirkėjui galima spręsti ir iš to, kad UAB „Crumina“, siekdama įteisinti reklamos skleidimą, kreipėsi dėl leidimų išdavimo, kad savivaldybės administracijos direktoriui panaikinus išduotus leidimus – šį sprendimą ginčijo teisme. Išnagrinėjus administraciniuose teismuose ginčą dėl leidimų galiojimo panaikinimo, UAB „Crumina“ 2011-10-04 raštu informavo UAB „Kasva“, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-08 nutartimi leidimas įrengti išorinę reklamą buvo panaikintas, todėl remiantis 2009-05-11 sutarties Nr. 09/01 priedu Nr. 1 vienašališkai nutraukia pirkimo pardavimo sutartį dėl reklaminių tentų Savanorių pr. 284A, Kaune. Praėjus 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos sutartis laikoma nutraukta vienašališkai ir reklaminiai tentai yra laikomi „Kasva“ nuosavybe. Bankrutuojančios UAB „Kasva“ administratoriaus įgaliotam asmeniui A. Malijoniui pranešimas apie sutarties nutraukimą įteiktas 2011-10-04, todėl sutartis laikoma nutraukta 2011-10-18 (t. I, b.l 38). Todėl pagal 2009-05-11 pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1 nuostatas, nuo sutarties nutraukimo 2011-10-18 reklaminių tentų savininku tapo bankrutuojanti UAB „Kasva“. Faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorius perduotų tentų neįtraukė į bankrutuojančios įmonės balansą, nesudaro pagrindo spręsti, kad sutartis realiai nebuvo nutraukta. Šiuo atveju galima kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus jam Įmonių bankroto įstatymo priskirtų funkcijų vykdymo tinkamumo, buhalterinės apskaitos vedimo teisingumo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams jog reikia atsižvelgti ir į ginčo reklamų turinį, tačiau pažymi, kad patalpintos informacijos turinys negali būti vertinamas atsietai nuo tuo metu egzistavusio atitinkamo turinio reklamos skleidimo tikslo. Iš tiesų reklamose didžioji dalis informacijos skirta UAB „Crumina“, ji reklamuojama kaip nekilnojamojo turto agentūra teikianti nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, nuomos paslaugas (t. I, b.l. 93, 95-97, t. III, b.l. 6). Tačiau svarbu atsižvelgti ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas A. K. paaiškino, kad UAB „Kasva“ buvo statytoja, kuri per nekilnojamojo turto agentūrą (UAB „Crumina“) pardavinėjo butus, esančius tame pačiame name, ant kurio ir kabojo reklama. Šiuos teiginius patvirtina ir reklamos tekstas, kuriame nurodoma, jog „stato ir parduoda UAB „Kasva“, parduodami 1, 2, 3 kambarių butai ir komercinės patalpos NTA „Crumina“ (t. I, b.l. 96, t. III, b.l. 6). Taigi reklamos turinys taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie priedo prie sutarties ar vienašalio sutarties nutraukimo sandorių fiktyvumą. Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad byloje nėra nustatyta pagrindų taikyti atsakovėms solidarią atsakomybę (CK 6.6 str.).Taigi laikotarpiu nuo 2011-10-19 (vienašalio sutarties nutraukimo) iki 2014-01-20 už neteisėtus veiksmus (neveikimą) atsakomybė turėtų tekti UAB „Kasva“, kuri, kaip vaizdo reklamų savininkė, nevykdė pareigos pašalinti ant daugiabučio namo sienos kabančias reklamas.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Negautos pajamos atlyginamos atsižvelgiant į jų buvimo realumą; turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Ieškovė žalos faktą ir dydį grindžia 2009-11-04 išorinės vaizdinės-reklamos ploto nuomos sutartimi tarp ieškovo ir UAB „Katos studija“ (t. I, b.l. 12-14). Žalą sudaro ieškovės negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu atsakovės būtų laiku pašalinusios savavališką išorinę vaizdinę reklamą ir atlaisvinusios reklaminį plotą. Ieškovės teigimu, visą laiką nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos, t y. nuo 2009 m. lapkričio, ieškovė negalėjo atlaisvinti neteisėtai užimto reklamos ploto, pašalinti atsakovės reklamą ir perduoti už nuomos mokestį UAB „Katos studija“ naudoti reklamos plotą, todėl 2012-06-01 gavo UAB „Katos Studija“ pranešimą apie tik formaliai egzistuojančios sutarties nutraukimą (t. I, b.l. 15).

Kita vertus, iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo tarp bendrijos ir UAB „Katos studija“ (t. I, b.l. 124-125, 130) turinio matyti, kad UAB „Katos studija“ didžiausią interesą turėjo to reklaminio ploto nuomai, kuris buvo užimtas didžiąja atsakovių reklama. Esant šioms aplinkybėms, ir ieškovei reiškiant reikalavimą dėl negautų pajamų pagal nuomos sutartį priteisimo, turi būti įvertinama- ar būtent reklamų nenukabinimas turėjo įtakos tam, kad ieškovė negavo pajamų iš su UAB „Katos studija“ sudarytos reklaminio ploto nuomos sutarties. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti atsakovių pozicijai, jog reklaminio ploto nuomos sutartis buvo fiktyvi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. laiškų kopijos) patvirtina, kad tarp ieškovės ir UAB „Katos studija“ vyko derybos iki sutarties pasirašymo (t. I, b.l. 123-133), šalys ir po sutarties pasirašymo nenutraukė santykių, derino datas, kada planuoja kabinti reklamą (t. I, b.l. 139-144). 2012-06-01 UAB „Katos studija“ ieškovei pateiktame pranešime dėl sutarties nutraukimo naudojamas išsireiškimas „siūlome šią tik formaliai egzistuojančią sutartį nutraukti <...>“ nesudaro pagrindo spręsti, kad sudarydamos reklaminio ploto nuomos sutartį šalys nesiekė šia sutartimi sukurti jokių teisinių pasekmių, t.y. sudarė tariamą sandorį. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo manyti, kad tiek ieškovė, tiek UAB „Katos studija“ simuliavo sandorio sudarymą, t. y. atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, bet realiai nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tačiau net nežiūrint į tai, išvada, jog reklaminio ploto nuomos sandoris nėra tariamas (fiktyvus), savaime nereiškia, jog ieškovė būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų negavo planuotų pajamų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią įstatymo normą tarp skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys, t. y. atlyginama ne bet kokia žala, bet žala, kuri atsirado kaip skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) padarinys. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovės, nenukabindamos reklamos, atlikto neteisėtus veiksmus, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą – negautas pajamas iš reklaminio ploto nuomos sutarties. Nors ir teisėjų kolegija nustatė neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygą, tačiau pažymi, kad ne kiekvienas neteisėtas veiksmas sukelia žalą. Vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovių reklamų nenukabinimas yra neteisėtas neveikimas, būtina nustatyti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta reklaminio ploto nuomos sutartis nepagrindžia nei žalos fakto, nei žalos dydžio. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Be to, nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitinka kompensavimo funkciją, o didesnis, nei faktiškai asmens patirta žala, atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio patenkinimo atveju, ieškovė gautų daugiau, nei būtų gavusi jeigu būtų vykdoma reklaminio ploto nuomos sutartis su „Katos studija“. Reklaminio plotos nuomos sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo reklaminio stendo įrengimo dienos, šalims pasirašius reklaminio stendo įrengimo aktą. Pagal nuomos sutarties 2.1 punktą nuomos mokestis už 90 kv. m plotą yra 700 Lt/mėn., kuris yra mokamas kai eksponuojama „Kata“ kliento reklama; kai nėra kliento ar eksponuojama „Katos studijos“ reklama, šešis mėnesius mokamas 150 Lt/mėn. nuomos mokestis. Pagal sutarties 2.2 punktą nuomos mokestis už 18 kv.m plotą yra 100 Lt, kuris mokamas tik tuo atveju, kai „Katos studija“ suranda klientą; nesuradus kliento, „Kata“ turi teisę eksponuoti savo reklamą. Šioje byloje ieškovė reikalauja priteisti žalos atlyginimą nuo pat nuomos sutarties sudarymo momento, o žalos dydį apskaičiuoja tokiais įkainiais, lyg būtų surasti klientai abiem reklaminiams plotams (t. I, b.l. 111, 112) visiškai nediferencijuojant nuomos mokesčio dydžio pagal pačios ieškovės ir „Katos studijos“ sudarytos sutarties sąlygas, neatsižvelgiant į sutartyje nustatytą nuomos mokesčio mokėjimo pradžios momentą. Reklaminio ploto nuomos sutartis sudaryta 2009-11-04. Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad nuo pat sutarties sudarymo momento nuomininkas buvo suradęs klientus ir, jei nebūtų atsakovių reklamos (toliau tekste dėl aiškumo vadinama „savavališka reklama“), būtų spausdinęs ir talpinęs ant daugiabučio namo sienos savo klientų reklamą. Priešingai, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų galima daryti aiškiai pagrįstą išvadą, jog „Katos studija“ neturėjo klientų, kurių reklamą būtų planavusi ar galėjusi iškabinti. 2009-12-07 elektroniniame laiške ieškovei „Katos studija“ nurodė, kad dar tik projektuojasi savo reklamą, spausdinti planuoja tik po Naujųjų metų (t. I, b.l. 141). 2010 m. vasario 3 d. „Katos studija“, atsakydama į ieškovės paklausimą kada planuoja kabinti reklamą nurodė, kad „dabar nepalankūs orai, nuo šalčio lūžinėja tentas. Planuoja kai bus pliusinė temperatūra. Be to jie dar nepatenkinti projektu, o dizainerės vaikas serga <...>“. Taigi akivaizdu, kad 2010 metų vasario mėnesį klientas nebuvo surastas, o pačios „Katos studijos“ reklama net nebuvo parengta, o tam jokios įtakos neturėjo atsakovių kabanti reklama.

Antra, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog sutarties su „Katos studija“ nevykdymo priežastis yra būtent savavališkos reklamos buvimas. Iš tarp ieškovės ir „Katos studijos“ vykusio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad „Katos studija“ iš esmės neturėjo intereso vykdyti reklaminio ploto nuomos sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Pakankamai ilgą laiką nerengė reklamos, nesiėmė jokių realių parengiamųjų veiksmų sutarties vykdymui. „Katos studija“ ieškovei niekur nėra nurodžiusi, kad interesą dėl sutarties vykdymo prarado būtent dėl savavališkos reklamos nepašalinimo. 2009 metais nei „Katos studija“, nei pati ieškovė savavališkos reklamos nelaikė kliūtimi sutarties vykdymui (t. I, b.l. 136, 138). Dar iš iki sutartinių šalių derybų matyti, kad „Katos studija“ net neturėjo planų, atsižvelgiant į tuo metu buvusią ekonominę situaciją rinkoje, pastoviai turėti klientų abiem reklaminiams plotams ir atitinkamai mokėti nuomos mokestį pagal sutartyje sutartus maksimalius įkainius „<...> įsivaizduoju po poros metų pradėsim turėti nuolatinių klientų <...> pirmus metus arba išnuomosim pigiai arba turėsim kokius 6-7 mėn. reklamos per metus“ (t. I, b.l. 130). Kolegijos vertinimu, šių rašytinių įrodymų pakanka aukščiau minėtų išvadų padarymui (CPK 185 str.). Papildomai tokią išvadą pagrindžia ir užfiksuoti „Katos studijos“ direktoriaus M. Ž. paaiškinimai, jog tuo metu pasikeitė situacija rinkoje, nors sutartis buvo pasirašyta, klientų net nebandė ieškoti (t. I, b.l. 149). Patvirtino, jog UAB „Crumina“ reklama nebuvo trukdis sutarties vykdymui (t. I, b.l. 150). Jis įvardijo ir dar vieną priežastį, lėmusią sutarties nevykdymą, nurodydamas, kad tuo metu prasidėjo vidiniai konfliktai bendrijoje, keitėsi bendrijos pirmininkė, kadangi matė, kad vyksta konfliktai – stengėsi tokioje vietoje neturėti reikalų (t. I, b.l. 149). Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant civilinę bylą, 2014-11-19 vykusio teismo posėdžio metu buvo nutarta byloje vadovautis liudytojo M. Ž. teismo posėdžio protokole užfiksuotais parodymais. Šalys nepageidavo iš naujo apklausti liudytoją, ieškovės atstovė neprieštaravo, kad būtų vadovaujamasis protokole užfiksuotais parodymais (2014-11-19 teismo posėdžio garso įrašas 3 val. 3 min. – 3 val. 6 min.). Todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl sutarties nevykdymo priežasčių, ir vertindama byloje surinktus rašytinius įrodymus atsižvelgia ir į jiems neprieštaraujančius, bei rašytinių įrodymų turinį papildančius liudytojo parodymus.

Ieškovės teiginius apie reklaminio ploto brangumą ir didelę paklausą paneigia faktas, jog nuo reklaminių tentų nukabinimo dienos (2014-01-20) iki dabar reklaminis plotas nėra išnuomotas. Juo labiau, kad šiuo metu ekonominė krizė yra pasibaigusi, rinkos atsigavusios lyginant su reklaminio ploto nuomos sutarties sudarymo metu buvusia situacija. Ieškovės atstovės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, jog plotas neišnuomotas dėl vykstančių teisminių ginčų, vertintini kaip nepagrindžiantys realių reklaminio ploto neišnuomavimo priežasčių, bei prieštaraujantys loginiam mąstymui. Šioje civilinėje byloje tarp šalių kilęs ginčas tik dėl žalos, negautų pajamų forma, atlyginimo, todėl nesudaro jokių objektyvių kliūčių išnuomoti reklaminį plotą ir gauti iš to pajamas. Beje, vertinant šio ploto brangumą ir paklausumą, atsižvelgtina ir į liudytojo M. Ž. teiginį, kad ieškovės turimo reklaminio ploto vieta nėra beviltiška, tačiau ji yra pačios paskutinės patrauklumo zonos, kur tik už žemą kainą galima ieškoti klientų (t. I, b.l. 149). Iš to galima daryti tik prielaidą, jog savavališkų reklamų kabėjimo laikotarpiu, ieškovė galimai būtų galėjus išnuomoti reklaminį plotą, kitiems asmenims, jei nebūtų buvę savavališkų reklamų. Tačiau tokia hipotetinė prielaida nėra pakankama tam, kad pagrįsti žalos padarymo faktą.