Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-08 · Civilinė byla Nr. 2A-464-658/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-08
Bylos Nr.
2A-464-658/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06160-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė, Nerijus Meilutis, Aušra Baubienė
Ieškovas
Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Savanorių pr. 284 A“, Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Savanorių pr. 284A“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Crumina“, uždarajai akcinei bendrovei „Kasva“
Advokatai
Karina Račkauskienė, Marija Birutė Židonienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-464-658/2016;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06160-2013-9;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.10.5.2.14; 2.5.10.5.2.17; 3.2.4.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. kovo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovės (apeliantės) Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Savanorių pr. 284 A“ atstovei advokatei Marijai Birutei Židonienei, atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Crumina“ atstovams: direktoriui A. K., advokatei Karinai Račkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Savanorių pr. 284 A“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Crumina“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Savanorių pr. 284A“ ieškinį atsakovėms: uždarajai akcinei bendrovei „Crumina“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Kasva“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė DNSB „Savanorių pr. 284A“ patikslintu ieškiniu prašė (t. II, b.l. 104-110):

priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Crumina“ 18 400 Lt turtinės žalos, susidariusios per laikotarpį nuo 2009-11-04 iki 2011-10-18, atlyginimo; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovių UAB „Crumina“ ir BUAB „Kasva“ 21 600 Lt turtinės žalos, susidariusios per laikotarpį nuo 2011-10-19 iki 2014-01-20, atlyginimo; priteisti ieškovei iš abiejų atsakovių 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Nurodė, kad ant daugiabučio namo, esančio adresu Savanorių pr. 284 A, Kaunas, UAB „Crumina“ savavališkai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, daugiabučiame name gyvenančių asmenų bei bendrijos teises, buvo įrengusi dvi išorines vaizdines reklamas. Atsakovės UAB „Crumina“ prašymu, Kauno miesto savivaldybės administracija 2009-12-02 išdavė du leidimus Nr. 29-24-3436 ir 29-24-3437 įrengti išorines vaizdines reklamas, kurių plotai 90 kv. m. ir 18 kv. m. Ieškovė nebuvo davusi sutikimo dėl vaizdo reklamos ant daugiabučio namo sienos įrengimo, todėl 2009-12-15 ir 2009-12-17 kreipėsi Kauno savivaldybės administraciją dėl minėtų leidimo panaikinimo. Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-16 įsakymu Nr. A-984 panaikino leidimų galiojimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi savivaldybės administracijos veiksmus, kuriais buvo panaikinti leidimai, pripažino teisėtais. Pagal Kauno miesto išorinės vaizdinės reklamos įrengimo taisyklių (toliau taisyklės) 21 punktą, reklamos skleidėjas ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos dienos nukabina išorinę vaizdinę reklamą. Vadovaujantis taisyklų 22 punktu, reklaminiai įrenginiai ir išorės vaizdinės reklamos, įrengti neturint patvirtinto ir galiojančio leidimo, yra laikomi savavališkais. Atsakovė UAB „Crumina“ atliko neteisėtus veiksmus – neteisėtai gavo leidimus įrengti išorinę vaizdinę reklamą bei panaikinus leidimus reklamai vengė ją pašalinti, o 2011-10-08 perdavė reklamą UAB „Kasva“. UAB „Kasva“ reklamas nuo namo sienos pašalino tik 2014-01-20. Ieškovė prašo atlyginti turtinę žalą – 40 000 Lt, kurią sudaro ieškovės negautos pajamos. Ieškovė 2009-11-04 sudarė išorinės vaizdinės reklamos sutartį su UAB „Katos studija“, tačiau visą laiką nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos, ieškovė negalėjo atlaisvinti neteisėtai užimto reklamos ploto ir jo perduoti UAB „Katos studija“. Už nuostolius, atsiradusius laikotarpyje nuo 2009-11-04 iki 2011-10-18, kurie sudaro 18 400 Lt, atsakinga UAB „Crumina“, kadangi šiuo laikotarpiu tentai ir reklamos priklausė šiai bendrovei. Už nuostolius, kurie sudaro 21 600 Lt, atsiradusius laikotarpyje nuo 2011-10-19 iki 2014-01-20 atsakingos abi bendrovės. Solidarią atsakomybę prašoma taikyti dėl atsakovių nesąžiningumo. Atsakovių nesąžiningumas grindžiamas tuo, kad UAB „Crumina“ direktoriumi yra A. K., kuris yra ir šios įmonės akcininkas, turinti 80 proc. akcijų. UAB „Kasva“ vienintelis akcininkas taip pat yra A. K., turintis 100 proc. šios įmonės akcijų. Be to, A. K., būdamas abiejų bendrovių valdymo nariu, siekdamas, kad UAB „Crumina“ išvengtų prievolės nukabinti reklamas bei pareigos atlyginti nuostolius, priėmė sprendimą nutraukti reklaminių tentų pirkimo-pardavimo sutartį ir tentus su reklamomis grąžino bankrutuojančiai UAB „Kasva“, dėl kurios veiklos jis nebeturėjo jokio asmeninio suinteresuotumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo DNSB „Savanorių pr. 284A“ atsakovei UAB ,,Crumina“ 350 Eur išlaidų už advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. III, b. l. 14-20).

Teismas nustatė, kad 2009-05-11 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 09/01 UAB „Kasva“ pardavė UAB „Crumina“ reklaminius tentus, sumontuotus ant pastato sienų adresu Savanorių pr. 284A, Kaune. Šalys 2009-05-18 sudarė sutarties priedą Nr. 1, kuriame nurodyta, kad „UAB „Kasva“ sutarties sudarymo dieną nėra gavusi leidimo išorinei vaizdinei reklamai įrengti, tačiau turi daugumos namo Savanorių pr. 284 A, Kaune, butų savininkų sutikimus“. Sutarties priedu šalys susitarė, kad jei pirkėjui UAB „Crumina“ nebus išduotas leidimas įrengti išorinę vaizdinę reklamą ar po sutarties sudarymo bus kitos priežastys, dėl kurių reklama negalės būti įteisinta, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipiant į teismą; apie vienašalį sutarties nutraukimą pranešant raštu prieš 14 dienų. Atsakovė 2009-11-13 kreipėsi į savivaldybę dėl leidimų išdavimo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2009-12-02 išdavė du leidimus Nr. 29-24-3436 ir 29-24-3437 įrengti išorines vaizdines reklamas, kurių plotai 90 kv. m. ir 18 kv. m., leidimų galiojimo laikas numatytas iki 2012-11-29. Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-16 įsakymu Nr. A-984 panaikino minėtų leidimų galiojimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi savivaldybės administracijos veiksmus, kuriais buvo panaikinti leidimai, pripažino teisėtais. Teismas, remdamasis Kauno miesto vaizdinės reklamos įrengimo taisyklių 21 punktu, numatančiu, kad reklamos skleidėjas ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos dienos nukabina vaizdinę reklamą, sprendė, kad priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 8 d. nutartį, vaizdinė reklama turėjo būti nukabinta nedelsiant, todėl jos naudojimą nuo 2011-07-09 laikė neteisėtu. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad laikotarpiu nuo 2011-10-18 atsakovai buvo susiję per valdymo organus ir yra solidariai atsakingi dėl neteisėtų veiksmų, nepašalinant reklamų nuo daugiabučio pastato sienų, kadangi 2009-05-29 nutartimi atsakovui BUAB ,,Kasva“ iškelta bankroto byla ir nuo nutarties įsiteisėjimo valdymo organai neteko savo įgaliojimų. Teismas nustatė, kad panaikinus leidimų galiojimą, UAB „Crumina“ 2011-10-04 raštu informavo UAB „Kasva“, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-08 nutartimi leidimas įrengti išorinę reklamą buvo panaikintas, todėl remiantis 2009-05-11 sutarties Nr. 09/01 priedu Nr. 1 vienašališkai nutraukia pirkimo pardavimo sutartį dėl reklaminių tentų Savanorių pr. 284A, Kaune, sutartis laikoma nutraukta per 14 d. nuo pranešimo gavimo. BUAB „Kasva“ administratoriaus įgaliotam asmeniui A. Malijoniui pranešimas apie sutarties nutraukimą įteiktas 2011-10-04, todėl sutartis laikoma nutraukta 2011-10-18, nuo sutarties nutraukimo reklaminių tentų savininku tapo BUAB „Kasva“. Teismas pripažino, kad ieškovė įrodymais pagrindė savo argumentus tik dėl neteisėto reklamų nepašalinimo nuo 2011-07-09, tačiau konstatavo, jog to nepakanka atsakovų civilinei atsakomybei taikyti, nes neįrodyta patirta žala. Nurodė, kad ieškovė nepaneigė atsakovių argumentų, jog 2009-11-04 nuomos sutartis nebuvo vykdoma ir sudaryta tik formaliai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pagal nuomos sutartį buvo išrašytos sąskaitos nuomininkui už nuomojamą plotą reklamai. Nepateikta duomenų, kad nuomininkas buvo parengęs ar ketino parengti išorinės vaizdinės reklamos projektą, kad kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl projektų suderinimo ir leidimų patalpinti reklamą išdavimo. Be to, iš elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo ir UAB „Katos studija“ matyti, kad pats nuomininkas nebuvo suinteresuotas sutartį vykdyti sutartyje nurodytomis maksimaliomis kainomis. Teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė jog turtinę žalą patyrė dėl to, kad negavo pajamų pagal 2009-11-04 nuomos sutartį už nuomojamą 90 kv.m ir 18 kv.m plotą reklamai ant pastato išorinės sienos. Teismo vertinimu, ieškovės pateikta nuomos sutartis nepatvirtina jos negautų pajamų dydžio. Be to, sutartis su „Katos studija“ nutraukta 2012-06-01 pranešimu, todėl neaišku, kokiais duomenimis grindžiami ieškovės argumentai dėl žalos dydžio už laikotarpį po nuomos sutarties nutraukimo iki reklamų nukabinimo. Ieškovei neįrodžius būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos dydžio ir fakto, teismas ieškinį atmetė.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. papildomu sprendimu atsakovės UAB ,,Crumina“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė atsakovei 884 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas. Teismas atsakovei priteisė visas pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas – 724 Eur, ir pusę išlaidų –160 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, kadangi Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies (t. III, b. l. 29-30).

III. Apeliacinių skundų argumentai

Apeliaciniu skundu (t. III, b.l. 33-41) ieškovė DNSB „Savanorių pr. 284A“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-02-09 sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

ieškovė įrodė civilinės atsakomybės sąlygas, žalos dydį ir faktą. Ieškovė žalą patyrė dėl to, kad negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų UAB „Katos grupė“ – suteikti reklamos plotą;

tarp UAB „Crumina“ bei UAB „Kasva“ sudaryti sandoriai bei susitarimai turi būti vertinami kritiškai. Yra visi pagrindai preziumuoti atsakovų nesąžiningumą CK 6.67 str. 7 p. pagrindu. Tiek UAB „Crumina“, tiek UAB „Kasva“ buvo nesąžiningos, bendrovių nesąžiningumas pasireiškė per jų valdymo organų veiksmus. Yra pagrindo manyti, kad A. K., būdamas abiejų bendrovių valdymo nariu, siekdamas, kad UAB „Crumina“ išvengtų prievolės nukabinti reklamas, siekdamas išvengti išlaidų, susijusių su jų nukabinimu bei siekdamas, kad UAB „Crumina“ išvengtų prievolės DNSB Savanorių pr. 284A atlyginti nuostolius dėl neteisėtai pakabintų reklamų, priėmė sprendimą nutraukti reklaminių tentų pirkimo pardavimo sutartį ir tokius tentus su reklamomis sugrąžino BUAB „Kasva“. Sutartys sudarytos ne notarine forma, jos nėra registruotos, nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2009-05-18 sutarties priedas buvo pasirašytas tą dieną kaip nurodoma, o ne vėliau. Dėl atsakovių nesąžiningumo, ieškovės nuostoliai, susidarę per laikotarpį nuo 2011-10-19 iki 2014-01-20, negali būti priteisiami tik iš BUAB „Kasva“, nes ieškovė prarastų galimybę gauti jai padarytos žalos atlyginimą, o nuostolių priteisimas tik iš BUAB „Kasva“ reikštų A. K. atliktų neteisėtų veiksmų teisinį pripažinimą. Sprendžiant dėl atsakovų sąžiningumo būtina vertinti ir vaizdinės reklamos turinį – 9x10 m dydžio tente buvo publikuojama reklama tik apie UAB „Crumina“ ir šios įmonės teikiamas paslaugas bei kontaktus. 6x3 m dydžio tente buvo pateikiama informacija apie parduodamus butus, nurodoma UAB „Crumina“ kaip nekilnojamojo turto agentūros bei pardavėjo kontaktinė informacija, UAB „Kasva“ minima kaip statytojas, tačiau jokia kita informacija apie ją nepublikuojama;

teismas neteisingai nustatė laikotarpio, nuo kurio skaičiuojami neteisėti veiksmai, pradžią. Administracinėje byloje konstatuotas faktas, kad leidimai niekada neturėjo būti išduoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vaizdinė reklama ant Savanorių pr. 284 A, Kaune, sienos neteisėta ne nuo 2011-07-08 nutarties paskelbimo dienos, o nuo vaizdinės reklamos įrengimo momento. Ieškovė žalą patyrė dėl atsakovių neveikimo, nes atsakovės nepašalino išorinės vaizdinės reklamos nuo daugiabučio namo, esančio adresu Savanoriu pr. 284A, Kaunas, sienos, nors tai padaryti privalėjo;

žalą sudaro ieškovės negautos pajamos, kurias ji būtų gavusi pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sudarytą išorinės vaizdinės reklamos ploto nuomos sutartį Nr. 2009-11-04 su UAB „Katos studija“, jei atsakovės laiku būtų pašalinusios savavališką reklamą ir atlaisvinusios reklaminį plotą;

teismas nepagrįstai sprendė, kad ant daugiabučio namo sienos buvo daug laisvos vietos, dėl ko UAB „Katos studija“ nebuvo kliūčių talpinti savo reklamas, kadangi nuomos objektas buvo apibrėžtas nuomos sutartyje, o vaizdinės reklamos pakabinimas žemiau UAB „Crumina“ vaizdinės reklamos reikštų mažesnį reklamos matomumą;

ieškovė įrodė visas sąlygas, būtinas negautoms pajamoms pagrįsti: ieškovė buvo sudariusi reklamos plotų nuomos sutartis, t.y. pajamas buvo numačiusi gauti iš anksto, ieškovė pagrįstai tikėjosi pajamas gauti, nes nuomos sutartys galiojo neteisėtų atsakovių veiksmų laikotarpiu, o pajamų ieškovė negavo dėl atsakovių neveikimo. Daugiabutis namas, ant kurio buvo patalpintos išorinės vaizdinės reklamos, yra vienoje judriausių Kauno miesto gatvių, todėl vaizdinės reklamos plotas ant šio namo yra pakankamai brangus ir paklausus.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB ,,Crumina“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. papildomą sprendimą ir atsakovei UAB ,,Crumina“ iš ieškovės papildomu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 1043 Eur (t. III, b. l. 50-51). Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad tai, jog ieškovės apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas, sudaro pagrindą nepriteisti iš jos visų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas 2014-04-04 nutartimi perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl turėtos išlaidos turėjo būti paskirstomos priklausomai nuo bylos baigties pirmosios instancijos teisme. Jeigu teismas vertino tą aplinkybę, kad ieškovės apeliacinis skundas buvo iš dalies patenkintas, turėjo atsižvelgti ir į tai, dėl kokių priežasčių apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovei negali sukelti neigiamų pasekmių ta aplinkybė, kad ieškovė netinkami pasirinko atsakovą ir tik grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo patikslino ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB ,,Crumina“ ir atsakovė BUAB ,,Kasva“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti. Priteisti atsakovėms iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimų į apeliacinį skundą surašymą (t. III, b. l. 54-62, 69-78). Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

Šalies argumentai

UAB ,,Crumina“ tikslas buvo įsigyti ne tik reklaminius tentus, o ir galimybę skleisti reklamą konkrečioje vietoje, todėl ir buvo susitarta, jog jei nebus išduotas leidimas skleisti reklamą, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Tentai, negalint skleisti reklamos, neturi sutartyje nurodytos vertės. Tiek pati sutartis, tiek jos priedas sudaryti laikantis įstatymo nustatytos formos. LR CK 1.74 straipsnis nenumato privalomos notarinės formos šalių sudarytai sutarčiai. Be to, net ir nesant sudarytam sutarties priedui, UAB ,,Crumina“ būtų įgijusi teisę vienašališkai nutraukti sutartį CK 6. 217 str., 6.218 str. nustatytais pagrindais, nes negautų to, ko tikėjosi iš sutarties. Nei pirkimo-pardavimo sutartis, nei jos priedas nėra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka ir toks klausimas byloje keliamas nebuvo;

teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo solidariai atsakovų atsakomybei kilti. Ieškovės teigimu, būtina įvertinti, kad reklama skirta UAB ,,Crumina“ reklamuoti, o UAB ,,Kasva“ minima kaip statytojas, tačiau šios aplinkybės niekaip negali lemti UAB ,,Crumina“ solidarios atsakomybės. 2011-10-04 UAB ,,Kasva“, kaip bankrutuojančią bendrovę atstovavo teismo paskirtas bankroto administratorius A. Malijonis, todėl A. K., kaip šio juridinio asmens dalyvis, niekaip negalėjo įtakoti jo veiksmų, kadangi sutinkamai su ĮBĮ 10 straipsniu, neteko savo įgaliojimų. Byloje nėra pateikti jokie įrodymai apie administratoriaus nesąžiningumą ar sąsajas su UAB ,,Crumina“. CK 6.67 straipsnis nagrinėjamu atveju išvis netaikytinas, kadangi byloje nėra pareikštas actio pauliana ieškinys. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams apie A. K. veiksmus, tikslu išvengti UAB ,,Crumina“ naudai išlaidų, susijusių su reklamų nukabinimų, bei prievolės ieškovei atlyginimo;

nutraukus 2009-05-11 sutartį reklaminiai tentai grįžo BUAB „Kasva“ nuosavybėn, todėl UAB „Crumina“ nebuvo atsakinga už jų nukabinimą. Nuo 2011-10-04, kai buvo nutraukta 2009-05-11 pirkimo pardavimo sutartis, UAB „Crumina“ negali būti atsakinga už žalos atlyginimą, nes ji nebuvo reklamos davėju ar skleidėju, kadangi reklama nebuvo įrengta ar naudojama UAB „Crumina“ iniciatyva;

ieškovė prašo iš UAB „Crumina“ priteisti žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2009-11-04 iki 2011-10-18, tačiau šiuo laikotarpiu atsakovė reklamą skleidė pagal išduotus leidimus, todėl jos veiksmai negali būti laikomi nesąžiningais ar neteisėtais;

prieš sudarant nuomos sutartį su UAB ,,Katos studija“ ieškovei buvo žinoma, kad ant pastato Savanorių pr. 284a, Kaune, sienos kabo reklama. Be to, nuomos sutartis buvo nevykdoma ne dėl to, kad trukdė ginčo reklama, o dėl kitų aplinkybių. Buvo visos realios galimybės vykdyti sutartį, kadangi ant daugiabučio namo, adresu Savanorių pr. 284a, Kaune, sienų yra pakankamai laisvo ploto patalpinti 2009 m. lapkričio 4 d. sutarties 1.1 punkte nurodytų dydžių reklaminius tentus, konkreti vieta sutartyje nenurodyta. Aplinkybė dėl matomumo pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodyta ir nebuvo įrodinėjama. 2009 metais sutartyje nurodyta kaina buvo nereali, o vėliau ir 2013 metais už tokią kainą išnuomoti reklamai sienos nebuvo įmanoma. Ieškovė daugiau kaip metai laiko negali išnuomoti namo sienos reklamai, kas paneigia jo teiginius apie vietos paklausumą. Ieškovė reikalauja atlyginti žalą už laikotarpį iki 2014-10-20. Sutartis su UAB „Katos studija“ nutraukta 2012-06-01. Byloje liudytoju apklaustas M. Ž. nurodė, kad 700 Lt kaina šiai dienai neatitinka pasikeitusios situacijos, todėl ieškovė neįrodė, kad ji būtų galėjusi realiai gauti 700 Lt mėnesines pajamas iki 2014-01-20. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pajamų dydį nuo 2012-06-01.

Atsiliepimas

Ieškovė DNSB ,,Savanorių pr. 284 A“, atsiliepimu į atsakovės UAB „Crumina“ apeliacinį skundą prašo UAB „Crumina“ apeliacinį skundą atmesti, o bylinėjimosi išlaidas paskirstyti šalims iš naujo, išnagrinėjus apeliacinį skundą (t. III, b. l. 64-66). Nurodo, kad teismas, priimdamas 2015 m. kovo 5 d. papildomą sprendimą, teisingai nutarė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtintas taisykles, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, šiuo atveju apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, todėl teismas pagrįstai priteisė pusę atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nesutinka su atsakovės argumentais, jog jai negali sukelti neigiamų pasekmių ta aplinkybė, kad ieškovė pradiniame ieškinyje netinkamai pasirinko atsakovą, dėl ko byla ir buvo grąžinta nagrinėti iš naujo, kadangi CPK 42 str. įtvirtina pareigą tiek ieškovui, tiek atsakovui ir kitiems proceso dalyviams rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta teisingai greitai ir atsakovė, geriau nei ieškovė žinodama situaciją, galėjo savo poziciją reikšti atsiliepimu ir tokiu būdu išvengti bylos išnagrinėjimo esant netinkamam atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 5 d. papildomą sprendimą, o bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (t. III, b.l. 84-90).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėti Kauno apygardos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, reikalinga iš naujo pasisakyti dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų pagrįstumo, taip pat dėl atsakovių civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų buvimo, nuostolių dydžio. Išaiškino, kad tik nustatęs žalos dydį teismas gali konstatuoti žalos faktą, nes nenustačius konkretaus padarytos žalos dydžio negali būti konstatuojamas ir žalos faktas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs žalos faktą, turi nustatyti ir žalos dydį. Jei ieškovė nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (t. III, b.l. 146-153).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyti išaiškinimai yra privalomi teismui iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skunduose keliamų žalos fakto ir dydžio įrodytinumo, atsakovių civilinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų buvimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimų.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Teismui ištyrus į bylą pateiktus įrodymus, nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

2009-05-11 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 09/01 pardavėjas UAB „Kasva“ pardavė pirkėjui UAB „Crumina“ reklaminius tentus, jau sumontuotus ant pastato sienų adresu Savanorių pr. 284A, Kaune: tentą su skaitmenine spauda ir žiedais, 9x10 kv. m už 1300 Lt ir tentą su konstrukcija 3x6 kv.m už 440 Lt. Šia sutartimi pardavėjas įsipareigojo nereikalauti keisti buvusios tentų pakabinimo vietos (t. I, b.l. 36). Šalys 2009-05-18 sudarė sutarties priedą Nr. 1, kuriame konstatuojama, kad „UAB „Kasva“ sutarties sudarymo dieną nėra gavusi leidimo išorinei vaizdinei reklamai įrengti, tačiau turi daugumos namo Savanorių pr. 284 A, Kaune, butų savininkų sutikimus. Sutarties priedu šalys susitarė, kad jei pirkėjui UAB „Crumina“ nebus išduotas leidimas įrengti išorinę vaizdinę reklamą ar po sutarties sudarymo bus kitos priežastys, dėl kurių reklama negalės būti įteisinta, tai bus laikoma esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti sutartį vienašališkai, nesikreipiant į teismą; apie vienašalį sutarties nutraukimą pranešant raštu prieš 14 dienų (t. I, b.l. 37).

2009-11-04 ieškovė DNSB „Savanorių pr.284 A“ sudarė išorinės vaizdinės-reklamos ploto nuomos sutartį Nr. 20091104 (t. I, b.l. 12-14 b.l.), pagal kurią bendrija nuomininkui UAB „Katos studija“ išnuomojo daugiabučio namo, esančio Savanorių pr. 284, 90 kv.m ir 18 kv.m išorinės lauko sienos plotą reklamai. Sutarties 1.2 punkte nurodyta, kad reklamų laikančias pritvirtinimo konstrukcijas ir apšvietimą nuomininkas įsirengia savo lėšomis. Pagal nuomos sutarties 2.1 punktą nuomos mokestis už 90 kv. m plotą yra 700 Lt/mėn., kuris yra mokamas kai eksponuojama „Kata“ kliento reklama. Kai nėra kliento ar eksponuojama „Katos studijos“ reklama, šešis mėnesius mokamas 150 Lt/mėn. nuomos mokestis. Jei po šešių mėnesių „Katos studija“ nesuranda kliento, nuomos įkainis didėja kas mėnesį po 50 Lt iki 250 Lt/mėn. Pagal sutarties 2.2 punktą nuomos mokestis už 18 kv.m plotą yra 100 Lt, kuris mokamas tik tuo atveju, kai „Katos studija“ suranda klientą; nesuradus kliento, „Kata“ turi teisę eksponuoti savo reklamą. Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo reklaminio stendo įrengimo dienos, šalims pasirašius reklaminio stendo įrengimo aktą.

Atsakovė UAB „Crumina“, siekdama įteisinti reklamų naudojimą, 2009-11-13 kreipėsi į savivaldybę dėl leidimų išdavimo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2009-12-02 išdavė du leidimus (Nr. 29-24-3436 ir 29-24-3437) įrengti išorines vaizdines reklamas, kurių plotai 90 kv.m ir 18 kv.m, leidimų galiojimo laikas numatytas iki 2012-11-29 (t. I, b.l. 44, 45)

Ieškovė DNSB Savanorių pr. 284A (įsteigta 2009-04-14) 2009-12-15 kreipėsi į savivaldybę dėl neteisėtai išduotų leidimų UAB „Crumina“ vaizdinei reklamai panaikinimo, kadangi bendrijos valdyba nedavė sutikimo įrengti reklamas, o gyventojų sutikimas neatlygintinai suteikti reklamai plotą negalioja, nes yra įsteigta bendrija, todėl būtinas bendrijos valdybos pritarimas.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-16 įsakymu Nr. A-984 panaikino minėtų leidimų galiojimą. Šį įsakymą UAB „Crumina“ apskundė teismui, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu skundo netenkino (administracinė byla Nr. I-569-353/2010), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A662-257/2011).

2011-10-04 raštu UAB „Crumina“ informavo UAB „Kasva“, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-08 nutartimi leidimas įrengti išorinę reklamą buvo panaikintas, todėl remiantis 2009-05-11 sutarties Nr. 09/01 priedu Nr. 1 vienašališkai nutraukia pirkimo pardavimo sutartį dėl reklaminių tentų Savanorių pr. 284A, Kaune. Pranešimas apie sutarties nutraukimą BUAB „Kasva“ įteiktas 2011-10-04 (t. I, b.l. 38).

2014-01-20 BUAB „Kasva“ nukabino reklamas.

Nagrinėjamoje byloje reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių, padarytų neteisėtais atsakovių veiksmais, atlyginimo, negautų pajamų forma. Ieškovės ir atsakovių nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, todėl sprendžiant ginčą dėl žalos, padarytos neteisėtais atsakovių veiksmais joms nepašalinant reklamų nuo daugiabučio namo sienos, atlyginimo taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę.

Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.) žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Dėl neteisėtų veiksmų, kaltės ir atsakomybės formos

Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taigi neteisėti veiksmai gali būti tiek veikimas, tiek neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).

Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia tuo, kad ant daugiabučio namo, esančio adresu Savanorių pr. 284 A, Kaunas, UAB „Crumina“ savavališkai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, daugiabučiame name gyvenančių asmenų bei bendrijos teises, buvo įrengusi dvi išorines vaizdines reklamas, kurios buvo pašalintos tik 2014-01-20. Dėl neteisėtai įrengtų reklamų nepašalinimo ieškovė negavo pajamų pagal 2009-11-04 tarp ieškovės ir UAB „Katos studija“ sudarytą išorinės vaizdinės-reklamos ploto nuomos sutartį. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-11-04 (nuomos sutarties tarp ieškovo ir UAB „Katos studija“ sudarymo) iki 2011-10-18 (pirkimo-pardavimo sutarties tarp atsakovių nutraukimo) reiškia atsakovei UAB „Crumina“, o per laikotarpį nuo 2011-10-18 iki 2014-01-20 (reklaminių tentų nukabinimo) solidariai abiem atsakovėms.

2009-05-11 pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „Crumina“ iš UAB „Kasva“ įsigijo du reklaminius tentus, sumontuotus ant daugiabučio pastato sienų. Leidimas reklamos skleidimui nebuvo išduotas. Atsakovė UAB „Crumina“, siekdama įteisinti reklamų naudojimą, 2009-11-13 kreipėsi į savivaldybę dėl leidimų išdavimo. Kauno miesto savivaldybės administracija 2009-12-02 išdavė du leidimus Nr. 29-24-3436 ir 29-24-3437 įrengti išorines vaizdines reklamas, kurių plotai 90 kv.m. ir 18 kv.m. (t. I, b.l. 44, 45). Ieškovė DNSB Savanorių pr. 284A (įsteigta 2009-04-14) 2009-12-15 kreipėsi į savivaldybę dėl neteisėtai išduoto leidimo UAB „Crumina“ vaizdinei reklamai panaikinimo, kadangi bendrijos valdyba nedavė sutikimo įrengti reklamas, o gyventojų sutikimas neatlygintinai suteikti reklamai plotą negalioja, nes yra įsteigta bendrija. Kauno savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-16 įsakymu Nr. A-984 panaikino minėtų leidimų galiojimą. Šį įsakymą UAB „Crumina“ apskundė teismui, tačiau Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu skundo netenkino (administracinė byla Nr. I-569-353/2010), o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. A662-257/2011). Įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais yra konstatuota, jog savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimas dėl leidimų reklamai panaikinimo yra teisėtas. Pagal Kauno miesto vaizdinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu T-560 (toliau – Taisyklės) 21 punktą, reklamos skleidėjas ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną nuo leidimo galiojimo pabaigos dienos nukabina vaizdinę reklamą. Reklamos nuo daugiabučio namo sienos buvo nukabintos tik 2014-01-20. Taigi neteisėti veiksmai – reklamos, neturinčios galiojančio leidimo, nenukabinimo faktas yra nustatyti (CK 6.246 str.). Nustačius neteisėtus veiksmus, skolininko kaltė preziumuojama (CK 6. 248 str. 1 d.). Atsakovės šios prezumpcijos nepaneigė, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių atsakovių kaltę dėl neteisėtai kabančios reklamos nenukabinimo. Nagrinėjamoje byloje iš esmės dėl paties neteisėtų veiksmų ir kaltės fakto ginčo nėra, tačiau nesutariama dėl laikotarpio, nuo kurio skaičiuojami neteisėti veiksmai, pradžios momento bei dėl subjektų, atsakingų už neteisėtų veiksmų atlikimą/neveikimą (reklamos nenukabinimą) atskirais laikotarpiais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Taisyklių 21 punktą, numatantį, kad reklama privalo būti nukabinama per vieną kalendorinę dieną nuo reklamos leidimų panaikinimo dienos bei tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo buvo panaikinti UAB „Crumina“ išduoti leidimai skleisti reklamą, priėmė 2011 m. liepos 8 d., pripažino, kad reklamos naudojimas nuo 2011-07-09 laikytinas neteisėtu. Apeliantė (ieškovė) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikotarpio, nuo kurio skaičiuojami neteisėti veiksmai, pradžia, teigia, jog administracinėse byloje konstatuotas faktas, kad leidimai niekada neturėjo būti išduoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad vaizdinė reklama ant Savanorių pr. 284 A, Kaune, sienos neteisėta ne nuo 2011-07-08 nutarties paskelbimo dienos, o nuo vaizdinės reklamos įrengimo momento. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti šiems apeliacinio skundo teiginiams. Visų pirma, administracinėse bylose buvo sprendžiamas klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. A-984, kuriuo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Licencijų ir paslaugų skyriaus 2009 m. gruodžio 2 d. išduoti leidimai įrengti išorinę vaizdinę reklamą savivaldybės teritorijoje Nr. 29-24-3436 ir Nr. 29-24-3437 teisėtumo. Šiuo atveju svarbu įvertinti leidimų galiojimo panaikinimo pagrindą. UAB „Crumina“ išduotas leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Taisyklių 42.1 punkto nuostatomis, kuris numato, kad išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektas nustoja galioti, jeigu Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius gauna rašytinę informaciją apie žemės, statinių, įrenginių ir kitų objektų, ant kurių įrengtas reklaminis įrenginys, savininko (bendraturčių) ar teisėto jų naudotojo (naudotojų) sutikimo panaikinimą ir apie tai raštu prieš 30 kalendorinių dienų informuoja reklamos skleidėją. DNSB Savanorių pr. 284A kreipusis į Kauno miesto savivaldybę dėl neteisėtai išduoto leidimo UAB „Crumina“ vaizdinei reklamai panaikinimo, teismas šiuos dokumentus laikė tinkamais ir pakankamais, tam, kad išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektas nustotų galios, vadovaujantis Taisyklių 42.1 punkto nuostatomis. Taigi UAB „Crumina“ išduotų leidimų galiojimas buvo panaikintas į ateitį, t.y. nuo sprendimo panaikinti leidimus išdavimo. Pats sprendimas išduoti leidimus nebuvo panaikintas, priešingai nei teigia ieškovė, administraciniai teismai nesprendė klausimo dėl sprendimo išduoti leidimus teisėtumo ar neteisėtumo.

Antra, iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutarties priėmimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl leidimų panaikinimo nebuvo įsiteisėjęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas buvo revizuojamas teismine tvarka, todėl pareiga pašalinti vaizdines reklamas kilo sekančią dieną po to, kai minėtas sprendimas tapo vykdytinas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad reklamos nenukabinimas būtent nuo 2011-07-09 laikytinas neteisėtu, pripažintina pagrįsta ir teisėta. Ieškovės apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl reklamos neteisėtumo nuo jos įrengimo ant daugiabučio namo sienos dienos neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, kadangi pati ieškovė žalą reikalauja atlyginti tik nuo 2009-11-04, o ne nuo reklamos įrengimo momento. Reikalavimas atlyginti žalą už ankstesnį laikotarpį byloje nėra pareikštas. Pagal Taisyklių 22 punktą reklaminiai įrenginiai ir išorinės vaizdinės reklamos, įrengiant neturint galiojančio leidimo, laikomi savavališkais. Savavališki įrenginiai privalo būti nukelti (Taisyklių 23 p.). Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad UAB „Crumina“ nuo reklamų įsigijimo dienos (2009-05-11) iki leidimų išdavimo dienos (2009-12-02) neturėjo leidimų skleisti reklamą, todėl šiuo laikotarpiu buvusi reklama laikytina savavališka. Ieškovė su UAB „Katos studija“ reklaminio ploto nuomos sutartį sudarė iki leidimų UAB „Crumina“ skleisti reklamą išdavimo, o šios sutarties sudarymo metu UAB „Crumina“ buvo reklamų, sumontuotų ant daugiabučio namo sienos savininkė. Apibendrinant išdėstytą konstatuotina, jog už laikotarpį nuo 2009-11-04 (sutarties su UAB „Katos studija“ sudarymo) iki 2009-12-02 (leidimų išdavimo) atsakomybė už neteisėtus veiksmus turėtų tekti UAB „Crumina“. Nuo 2011-07-09 (leidimų panaikinimo) iki 2011-10-18 (vienašališko reklaminių tentų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo) atsakomybė taip pat turėtų tekti UAB „Crumina“.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė reikalavimą dėl žalos, susidariusios per laikotarpį nuo 2011-10-19 (reklaminių tentų sutarties nutraukimo) iki 2014-01-20 (reklamų nukabinimo), atlyginimo reiškia solidariai abiem atsakovėms. Reikalavimas taikyti solidarią atsakomybę grindžiama abiejų atsakovių nesąžiningumu, pasireiškusiu UAB „Crumina“ ir UAB „Kasva“ susisiejimu per valdymo organus – konkrečiai per A. K.. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą, kadangi dėl bankroto bylos iškėlimo, nuo 2009-06-09 UAB „Kasva“ valdymo organai neteko savo įgaliojimų, o įmonės vadovo funkcijas pradėjo vykdyti bankroto administratorius. Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos išvadai ir pilnai sutinka su teismo sprendime išdėstytais ją pagrindžiančiais motyvais, todėl jų neatkartoja. Tuo pačiu pažymi, kad ieškovė, nors apeliaciniame skunde ir ginčija šią teismo išvadą, tačiau nepateikia jokių argumentų, paneigiančių išvadą, jog iškėlus UAB „Kasva“ bankroto bylą pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas buvę šios įmonės valdymo organai neteko savo įgaliojimų, o įmonės vadovo funkcijų atlikimas atiteko bankroto administratoriaus kompetencijai. A. K. ir UAB „Kasva“ bankroto administratoriaus kokių nors tarpusavio ryšių ar sąsajų ieškovė neįrodinėjo.

Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat kelia abejones dėl UAB „Crumina“ ir UAB „Kasva“ prie reklaminių tentų pirkimo-pardavimo sutarties sudaryto priedo ir vienašalio pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo siekiant UAB „Crumina“ išvengti pareigos nukabinti reklaminius tentus. Ieškovės argumentai, jog šie sandoriai sudaryti ne notarine forma ir nėra įregistruoti, niekaip nepatvirtina ieškovės teiginių dėl galimo šių sandorių fiktyvumo. Šie sandoriai sudaryti tarp juridinių asmenų, paprasta rašytine forma ir atitinka tokiems sandoriams keliamus formos reikalavimus. Šie sandoriai nepatenka į CK 1.74 straipsnio, numatančio privalomą notarinę sandorių formą, taikymo sritį. Juo labiau tokiems sandoriams nėra numatyta privaloma teisinė registracija (CK 1.75 str.). Ieškovė teigdama, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2009-05-18 sutarties priedas yra sudarytas tą pačią dieną, kaip jame nurodoma sudarymo data, netinkamai taiko įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 str.). Šiuo atveju ne atsakovės turi pareigą pateikti įrodymus, kad sandoris buvo sudarytas sandoryje nurodytą jo sudarymo datą, bet ieškovė, teigdama, kad sandoris sudarytas atbuline data, pateikti tokius teiginius patvirtinančius įrodymus. Ieškovė šios pareigos neįvykdė. Teisėjų kolegija pritaria UAB „Crumina“ atsiliepime į apeliacinį skundą išsakytiems argumentams, jog atsižvelgiant į reklaminių tentų pirkimo-pardavimo sutarties esmę, ir nesant sudarytam sutarties priedui, UAB ,,Crumina“ būtų įgijusi teisę vienašališkai nutraukti sutartį CK 6.217 str., 6.218 str. nustatytais pagrindais, nes negautų to, ko tikėjosi iš sutarties. 2009-05-11 pirkimo pardavimo sutartimi buvo įsigyti reklaminiai tentai sumontuoti ant pastato, esančio Savanorių pr. 284A, Kaune. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad šios pirkimo-pardavimo sutarties objektas buvo tiesiog reklaminiai tentai, o ne kaip nurodyta pačioje sutartyje – reklaminiai tentai sumontuoti konkrečioje vietoje, kad reklaminių tentų buvimo vieta, o tuo pačiu ir reklamos skleidimo vieta neturėjo jokios reikšmės sandorio sudarymui. Todėl nesant galimybės reklamą skleisti numatytoje vietoje – galima spręsti apie tai, kad viena iš sutarties šalių (šiuo atveju pirkėjas) negauna iš sutarties to, ko tikėjosi gauti. Apie reklamos skleidimo vietos svarbą pirkėjui galima spręsti ir iš to, kad UAB „Crumina“, siekdama įteisinti reklamos skleidimą, kreipėsi dėl leidimų išdavimo, kad savivaldybės administracijos direktoriui panaikinus išduotus leidimus – šį sprendimą ginčijo teisme. Išnagrinėjus administraciniuose teismuose ginčą dėl leidimų galiojimo panaikinimo, UAB „Crumina“ 2011-10-04 raštu informavo UAB „Kasva“, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-08 nutartimi leidimas įrengti išorinę reklamą buvo panaikintas, todėl remiantis 2009-05-11 sutarties Nr. 09/01 priedu Nr. 1 vienašališkai nutraukia pirkimo pardavimo sutartį dėl reklaminių tentų Savanorių pr. 284A, Kaune. Praėjus 14 dienų nuo pranešimo gavimo dienos sutartis laikoma nutraukta vienašališkai ir reklaminiai tentai yra laikomi „Kasva“ nuosavybe. Bankrutuojančios UAB „Kasva“ administratoriaus įgaliotam asmeniui A. Malijoniui pranešimas apie sutarties nutraukimą įteiktas 2011-10-04, todėl sutartis laikoma nutraukta 2011-10-18 (t. I, b.l 38). Todėl pagal 2009-05-11 pirkimo-pardavimo sutarties priedo Nr. 1 nuostatas, nuo sutarties nutraukimo 2011-10-18 reklaminių tentų savininku tapo bankrutuojanti UAB „Kasva“. Faktas, kad bankrutuojančios įmonės administratorius perduotų tentų neįtraukė į bankrutuojančios įmonės balansą, nesudaro pagrindo spręsti, kad sutartis realiai nebuvo nutraukta. Šiuo atveju galima kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus jam Įmonių bankroto įstatymo priskirtų funkcijų vykdymo tinkamumo, buhalterinės apskaitos vedimo teisingumo, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams jog reikia atsižvelgti ir į ginčo reklamų turinį, tačiau pažymi, kad patalpintos informacijos turinys negali būti vertinamas atsietai nuo tuo metu egzistavusio atitinkamo turinio reklamos skleidimo tikslo. Iš tiesų reklamose didžioji dalis informacijos skirta UAB „Crumina“, ji reklamuojama kaip nekilnojamojo turto agentūra teikianti nekilnojamojo turto pirkimo, pardavimo, nuomos paslaugas (t. I, b.l. 93, 95-97, t. III, b.l. 6). Tačiau svarbu atsižvelgti ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas A. K. paaiškino, kad UAB „Kasva“ buvo statytoja, kuri per nekilnojamojo turto agentūrą (UAB „Crumina“) pardavinėjo butus, esančius tame pačiame name, ant kurio ir kabojo reklama. Šiuos teiginius patvirtina ir reklamos tekstas, kuriame nurodoma, jog „stato ir parduoda UAB „Kasva“, parduodami 1, 2, 3 kambarių butai ir komercinės patalpos NTA „Crumina“ (t. I, b.l. 96, t. III, b.l. 6). Taigi reklamos turinys taip pat nesudaro pagrindo spręsti apie priedo prie sutarties ar vienašalio sutarties nutraukimo sandorių fiktyvumą. Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad byloje nėra nustatyta pagrindų taikyti atsakovėms solidarią atsakomybę (CK 6.6 str.).Taigi laikotarpiu nuo 2011-10-19 (vienašalio sutarties nutraukimo) iki 2014-01-20 už neteisėtus veiksmus (neveikimą) atsakomybė turėtų tekti UAB „Kasva“, kuri, kaip vaizdo reklamų savininkė, nevykdė pareigos pašalinti ant daugiabučio namo sienos kabančias reklamas.

Dėl žalos, jos dydžio ir priežastinio ryšio

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Negautos pajamos atlyginamos atsižvelgiant į jų buvimo realumą; turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų.

Ieškovė žalos faktą ir dydį grindžia 2009-11-04 išorinės vaizdinės-reklamos ploto nuomos sutartimi tarp ieškovo ir UAB „Katos studija“ (t. I, b.l. 12-14). Žalą sudaro ieškovės negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu atsakovės būtų laiku pašalinusios savavališką išorinę vaizdinę reklamą ir atlaisvinusios reklaminį plotą. Ieškovės teigimu, visą laiką nuo nuomos sutarties pasirašymo dienos, t y. nuo 2009 m. lapkričio, ieškovė negalėjo atlaisvinti neteisėtai užimto reklamos ploto, pašalinti atsakovės reklamą ir perduoti už nuomos mokestį UAB „Katos studija“ naudoti reklamos plotą, todėl 2012-06-01 gavo UAB „Katos Studija“ pranešimą apie tik formaliai egzistuojančios sutarties nutraukimą (t. I, b.l. 15).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl to, ar neteisėtos reklamos buvimas ant daugiabučio namo sienos apskritai sudarė kliūtis UAB „Katos studija“ pakabinti savo reklamas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovių teiginiais, kad ant daugiabučio pastato sienos, ant kurios buvo pritvirtintos reklamai skirtos metalinės konstrukcijos, buvo daug tuščios vietos, todėl nebuvo kliūčių nuomininkui UAB „Katos studija“ talpinti savo reklamas. Ieškovė nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, jog nuomos objektas buvo apibrėžtas nuomos sutartyje, o vaizdinės reklamos pakabinimas žemiau UAB „Crumina“ vaizdinės reklamos reikštų mažesnį reklamos matomumą. Išorinės vaizdinės reklamos ploto nuomos sutarties 1.1 punktu „Bendrija“ įsipareigojo suteikti „Katai“ teisę už nuomos mokestį, naudotis daugiabučio pastato išorinės lauko sienos plotu: 90 m² sienos plotas iš Savanorių pr. pusės (matomas nuo McDonalds restorano, Savanorių pr./kampas link Partizanų g. ) ir 18 m² sienos plotu reklamos tentui iš namo kiemo pusės (priešais troleibusų sustojimą). Taigi, reklamos ploto nuomos sutartyje nebuvo nurodoma konkreti reklamos ploto vieta, tik nurodoma pastato siena ir reklamos plotas. Susipažinus su byloje esančiomis daugiabučio namo fasado nuotraukomis (t. III, b.l. 6) nustatyta, kad ant daugiabučio namo sienos (matomos nuo McDonalds restorano) techniškai yra įmanomas antro 90 m² dydžio reklaminio tento pakabinimas, tačiau dėl ten esančių medžių, reklamos, pakabintos žemiau ginčo reklamos, matomumas būtų prastas. O ant pastato sienos iš kiemo pusės, ne tik, kad buvo techninės galimybės mažosios reklamos pakabinimui (ir net ne vienos), bet ir nebuvo jokių faktorių, galinčių įtakoti reklamos matomumą ir atitinkamai reklaminio ploto paklausumą ir ar vertingumą. Įvertinusi šias faktines aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog potencialą rinkos vertę didelio reklaminio ploto nuomai turėjo būtent ta vieta, kurioje buvo pakabinta didžioji atsakovėms priklausiusi reklama, tuo tarpu mažosios reklamos buvimas niekaip neįtakojo galimybės įrengti 18 m² reklamą nepaisant jau esančių reklamų.

Kita vertus, iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo tarp bendrijos ir UAB „Katos studija“ (t. I, b.l. 124-125, 130) turinio matyti, kad UAB „Katos studija“ didžiausią interesą turėjo to reklaminio ploto nuomai, kuris buvo užimtas didžiąja atsakovių reklama. Esant šioms aplinkybėms, ir ieškovei reiškiant reikalavimą dėl negautų pajamų pagal nuomos sutartį priteisimo, turi būti įvertinama- ar būtent reklamų nenukabinimas turėjo įtakos tam, kad ieškovė negavo pajamų iš su UAB „Katos studija“ sudarytos reklaminio ploto nuomos sutarties. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pritarti atsakovių pozicijai, jog reklaminio ploto nuomos sutartis buvo fiktyvi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (el. laiškų kopijos) patvirtina, kad tarp ieškovės ir UAB „Katos studija“ vyko derybos iki sutarties pasirašymo (t. I, b.l. 123-133), šalys ir po sutarties pasirašymo nenutraukė santykių, derino datas, kada planuoja kabinti reklamą (t. I, b.l. 139-144). 2012-06-01 UAB „Katos studija“ ieškovei pateiktame pranešime dėl sutarties nutraukimo naudojamas išsireiškimas „siūlome šią tik formaliai egzistuojančią sutartį nutraukti <...>“ nesudaro pagrindo spręsti, kad sudarydamos reklaminio ploto nuomos sutartį šalys nesiekė šia sutartimi sukurti jokių teisinių pasekmių, t.y. sudarė tariamą sandorį. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo manyti, kad tiek ieškovė, tiek UAB „Katos studija“ simuliavo sandorio sudarymą, t. y. atliko veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, bet realiai nesiekė sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Tačiau net nežiūrint į tai, išvada, jog reklaminio ploto nuomos sandoris nėra tariamas (fiktyvus), savaime nereiškia, jog ieškovė būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų negavo planuotų pajamų. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal šią įstatymo normą tarp skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys, t. y. atlyginama ne bet kokia žala, bet žala, kuri atsirado kaip skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) padarinys. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentavo, kad atsakovės, nenukabindamos reklamos, atlikto neteisėtus veiksmus, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą – negautas pajamas iš reklaminio ploto nuomos sutarties. Nors ir teisėjų kolegija nustatė neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygą, tačiau pažymi, kad ne kiekvienas neteisėtas veiksmas sukelia žalą. Vien veiksmų neteisėtumas nepagrindžia žalos padarymo, todėl asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovių reklamų nenukabinimas yra neteisėtas neveikimas, būtina nustatyti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikta reklaminio ploto nuomos sutartis nepagrindžia nei žalos fakto, nei žalos dydžio. Negautos pajamos yra asmens negautos lėšos (grynasis pelnas), kurias jis tikėjosi gauti ir kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Dėl to, remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. Be to, nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitinka kompensavimo funkciją, o didesnis, nei faktiškai asmens patirta žala, atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio patenkinimo atveju, ieškovė gautų daugiau, nei būtų gavusi jeigu būtų vykdoma reklaminio ploto nuomos sutartis su „Katos studija“. Reklaminio plotos nuomos sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, kad nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo reklaminio stendo įrengimo dienos, šalims pasirašius reklaminio stendo įrengimo aktą. Pagal nuomos sutarties 2.1 punktą nuomos mokestis už 90 kv. m plotą yra 700 Lt/mėn., kuris yra mokamas kai eksponuojama „Kata“ kliento reklama; kai nėra kliento ar eksponuojama „Katos studijos“ reklama, šešis mėnesius mokamas 150 Lt/mėn. nuomos mokestis. Pagal sutarties 2.2 punktą nuomos mokestis už 18 kv.m plotą yra 100 Lt, kuris mokamas tik tuo atveju, kai „Katos studija“ suranda klientą; nesuradus kliento, „Kata“ turi teisę eksponuoti savo reklamą. Šioje byloje ieškovė reikalauja priteisti žalos atlyginimą nuo pat nuomos sutarties sudarymo momento, o žalos dydį apskaičiuoja tokiais įkainiais, lyg būtų surasti klientai abiem reklaminiams plotams (t. I, b.l. 111, 112) visiškai nediferencijuojant nuomos mokesčio dydžio pagal pačios ieškovės ir „Katos studijos“ sudarytos sutarties sąlygas, neatsižvelgiant į sutartyje nustatytą nuomos mokesčio mokėjimo pradžios momentą. Reklaminio ploto nuomos sutartis sudaryta 2009-11-04. Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad nuo pat sutarties sudarymo momento nuomininkas buvo suradęs klientus ir, jei nebūtų atsakovių reklamos (toliau tekste dėl aiškumo vadinama „savavališka reklama“), būtų spausdinęs ir talpinęs ant daugiabučio namo sienos savo klientų reklamą. Priešingai, iš byloje surinktų rašytinių įrodymų galima daryti aiškiai pagrįstą išvadą, jog „Katos studija“ neturėjo klientų, kurių reklamą būtų planavusi ar galėjusi iškabinti. 2009-12-07 elektroniniame laiške ieškovei „Katos studija“ nurodė, kad dar tik projektuojasi savo reklamą, spausdinti planuoja tik po Naujųjų metų (t. I, b.l. 141). 2010 m. vasario 3 d. „Katos studija“, atsakydama į ieškovės paklausimą kada planuoja kabinti reklamą nurodė, kad „dabar nepalankūs orai, nuo šalčio lūžinėja tentas. Planuoja kai bus pliusinė temperatūra. Be to jie dar nepatenkinti projektu, o dizainerės vaikas serga <...>“. Taigi akivaizdu, kad 2010 metų vasario mėnesį klientas nebuvo surastas, o pačios „Katos studijos“ reklama net nebuvo parengta, o tam jokios įtakos neturėjo atsakovių kabanti reklama.

Antra, iš byloje esančių įrodymų negalima daryti išvados, jog sutarties su „Katos studija“ nevykdymo priežastis yra būtent savavališkos reklamos buvimas. Iš tarp ieškovės ir „Katos studijos“ vykusio elektroninio susirašinėjimo matyti, kad „Katos studija“ iš esmės neturėjo intereso vykdyti reklaminio ploto nuomos sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Pakankamai ilgą laiką nerengė reklamos, nesiėmė jokių realių parengiamųjų veiksmų sutarties vykdymui. „Katos studija“ ieškovei niekur nėra nurodžiusi, kad interesą dėl sutarties vykdymo prarado būtent dėl savavališkos reklamos nepašalinimo. 2009 metais nei „Katos studija“, nei pati ieškovė savavališkos reklamos nelaikė kliūtimi sutarties vykdymui (t. I, b.l. 136, 138). Dar iš iki sutartinių šalių derybų matyti, kad „Katos studija“ net neturėjo planų, atsižvelgiant į tuo metu buvusią ekonominę situaciją rinkoje, pastoviai turėti klientų abiem reklaminiams plotams ir atitinkamai mokėti nuomos mokestį pagal sutartyje sutartus maksimalius įkainius „<...> įsivaizduoju po poros metų pradėsim turėti nuolatinių klientų <...> pirmus metus arba išnuomosim pigiai arba turėsim kokius 6-7 mėn. reklamos per metus“ (t. I, b.l. 130). Kolegijos vertinimu, šių rašytinių įrodymų pakanka aukščiau minėtų išvadų padarymui (CPK 185 str.). Papildomai tokią išvadą pagrindžia ir užfiksuoti „Katos studijos“ direktoriaus M. Ž. paaiškinimai, jog tuo metu pasikeitė situacija rinkoje, nors sutartis buvo pasirašyta, klientų net nebandė ieškoti (t. I, b.l. 149). Patvirtino, jog UAB „Crumina“ reklama nebuvo trukdis sutarties vykdymui (t. I, b.l. 150). Jis įvardijo ir dar vieną priežastį, lėmusią sutarties nevykdymą, nurodydamas, kad tuo metu prasidėjo vidiniai konfliktai bendrijoje, keitėsi bendrijos pirmininkė, kadangi matė, kad vyksta konfliktai – stengėsi tokioje vietoje neturėti reikalų (t. I, b.l. 149). Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant civilinę bylą, 2014-11-19 vykusio teismo posėdžio metu buvo nutarta byloje vadovautis liudytojo M. Ž. teismo posėdžio protokole užfiksuotais parodymais. Šalys nepageidavo iš naujo apklausti liudytoją, ieškovės atstovė neprieštaravo, kad būtų vadovaujamasis protokole užfiksuotais parodymais (2014-11-19 teismo posėdžio garso įrašas 3 val. 3 min. – 3 val. 6 min.). Todėl teisėjų kolegija, spręsdama dėl sutarties nevykdymo priežasčių, ir vertindama byloje surinktus rašytinius įrodymus atsižvelgia ir į jiems neprieštaraujančius, bei rašytinių įrodymų turinį papildančius liudytojo parodymus.

Trečia, teisėjų kolegija, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos neatitinka realumo kriterijaus, o byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, jog būtent atsakovių neteisėti veiksmai sąlygojo reklaminio ploto nuomos sutarties nevykdymą. Nesant priežastinio ryšio tarp atsakovių veiksmų ir ieškovės nurodomos patirtos žalos (negautų pajamų), atsakovėms nekyla civilinė atsakomybė dėl negautų pajamų pagal nuomos sutartį atlyginimo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių ginčas dėl savavališkos reklamos nukabinimo tęsėsi nuo 2009 m. iki 2014 m. Ieškovės teigimu, visą šį laiką būtent dėl atsakovių neteisėtų veiksmų ji negalėjo gauti pajamų iš reklaminio ploto nuomos. Sprendžiant klausimą dėl negautų pajamų pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį priteisimą vertintina be kitų aplinkybių ir tai, kokių veiksmų asmuo ėmėsi siekdamas gauti šių pajamų. Tam, kad būtų gaunamos pajamos yra būtini kokie nors, pajamas siekiančio gauti asmens veiksmai, kadangi neatliekant jokių veiksmų – pajamos nėra gaunamos. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta reklaminio ploto nuomos sutartis, kurios, kaip anksčiau minėta, nevykdymas nebuvo sąlygotas atsakovių neteisėtų veiksmų. Jokių kitų veiksmų, siekiant gauti pajamas, nebuvo imtasi. Akcentuotina, jog ieškovei manant, kad dėl nuo 2009 metų kabančios savavališkos reklamos ji negali gauti pajamų, toks ieškovės ilgas delsimas ir jokių adekvačių priemonių nesiėmimas žalai mažinti yra nepateisintinas. Ieškovė dėl savo pažeistų teisių gynimo į teismą kreipėsi tik 2013 metų balandžio mėnesį (t. I, b.l. 4), nors dar 2009 m. gruodžio 17 d. elektroniniame laiške ieškovė yra nurodžiusi, kad ją konsultuoja ta pati advokatų kontora, kuri ieškovę atstovauja ir šioje byloje dėl žalos atlyginimo (t. I, b.l. 141-142). Taigi ieškovei jau nuo 2009 m. buvo teikiamos profesionalios teisinės konsultacijos dėl tarp šalių kilusio konflikto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi ginčą dėl leidimų panaikinimo išsprendė 2011 m. liepos 8 d. Taigi nuo 2011 m. liepos 9 d. reklamos savininkas (tuo metu UAB „Crumina“) turėjo pareigą nukabinti reklamas, tačiau to nepadarė. Ieškovė 2011-08-30 UAB „Crumina“ išsiuntė reikalavimą dėl reklamų nuo daugiabučio namo sienos nukabinimo (t. I, b.l. 42). Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad iki ieškinio dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo pašalinti savavališkas reklamas pateikimo teismui 2013-04-18, ieškovė būtų ėmusi kokių nors savo pažeistų teisių gynimo veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, jog jokių veiksmų nesiėmė, kadangi tikėjosi, kad atsakovės pašalins reklamą. Taip pat akcentavo, kad ieškovė ir neturėjo imtis jokių veiksmų, kadangi tai atsakovės neteisėtai nenukabino reklamų, tad kodėl ieškovė, kaip daugiabučio namo savininkų bendrija, turėtų naudoti bendrijos lėšas, kad pašalinti savavališkai kabančias reklamas. Tokia ieškovės pasirinkta nieko nedarymo taktika negali būti vertinama kaip atitinkanti rūpestingo ir pajamas iš reklaminio ploto nuomos siekiančio gauti, racionalaus asmens pozicija. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Taigi CK 6.253 straipsnyje yra įtvirtintas mišrios kaltės institutas, kurios esmė yra ta, kad asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu pasekmes. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Šiuo atveju ieškovė pasirinko ilgą laiką neginti savo pažeistos teisės. Apeliaciniame skunde yra teigiama, jog reklaminis plotas esantis ant daugiabučio namo sienos yra pakankamai brangus ir paklausus. Tuo tarpu savavališko reklaminio plakato nukabino kaina – 847 Lt (t. I, b.l. 47). Praktiškai tokio dydžio per mėnesį nuomos mokestis buvo nustatytas ieškovės su „Katos studija“ sudarytoje reklaminio ploto nuomos sutartyje. Tuo atveju, jeigu reklaminis plotas iš tiesų būtų toks paklausus ir ieškovė būtų turėjusi realias galimybes jį išnuomoti už ieškovės skaičiuojamą maksimalią kainą, tokio dydžio išlaidos, kurios atsipirktų per vieną mėnesį, tikrai negali būti laikomos kaip nepagrįstai didelės ar neracionalios, tikslu pašalinti trukdžius gauti didesnes pajamas.

Ieškovės teiginius apie reklaminio ploto brangumą ir didelę paklausą paneigia faktas, jog nuo reklaminių tentų nukabinimo dienos (2014-01-20) iki dabar reklaminis plotas nėra išnuomotas. Juo labiau, kad šiuo metu ekonominė krizė yra pasibaigusi, rinkos atsigavusios lyginant su reklaminio ploto nuomos sutarties sudarymo metu buvusia situacija. Ieškovės atstovės apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai, jog plotas neišnuomotas dėl vykstančių teisminių ginčų, vertintini kaip nepagrindžiantys realių reklaminio ploto neišnuomavimo priežasčių, bei prieštaraujantys loginiam mąstymui. Šioje civilinėje byloje tarp šalių kilęs ginčas tik dėl žalos, negautų pajamų forma, atlyginimo, todėl nesudaro jokių objektyvių kliūčių išnuomoti reklaminį plotą ir gauti iš to pajamas. Beje, vertinant šio ploto brangumą ir paklausumą, atsižvelgtina ir į liudytojo M. Ž. teiginį, kad ieškovės turimo reklaminio ploto vieta nėra beviltiška, tačiau ji yra pačios paskutinės patrauklumo zonos, kur tik už žemą kainą galima ieškoti klientų (t. I, b.l. 149). Iš to galima daryti tik prielaidą, jog savavališkų reklamų kabėjimo laikotarpiu, ieškovė galimai būtų galėjus išnuomoti reklaminį plotą, kitiems asmenims, jei nebūtų buvę savavališkų reklamų. Tačiau tokia hipotetinė prielaida nėra pakankama tam, kad pagrįsti žalos padarymo faktą.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas nei žalos faktas, nei jos dydis, nei priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų. Nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo negali būti tenkinamas. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų visetą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai ieškinį atmetė, o remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl atsakovės UAB „Crumina“ apeliacinio skundo

Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1100 Lt (319 Eur) išlaidų (t. II, b.l. 26-29). Papildomu sprendimu atsakovei buvo priteista 160 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. papildomo sprendimo dalį, kuria teismas per pusę sumažino atsakovės prašytas priteisti išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Teismas, sprendimą sumažinti priteisiamas išlaidas grindė tuo, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje ir 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Šių taisyklių esmė, kad laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teismo teisę nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą svarbią reikšmę turi ir priežastys, lėmusios bylinėjimosi išlaidų atsiradimą. Kauno apygardos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014-04-04 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2013-11-13 sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kadangi į bylą nebuvo įtraukta UAB „Kasva“, kaip asmuo, galimai turintis atsakyti pagal byloje pareikštus reikalavimus (t. II, b.l. 31-37). Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentui, jog jai neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad ieškovė netinkamai pasirinko atsakovą ir, tik grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patikslino ieškinį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę, ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Taigi, kam teikti ieškinį, kokį reikalavimą atsakovui formuluoti, yra ieškovo procesinė teisė ir pareiga (CPK 111 str., 135 str. 2 d.). Atsakovė UAB „Crumina“ su atsiliepimu į ieškinį pateikė į bylą reklaminių tentų pirkimo-pardavimo sutartį, priedą prie šios sutarties, pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir reklaminių tentų grąžinimo UAB „Kasva“. Atsikirtimai į ieškinį, be kitų argumentų, buvo grindžiami ir tuo, kad atsakovė UAB „Crumina“ negali atsakyti pagal byloje pareikštus reikalavimus, kadangi jai nepriklauso reklaminiai tentai. Taigi atsakovė pačioje pradinėje proceso stadijoje atskleidė informaciją apie sutarties nutraukimą ir reklaminių tentų savininkų pasikeitimą, nurodė kam turi būti adresuojami ieškovės reiškiami reikalavimai. Nors ir turėdama šią informaciją, ieškovė pateiktame dublike palaikė ieškinio reikalavimus ir ieškinį patikslino tik po to, kai bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas buvo panaikintas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Kadangi ieškovė, turėdama reikalingą informaciją ir atstovaujama advokato, tinkamai nepasirinko asmenų, kurie galimai turi atsakyti pagal byloje pareikštus reikalavimus, pripažintina, kad būtent dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio atsakovė patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Todėl pagal CPK 93 straipsnio 1, 4 dalyse ir 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovės.

Todėl daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias atstovavimo išlaidų paskirstymą, atsakovės UAB „Crumina“ apeliacinis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. papildomas sprendimas pakeistinas priteistą sumą padidinant 159 Eur iki bendros 1043 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė UAB „Crumina“ patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pagal CPK 98 straipsnyje nustatytas taisykles priteisiamos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos ir pagrindžiamos įrodymais. Advokato išlaidų pagrindime nurodyta suma 175 Eur. Tačiau 2016-02-24 bankinio pavedimo matyti, kad atsakovė apmokėjo tik 140 Eur (t. III, b.l. 181). Todėl iš ieškovės atsakovei priteistina jos patirtų išlaidų suma – 140 Eur.

Atsakovė BUAB „Kasva“ atsiliepime į apeliacinį skundą buvo pareiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė jų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį iš ieškovės valstybei priteistina 3,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės DNSB Savanorių pr. 284A apeliacinį skundą atmesti

atsakovės UAB „Crumina“ apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. papildomą sprendimą, padidinat atsakovei UAB „Crumina“ (juridinio asmens kodas 134261289) iš ieškovės DNSB Savanorių pr. 284A (juridinio asmens kodas 302329442) priteistas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki bendros 1043 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt trijų eurų) sumos.

Priteisti atsakovei UAB „Crumina“ (juridinio asmens kodas 134261289) iš ieškovės DNSB Savanorių pr. 284A (juridinio asmens kodas 302329442) 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės DNSB Savanorių pr. 284A (juridinio asmens kodas 302329442) 3,32 Eur (trys eurai 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėNerijus MeilutisRūta Palubinskaitė