Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.1 punkto, kuriuo pareiškėjai M. K. buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2020-10-01 iki 2021-01-01). Statuto 39 straipsnio 1 dalis teigia, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2020-10-09 iki 2021-01-01).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja eina Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkės pareigas, t. y. statutinė valstybės tarnautoja, todėl tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip statutinės valstybės tarnautojos, veiklą.

Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji tyrėja 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-8625 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“ kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, jog Tauragės AVPK 2020 m. lapkričio 15 d. 14.12 val. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) pranešimas ROIK 0120000637926, kuriame nurodyta, kad Šilutėje vyras apie 60 m. yra neblaivus, vartosi šalikelėje, nesiorientuoja aplinkoje. Nuvykę į vietą, policijos pareigūnai pamatė Z. B., kuris būdamas neblaivus pasirodė viešoje vietoje. Alkoholio kiekio matuokliu asmeniui nustatytas 2.08 promilių girtumas. Kadangi vyriškis griuvinėjo, šlitinėjo, mosikavo rankomis, taip įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, jis buvo pristatytas į Šilutės PK administracinės teisenos pradėjimui. 2020 m. lapkričio 15 d. 19.35 val. PRĮR registruotas pranešimas ROIK 0120000637926, kuriame nurodyta, jog Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo kameroje rastas pasikoręs Z. B. Tarnybiniame pranešime teigiama, jog yra tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą. Iš teismui pateiktų tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-8625 metaduomenų matyti, jog Tauragės AVPK viršininkas 2020 m. lapkričio 16 d. įsakymu vizavo tarnybinio patikrinimo dėl pareiškėjos, V. G. ir L. B. veiksmų pradėjimą.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Tvarkos aprašo 22 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. pareiškėjai buvo įteiktas pranešimas Nr. 85-PR1-21 „Dėl tarnybinio nusižengimo“. Minėtu pranešimu pareiškėja buvo supažindinta su aplinkybe, jog Tauragės AVPK viršininko pavedimu jos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Teigiama, jog pareiškėja būdama Tauragės AVPK OVS viršininkė netinkamai suplanavo pavaldžių pareigūnų darbą, neįvertino galimų grėsmių dėl tokio darbo organizavimo, tinkamai nevykdė padalinio darbo kontrolės, ko pasekmėje dėl Tauragės AVPK OVS pareigūnų netinkamai vykdomų funkcijų, Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo kameroje sulaikytas asmuo pasikorė. Pareiškėjai išaiškinta, jog ji turi teisę iki 2020 m. gruodžio 3 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pasinaudojo minėta teise ir 2020 m. gruodžio 3 d. Tauragės AVPK viršininkui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-9128 „Dėl tarnybinio patikrinimo“. Tarnybiniame pranešime pareiškėja nurodė, kad savo pareigas vykdė tinkamai, pavaldžių pareigūnų darbą planavo ir organizavo nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Paaiškino, kad su turima OVS ir OVS areštinės pareigūnų sudėtimi reikėjo užtikrinti nepertraukiamą darbą dviejuose postuose. Areštinėje dirbo 5 vyriausieji postiniai, specialistas ir viršininkas. Su tokiu pareigūnų skaičiumi nebuvo galima užtikrinti tinkamą areštinės veiklą, sulaikytųjų ir suimtųjų apsaugą, todėl OVS pareigūnai darbo dienomis nakties metu ir savaitgaliais pradėjo funkcijas vykdyti ne tik Tauragės AVPK patalpose, bet ir Šilalės PK esančioje areštinėje. Darbas organizuojamas taip: darbo dienomis dirba areštinės vyr. postinis ir kartu specialistas arba viršininkas po 12 val., nakties metu ir savaitgaliais dirba areštinės postinis ir OVS vyriausiasis postinis. Specialistas lieka Tauragės AVPK patalpose. Pradėjus dirbti tokiu darbo režimu V. G. ir L. B. išreiškė norą susikeisti naktines pamainas ir Tauragės AVPK patalpose likti L. B., o V. G. vykti dirbti į Šilalės PK esančias patalpas, nes jų gyvenamosios vietos arčiau nurodytų darbo vietų. Į minėtus pageidavimus buvo atsižvelgta ir leista jų naktinį darbą organizuoti pagal gyvenamąsias vietas. Paaiškino, jog Šilalės PK esančioje areštinėje buvo įrengtos ne tik areštinės veiklai tinkamos patalpos ir darbo sąlygos, bet ir OVS pareigūnams. Pažymėjo, kad OVS pareigūnai vaizdą iš Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo kameros galėjo stebėti OVS areštinės vyr. postinio darbo kabinete, kuris yra gretimai OVS darbo kabineto.

Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Baigus tarnybinį patikrinimą 2020 m. gruodžio 10 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-17 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkės M. K., specialisto V. G. ir vyriausiosios postinės L. B. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje teigiama, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 15 d. 14.42 val. Z. B. buvo pristatytas į Šilutės PK esant teisiniam pagrindui ir sulaikytas, kol išblaivės, patalpinant į laikino sulaikymo patalpą. sulaikytasis nuolat buvo stebimas pareigūnų, tačiau šiems sprendžiant klausimą dėl į policijos komisariatą atvykusio asmens arešto atlikimo, sulaikytasis nusižudė pasikariant (naudodamas baltinius). Pažymima, kad baltiniai nėra priskirti prie draudžiamų turėti laikinojo sulaikymo patalpoje daiktų. 2020 m. lapkričio 15 d. nuo 8.45 val. iki 12.15 val. L. B. dirbo Tauragės AVPK budėtojo padėjėjos pareigose, o tuo metu jos kolega V. G. dirbo budėtoju Šilalės PK areštinės patalpose. Pareigūnai buvo atsakingi už laikinojo sulaikymo patalpoje laikomus asmenis, todėl būtent jie privalėjo užtikrinti sulaikytojo priežiūrą. Iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų konstatuotina, kad sulaikytojo priežiūra nebuvo pakankama, kadangi pastarajam pasikorus, pareigūnai sureagavo tik po 35 min. nuo asmens pasikorimo. Galima daryti išvadą, jog minėti pareigūnai netinkamai tarpusavyje komunikavo esant besikeičiančiam užimtumui, išnaudojo ne visas nuotolinio asmens stebėjimo sistemos galimybes, pasirinko netinkamą asmens stebėjimo periodiškumą, nematė jo elgesio, kas galėjo turėti įtakos neigiamoms pasekmėms kilti.

Išvadoje akcentuojama, kad įvertinus visą surinktą medžiagą pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) netinkamai vykdė Tauragės AVPK OVS viršininko pareigybės aprašymo, patvirtino Tauragės AVPK viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 85-V-221 (toliau – ir pareigybės aprašymas) 6.17 punkte, 6.18 punkte ir 6.23 punkte nustatytų funkcijų ir tuo padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Pareiškėjos kaltė dėl padaryto pažeidimo vertintina kaip nepakankamai rūpestingumas, pasireiškęs nenumatymu, jog netinkamai organizuojama pavaldinių kontrolė, nepilnas darbo vietos aprūpinimas (specialistas neturėjo galimybės tiesiogiai iš darbo vietos stebėti laikino sulaikymo patalpų kituose policijos komisariatuose), netinkamai atliekamos pareigybės aprašyme įtvirtintos funkcijos, gali turėti įtakos netinkamam organizavimui pamainoje bei gali lemti ir įvairių nenumatytų pasekmių atsiradimą. Šiuo atveju tai lėmė, kad laikinojo sulaikymo patalpoje laikomas asmuo pasikorė.

Pareiškėja būdama atsakinga už pavaldinių darbo organizavimą, privalėjo pasirūpinti, jog darbo vieta esanti Šilalės PK, kurioje naktimis dirba OVS pareigūnas, turėtu nuotolinio stebėjimo sistemą jų darbo vietoje, o ne kitoje patalpoje, taip siekiant kuo geriau užtikrinti sulaikymo patalpoje esančių asmenų apsaugą. Pareiškėja neužtikrino tinkamo ir sklandaus V. G. darbo ir vykdomų funkcijų. OVS viršininko pareiga, nuolat užtikrinti sklandų darbą su pristatytais į policijos įstaigą asmenimis, pavaldžių pareigūnų darbo kontroliavimas ir bendravimas su jais, trūkumų šalinimas. Pareiškėja žinodama, kad darbo sąlygos yra sunkesnės nei įprastai, dėl vyriausiojo postinio ir specialisto atskirų darbo vietų nakties ir savaitgalio metu, privalėjo pareigūnams nurodyti tarpusavyje daugiau komunikuoti, jog būtų išvengta nepageidaujamų situacijų. Išvadoje akcentuojama, jog pareigūnai teikdami prašymus dėl pageidaujamos darbo vietos įsivertino galimas rizikas ir savarankiškai priėmė tokius sprendimus, tačiau šios aplinkybės nepateisina pareiškėjos priimtų sprendimų ir dalis atsakomybės dėl darbo organizavimo tenka ir pareiškėjai. Išvados rezoliucinėje dalyje pareiškėjai siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 4 dalimi tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 30 punkte.

Tauragės AVPK viršininkas vadovaudamasis Statuto 39 straipsniu bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamu įsakymu nutarė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Įvertinus anksčiau nurodytą darytina išvada, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta nepraleidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje bei Tvarkos aprašo 30 punkte numatyto termino.

Dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo

Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Kaip ir ankščiau minėta, Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiškė, tuo kad ji netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 6.17, 6.18 ir 6.23 punktuose nustatytų funkcijų. Pareigybės aprašymo 6.17 punktas teigia, kad OVS viršininkas vykdo OVS pamainos pareigūnų budėjimų priėmimą ir perdavimą, instruktavimą, kontroliuoja jų tarnybinę veiklą. Pareigybės aprašymo 6.18 punkte nurodyta, kad OVS viršininkas analizuoja OVS darbo organizavimą bei šalina trūkumus. Taip pat OVS viršininkas koordinuoja ir tikrina Tauragės AVPK OVS darbą, teikia metodinę ir praktinę pagalbą.

Analizuojant Tauragės AVPK Šilutės PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-8624 „Dėl neblaivaus asmens“ ir Tauragės AVPK Šilutės PK Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės 2020 m. lapkričio 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-8889 „Dėl įvykio ROIK:0120000637277“ turinį nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 15 d. gautas pranešimas, jog vyras apie 60 m. vartosi šalikelėje, yra neblaivus, nesiorientuoja aplinkoje. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą ten esanti moterys paaiškino, jog eidama pastebėjo vyrą, kuris girtas gulėjo ant žemės. Vietoje buvo nustatyta, jog minėtas vyras Z. B.. Kadangi jis buvo neblaivus, pasirodė viešoje vietoje, svirduliavo, griuvinėjo, taip įžeisdamas žmogaus orumą bei dorovę ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje. Pareigūnai nutarė Z. B. pristatyti į Šilutės PK jo išblaivinimui ir administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Pristačius asmenį į laikinojo sulaikymo patalpą, pareigūnai susisiekė su budėtoju ir pasitikslino ar jis per vaizdo stebėjimo kameras mato į antrą patalpą uždaromą asmenį, jam patvirtinus, kad mato sulaikytą asmenį, pareigūnai išvyko iš Šilutės PK.

Tauragės AVPK Šilutės PK Reagavimo skyriaus tyrėja 2020 m. lapkričio 16 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-8625 „Dėl įvykio ROIK 0120000637926“ paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 15 d. apie 19.40 val. ji iš OVS budėtojo gavo nurodymą patikrinti asmenį, uždarytą trumpalaikio sulaikymo kameroje. Atidariusi antrąją kamerą ji pamatė, kad sulaikytasis buvo iš baltinių pasidaręs kilpą, kurią pririšo prie grotuotų durų ir užsimovė ant kaklo. Šalia esantis kolega suėmė sulaikytąjį, jį kilstelėjo ir skubiai atrišo virvę nuo kaklo, o tyrėja iškvietė medikus. Pareigūnai bandė gaivinti sulaikytąjį, tačiau atvykę medikai konstatavo Z. B. mirtį.

Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 „Dėl darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis instrukcija (toliau – ir Instrukcija) (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2020-05-06 iki 2020-11-21). Vadovaujantis Instrukcijos 7.6 punktu į policijos įstaigą pristačius asmenį, įgaliotas pareigūnas privalo užtikrinti nuolatinį šio asmens elgesio stebėjimą, kad būtu išvengta nepageidaujamų veiksmų (pvz. pareigūnų užpuolimo, savavališko pasišalinimo, susižalojimo ir pan.). Uždaręs pristatytąjį į sulaikymo patalpas, įgaliotas asmuo privalo stebėti jo elgesį, neleisti uždarytajam atlikti nepageidaujamų veiksmų. Stebėjimo periodiškumas nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į stebėjimui naudojamas technines priemones, asmens elgesį, jo būklę ir pan. (Instrukcijos 21 punktas). Vadovaujantis pareigybės aprašymo 3 punktu viena iš OVS pareigūnų funkcijų yra sklandaus darbo su pristatytais į policijos įstaigą asmenimis užtikrinimas.

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog OVS pareigūnai privalo užtikrinti nuolatinį į policijos įstaigos pristatyto asmens stebėjimą su tikslu išvengti neigiamų pasekmių, tame tarpe ir pristatyto asmens žalojimosi. Pareiškėja eidama OVS skyriaus viršininkės pareigas buvo atsakinga už tinkamą jai pavaldžių pareigūnų darbo organizavimą, koordinavimą, kontrolę, instruktavimą ir jų darbo trūkumų šalinimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2020 m. lapkričio 15 d., laikotarpiu nuo 8.45 val. iki 21.15 val., už nuolatinį į Šilutės PK pristatytų asmenų stebėjimą buvo atsakingi OVS specialistas V. G. ir OVS vyriausioji postinė L. B. L. B. savo funkcijas vykdė Tauragės AVPK patalpose, o V. G. – Šilalės PK esančiose patalpose. Pareiškėja skunde paaiškino, jog šių pareigūnų darbo vietos buvo paskirtos atsižvelgiant į jų norą dirbti darbo vietose, esančiose arčiau jų gyvenamosios vietos.

2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-9139 „Dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo“ V. G. patvirtino, jog įvykio metu savo funkcijas vykdė Šilalės PK esančioje darbo vietoje, jam buvo žinoma, kad 14.42 val. į Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo patalpas, dėl girto pasirodymo viešoje vietoje, buvo pristatytas sulaikytasis. V. G. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apie tai, jog sulaikytasis galimai pasikorė jam pranešė vyr. postinis V. Ž. ir jis nedelsiant apie tai pranešė Šilutės PK dirbančiam ekipažui. Nurodė, kad Šilalės PK esančioje darbo vietoje neturėjo galimybės tiesiogiai stebėti sulaikytąjį, kadangi joje nėra įrengta vaizdo stebėjimo sistema, tačiau ši sistema yra įrengta greta esančiame vyr, postinio darbo kabinete, todėl esant galimybei nueidavo į šią patalpą ir pasinaudodavo joje esančia vaizdo stebėjimo sistema.

L. B. 2020 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime Nr. 85-PR2-9136 „Dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo“ teigia, jog 14.42 val. į Šilutės PK trumpalaikio sulaikymo kamerą buvo pristatytas Z. B., kurį stebėjo nuotoliniu būdu per vaizdo stebėjimo kamerą. Apie 18.40 val. į Tauragės AVPK budinčią dalį atvyko trys asmenys, kurie paaiškino, jog vienas iš jų yra paieškomas, todėl nuvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių, atlikti paskirtos bausmės, tačiau jis nebuvo priimtas. L. B. nurodė, jog konsultavo šiuos asmenys jų rūpimais klausimais, o apie 19.36 val. per raciją išgirdo, kad budėtojas liepė pareigūnams nueiti patikrinti Z. B. būklės, kadangi jis įtartinai stovi prie durų grotų.

Analizuojant 2020 m. gruodžio 4 d. tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-9159 „Dėl vaizdo medžiagos analizės“ bei vaizdo medžiagos turinį nustatyta, kad iš vaizdo įrašų matyti, kad sulaikytasis iki 18.25 val. miegojo ant trumpalaikio sulaikymo kameroje esančio suolelio. Laikotarpyje nuo 18.40 val. iki 18.50 val. atsistojo nuo suolelio ir nuėjęs iki patalpų durų, ėmė jas apžiūrinėti ir atsigulė prie jų. Nuo 18.53 val. iki 18.54 val. sulaikytasis nusivilko megztinį, nusirengė baltinius ir vėl apsivilko megztinį. Apie 18.55 val. sulaikytasis laikė rankose nusivilktus baltinius ir bandė juos užsidėti ant kaklo, grįžo prie suolelio, atsisėdo ant jo ir plėšydamas baltinius juos suko. Šis procesas truko iki maždaug 19.00 val., o 19.01 val. sulaikytasis turimus suplėšytus baltinius pririšo prie durų ir bandė juos užsidėti ant kaklo. 19.02 val. sulaikytasis suplėšytus baltinius užsidėjo ant kaklo, o 19.03 val. pasikorė t. y. sulaikytasis su savadarbe kilpa ant kaklo liko stovėti prie patalpos durų ir nebejudėjo. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog Z. B. pasikorė 19.03 val., o jo pasiruošiamieji veiksmai prasidėjo apie 18.53 val. ir truko apie 10 min. Minėtu laikotarpiu V. G. buvo savo darbo kabinete, esančiame Šilalės PK, o L. B. bendravo su asmenimis atvykusiais į komisariatą, kitais pareigūnais, kalbėjo tarnybiniu telefonu ir dirbo su kompiuteriu. Aplinkybė, jog sulaikytasis asmuo nusižudė, pareigūnų buvo pastebėta 19.37 val. t. y. praėjus 34 min. nuo įvykio. Apie tai V. G. pranešė gretimame kabinete dirbęs vyr. postinis. Pažymėtina, kad šios aplinkybės paneigia pareiškėjos skundo teiginius, jog sulaikytasis nusižudė per 1 - 2 min., todėl atsakingi pareigūnai neturėjo laiko tinkamai sureaguoti į trunkamojo pobūdžio situaciją.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, jog įvykio metu už nuolatinį sulaikytojo stebėjimą atsakingi asmenys to negalėjo užtikrinti tinkamai ir nepertraukiamai – V. G. buvo savo darbo kabinete, kuriame nėra įrengta vaizdo stebėjimo sistema ir jis neturėjo tokios galimybės, o L. B. tuo metu buvo užsiėmusi su į Tauragės AVPK atvykusiais asmenimis, kuriems buvo siekiama padėti išsiaiškinti kilusią problemą. Teisės aktai nereglamentuoja kokiu periodiškumu turi būti stebimi į policijos įstaigas pristatyti asmenys, Instrukcijos 21 punkte nustatytas teisinis reguliavimas palieka atsakingam pareigūnui diskrecijos teisę savarankiškai nustatyti stebėjimo periodiškumą, atsižvelgiant į asmens elgesį, jo būklę ir pan. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sulaikytasis nesipriešino, buvo taikus ir ramus, todėl imtis ypatingų jo stebėjimo priemonių nebuvo pagrindo, tačiau nepaisant to, akivaizdu, jog pakankamai ilgą laiką nebuvo užtikrinta sulaikytojo stebėsena ir taip jam buvo sudaryta galimybė iš asmeninių drabužių pasidaryti savadarbę kilpą, ją pririšti prie trumpalaikio sulaikymo patalpos durų ir atimti sau gyvybę. Taip pat pareigūnai nusižudžiusį sulaikytąjį pastebėjo tik praėjus 34 min. nuo savižudybės, ši aplinkybė patvirtina, kad nebuvo pasirinktas tinkamas į policijos įstaigą pristatyto asmens stebėjimo periodiškumas ir intensyvumas. Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad ši situacija susidarė dėl netinkamos V. G. darbo vietos aprūpinimo techninėmis priemonėmis ir atsakingų pareigūnų nekomunikavimo tarpusavyje dėl sulaikytojo stebėjimo periodiškumo ir pareigų pasiskirstymo esant kintančiam užimtumui.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja, būdama OVS viršininkė, neužtikrino tinkamo V. G. darbo vietos aprūpinimo techninėmis priemonėmis, netinkamai koordinavo jai pavaldžių pareigūnų darbą, neįpareigojo jų daugiau tarpusavyje komunikuoti dėl aplinkybių, trukdančių tinkamai įvykdyti jiems pavestas funkcijas. Pareiškėja žinodama, jog Šilalės PK esančiame OVS kabinete nėra visų priemonių, reikalingų užtikrinti tinkamą pareigūnų funkcijų atlikimą, leido V. G. dirbti Šilalės PK, o kaip ir anksčiau minėta, ši aplinkybė buvo taip pat tiesioginiame priežastiniame ryšyje su neigiamų pasekmių kilimu, nes taip organizuojant darbą nebuvo galima užtikrinti nuolatinio sulaikytojo stebėjimo.

Pareiškėja skunde teigia, jog su turima OVS ir OVS areštinės pareigūnų sudėtimi nebuvo galima užtikrinti tinkamos areštinės veiklos ir sulaikytųjų bei suimtųjų priežiūros. Atkreiptinas dėmesys, jog pareigybės aprašymo 6.20 punktas įpareigoja OVS viršininką teikti Tauragės AVPK viršininkui arba viršininko pavaduotojui veiklai siūlymus dėl OVS veiklos tobulinimo. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų informavusi Tauragės AVPK viršininką ar jo pavaduotoją, jog su turimais žmogiškaisiais resursais yra sudėtinga užtikrinti tinkamą sulaikytų ar suimtų asmenų priežiūrą. Taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtu dėjusi pastangas aprūpinti, kad pavaldūs pareigūnai būtų aprūpinti visomis darbui reikalingomis priemonėmis, t. y. vaizdo stebėjimo sistema būtų įdiegta Šilalės PK esančioje OVS specialisto darbo vietoje.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo teigti, jog pareiškėjos atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas buvo neobjektyvus ir neišsamus, nebuvo įvertintos jos paaiškinime pateikti argumentai. Tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga įrodo pareiškėjos veiksmų neteisėtumą, nagrinėjamu atveju jos kaltė yra įrodyta ir Išvadoje pagrįstai teigiama, kad pareiškėja įvykdė tarnybinį nusižengimą.

Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuojama, kad pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) netinkamai vykdė Tauragės AVPK OVS viršininko pareigybės aprašymo, patvirtino Tauragės AVPK viršininko 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 85-V-221 6.17 punkte, 6.18 punkte ir 6.23 punkte nustatytas funkcijas ir tuo įvykdė tarnybinį nusižengimą, todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. d. įsakymu Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.1 punktu, pareiškėjai pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y., savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus anksčiau išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2020 m. gruodžio 11 d. d. įsakymo Nr. 85-TE-261 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.1 punkto neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos M. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.