Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2026-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-488-874/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-04-22
Bylos Nr.
1-488-874/2026
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Nukentėjusysis
D. Ž.
Kaltinamasis
R. J.
Advokatai
Modestas Švažas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-488-874/2026Teisminio proceso Nr. 1-05-2-0092-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 22 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Vijoleta Kurtkienė,sekretoriaujant Romutei Braslauskienei,dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei,

mažamečio nukentėjusiojo D. Ž. atstovei pagal įstatymą M. L., įgaliotam atstovui advokatui Modestui Švažui,

kaltinamajam R. J., jo gynėjai advokatei Jutai Kareivei,teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2025 m. rugpjūčio 17 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro savarankiško gyvenimo namų „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių tyčia ranka du kartus sudavė mažamečiam D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam D. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro savarankiško gyvenimo namuose „(duomenys neskelbtini)“. Pripažįsta, kad „užplojo“ vaikui D. Ž. du kartus per užpakalį, nes šis triukšmavo. Vaikas po sudavimo truputį „bliovė“, išsigando. Tada buvo truputį neblaivus. Būdamas blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi dėl savo poelgio. Atsiprašė vaiko motinos, pastaroji jam atleido. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, 500 Eur suma jam atrodo per didelė. Jo mėnesinės pajamos 1030 Eur, tačiau 300 moka už gyvenimą namuose „(duomenys neskelbtini)“, 250 Eur už telefonus. Sutiktų su 300 Eur dydžio ieškiniu.

Bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl kiti proceso dalyviai teisiamajame posėdyje nebuvo apklausiami.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų parodymų, jo kaltė įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje esančiais duomenimis:

2025-08-20 R. P. protokolu-pareiškimu policijai, kuriame nurodyta, kad 2025-08-17, apie 18 val., (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro savarankiško gyvenimo namuose jai su neįgaliu ((duomenys neskelbtini)) mažamečiu sūnumi D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), būnant kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), atėjęs neblaivus šių namų gyventojas R. J., gyvenantis kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) (priešais jų kambarį), delnu du kartus sudavė jos mažamečiam sūnui, kuris dėl negalios šaukė, per užpakalį. Mano, kad sūnui dėl suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 30–32).

2025-08-20 apžiūros protokolu, kuriame aprašytos (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro savarankiško gyvenimo namų „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą mažamečio nukentėjusiojo atžvilgiu (1 t., b. l. 34–41);

liudytojos R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025-08-17, apie 18 val., jai su neįgaliu mažamečiu sūnumi D. Ž. būnant kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus R. J., gyvenantis priešais jos kambarį. Tuo metu ji stovėdama aprenginėjo ant lovos gulėjusį sūnų. D., gulėdamas ant dešinio šono, garsiai šaukė. R. J. priėjo prie jų ir pasakė D. „Ar tu užsičiaupsi, ar ne, nes tu man trukdai žaisti“. Tada R. J. D. apvertė ant pilvo ir vieną kartą delnu sudavė per užpakalį, ant kurio buvo uždėtas „pampersas“. Kelnės vaikui nebuvo pilnai užmautos. D. po suduoto smūgio dar garsiau šaukė. Ji liepė R. J. eiti į savo kambarį, nes iškvies auklėtoją. R. J. atsakė, kad iškvies jai policiją ir vaiko teises. D. toliau rėkė. R. J. dar vieną kartą delnu sudavė jos sūnui per užpakalį. D. pradėjo dar garsiau šaukti. Ji ramino sūnų. R. J. dar ketino suduoti vaikui, bet ji neleido, ištiesdama ranką. R. J., suėmęs jai už rankos, pasakė, kad jos vaikas trukdo žaisti, liepė užtildyti vaiką ir išėjo iš kambario. Būna, kad D. dėl negalios šaukia. Po to, į jos kambarį atėjo darbuotoja A. L., kuriai ji pasakė, kad R. J. mušė jos vaiką. A. L. paklausus R. J. ar šis mušė D., R. J. prisipažino mušęs. Mano, kad R. J. suduoti du smūgiai ranka per užpakalį jos sūnui sukėlė 10 balų fizinį skausmą. Ant D. užpakalio jokių žymių nesimatė, bet vaikui buvo stresas, pradėjo krūpčioti, sakė, jog bijo dėdės (R. J.). Iškviesti GMP medikai sužalojimų nenustatė (1 t., b. l. 45–46);

liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2025-08-17, apie 18 val., dirbo (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro savarankiško gyvenimo namuose „(duomenys neskelbtini)“ individualios priežiūros darbuotoja. Būdama skalbykloje, išgirdo triukšmą. Kiti namų gyventojai pasakė, kad triukšmas R. kambaryje. Kai nuėjo į R. P. ir pastarosios mažamečio sūnaus D. Ž. kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), ten buvo R. J. Mažametis D. stovėjo prie motinos lovos ir verkė. Ar R. J. buvo neblaivus, negali pasakyti, nes pastarojo kalba, elgesys, judesiai yra ir taip lėti. R. P. pasakė, kad R. J. du kartus ranka sudavė vaikui per užpakalį, nes vaiko rėkimas trukdė žaisti kompiuterinius žaidimus. Ji išprašė R. J. iš R. P. kambario ir pastarosios prašymu paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą bei pranešė apie įvykį. D. nebuvo nustatyta jokių sužalojimų. Ar vaikui tuo metu skaudėjo, nebuvo galima suprasti (1 t., b. l. 49–50);

2025-08-17 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu „Dėl smurto artimoje aplinkoje“, kuriame nurodyta, jog 2025-08-17, 18.16 val., gautas budėtojo pranešimas, kad savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus asmuo šaukia ant 4 metų amžiaus vaiko, todėl baiminasi, kad išgasdins vaiką. Nuvykus, R. P. nurodė, kad savarankiško gyvenimo namų „(duomenys neskelbtini)“ gyventojas R. atėjo į jos kambarį, kur ji gyvena su mažamečiu vaiku D. Ž., priėjo prie vaiko, gim. (duomenys neskelbtini), ir du kartus ranka sudavė pastarajam per sėdmenis. Vaikas po įvykio pradėjo verkti. Savarankiško gyvenimo namų socialinė darbuotoja paaiškino, kad minėtas vyras yra R. J. R. J. ir R. P. turi protinę negalią. Bendraujant su R. J., buvo sunku suprasti ką šis kalba. R. J. nurodė, kad R. vaikas jam neleidžia žaisti kompiuterinių žaidimų. Kaip neleidžia žaisti, nenurodė. R. P. sakė, kad įvykį matė jos teta A. A. Pastaroji nurodė, kad įvykio nematė, jai R. pasakė, kad vaikas verkia, nes šį nuskriaudė R. A. A. nurodė, kad D. turi protinę negalia, yra nervuotas ir dažnai pradeda verkti. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai D. Ž. jokių sužalojimų nenustatė, paraudimo ar sumušimo nesimatė. R. J. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0215, nustatytas 1,19 promilių girtumas (1 t., b. l. 80–81);

2025-08-26 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas A. L. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys. Pranešėja nurodė, kad girtas gyventojas puolė muštis, kai suverkė 4 metų amžiaus vaikelis, išgąsdintas vaikas (1 t., b. l. 89–90);

2025-12-01 Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys. R. J. pareigūnams nurodė, kad vaikas šaukia, neleidžia jam žaisti kompiuterinių žaidimų, kad „davė“ vaikui per užpakalį (1 t., b. l. 95–98);

2025-08-17 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad R. J. sudavė ranka vaikui du kartus per sėdynę, paraudimo, mušimo žymių nestebima (1 t., b. l. 103–104);

2025-08-22 Vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodyta, kad D. Ž. nuo 2024-01-24 iki 2026-01-23 nustatytas sunkus neįgalumo lygis (1 t., b. l. 112–118).

2025-08-26 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu „Dėl D. Ž. sveikatos masto nustatymo“, kuriame nurodyta, kad tikslu išsiaiškinti ar D. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, suduodat du kartus delnu per sauskelnes į sėdmenis, buvo susisiekta su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus eksperte S. M., kuri nurodė, jog neatmetama galimybė, kad D. Ž. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 106).

ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto R. J. parodymais, kad pripažįsta sudavęs ranka du kartus D. į užpakalį. Žinojo, kad D. yra (duomenys neskelbtini) metai. Jis gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje, o R. – (duomenys neskelbtini) kambaryje, jų kambarių durys yra priešais. D. sudavė ranka, nes šis savo kambaryje rėkavo, neleido jam ramiai dirbti kompiuteriu. Koks mėnuo ir diena tada buvo, nelabai pamena. R. kambaryje buvo tik R. ir D. Vaikas verkė. Jis priėjo ir rankos plaštaka nestipriai „plojo“ D. per užpakalį. Ar D. tuo metu stovėjo, ar sėdėjo, ar gulėjo, nepamena. Jam uždavus, D. pradėjo verkti dar labiau. Tuomet jis rankos plaštaka dar kartą nestipriai „uždavė“ D. ir pasakė, kad šis nustotų „bliaut“, nes trukdo kitiems. Tada D. nutilo. Dėl D. rėkavimo jam neišlaikė nervai. Sudavė D. dešinės rankos plaštaka. Ar galėjo D. skaudėti, nežino, gal ir skaudėjo. Atsiprašė vaiko motinos R. Jis turi tik psichinę negalią, gali dirbti pavienius nesunkius darbus, todėl sutiktų, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė (2 t., b. l. 67–69, 78–79).

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamojo R. J. veika kvalifikuota teisingai, nes nustatyta, kad jis suduodamas rankos delnu du kartus mažamečiam D. Ž. į sėdmenis, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir taip įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį: fizinio skausmo sukėlimas mažamečiam asmeniui (BK 140 straipsnio 3 dalis) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – R. J. neteistas (1 t., b. l. 151–153), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 148–149), nedirba (1 t., b. l. 159), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 161), neįgalus (1 t., b. l. 142). Kaltinamajam už nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, kurios trukmė artima įstatymo numatytam šios bausmės vidurkiui. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Mažamečio nukentėjusiojo D. Ž. įgaliotas atstovas advokatas Modestas Švažas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75–76). Ieškinyje nurodyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų D. buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, kuris sukėlė vaikui psichologinį diskomfortą, pažeminimą bei dvasinius išgyvenimus. Prašo nukentėjusiojo D. Ž. naudai priteisti 500 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Remiantis aukščiau išdėstytais ir aptartais bylos duomenimis, yra nustatytas teisės pažeidimas, šį pažeidimą padariusio asmens – R. J., kaltė, priešingas teisei kaltinamojo elgesys, priežastinis ryšys tarp priešingų teisei kaltinamojo veiksmų ir žalos, t. y. nustatytos visos kaltinamojo civilinės atsakomybės dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam nukentėjusiajam sąlygos.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neabejotina, kad mažamečiam nukentėjusiajam kaltinamojo jo atžvilgiu padaryti veiksmai, atlikti aplinkoje, kur mažametis vaikas gyvena ir turėtų jaustis saugiai, sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas vertina ir tai, kad smūgiai vaikui į sėdmenis buvo suduoti per sauskelnes, vaiką po įvykio apžiūrėję medikai nenustatė jokių išlikusių smurto požymių, todėl galima daryti išvadą, kad vaikui sukeltas fizinis skausmas buvo trumpalaikis. Kaltinamasis yra neįgalus, nedirbantis, tačiau kaip pats nurodė, gauna 1030 Eur mėnesines pajamas, todėl jo turtinė padėtis nelaikytina itin sunkia. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei pro­tingumo kriterijais, siekiant tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo interesų pusiausvyros, teismas sprendžia, kad dėl mažamečio nukentėjusiojo D. Ž. patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, reikalaujama neturtinės žalos suma – 500 Eur yra per didelė, todėl ji mažinama iki 300 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančios laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliktinos byloje.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. balandžio 8 d. pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą mažamečiam nukentėjusiajam D. Ž. (2 t., b. l. 129–131), iš kurios matyti, jog už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai priteistina 560,42 Eur suma. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mažamečio nukentėjusiojo D. Ž. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl jam pagrįstai buvo skirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, siekiant, jog mažametis nukentėjusysis turėtų kvalifikuotą atstovą ir būtų tinkamai atstovaujami jo interesai. Taigi, pripažinus kaltinamąjį R. J. kaltu, iš jo valstybės naudai priteistinos nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. J. galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 (penkiolika) valandų visuomenės labui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančias laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti byloje.

Nukentėjusiojo įgalioto atstovo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš R. J. nukentėjusiajam D. Ž. 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo R. J., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 560,42 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų 42 ct) nukentėjusiajam D. Ž. suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Artea“ bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Urbo bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus Joniškyje.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė