Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-04-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-5529-1025/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
e2YT-5529-1025/2018
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-00485-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-5529-1025/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00485-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.3.2.; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 25 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - kad pareiškėja, V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos Z. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiškai priėmė. Nurodo, jog po motinos mirties dėl palikimo į notarą nesikreipė, nes manė, kad po motinos mirties turtas jai atitenka, paveldėjimo byla nėra užvesta. Dėl šios aplinkybės būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Po motinos mirties toliau naudojosi turtu ir juo rūpinosi bei prižiūrėjo ir laikė save šio turto savininke. Tokiais veiksmais ji po motinos mirties likusį turtą paveldėjo faktiniu valdymu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštarauja pareiškimo reikalavimams, paliko juos spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos V. S., gim. (duomenys neskelbtini). mama Z. T. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas J. T. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis J. T. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos brolis V. T. gim. (duomenys neskelbtini).

Iš 2018-03-21 Klaipėdos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po Z. T. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Iš 2018-03-21 VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruota testatoriaus sudarytų testamentų. 2009-12-03 VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėjos mama, Z. T. asmeninės nuosavybės teise, 2004-12-07 Apskrities viršininko sprendimo Nr. 55/12519, 2004-12-07 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 13.6-4219 pagrindu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2000-05-26 Klaipėdos rajono Vėžaičių seniūno pažyma Nr. 243 ir 2018- 03-21 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vėžaičių seniūnijos raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (1.2.1) 4V-47 patvirtina, kad po Z. T. mirties jos turtą priėmė, valdo ir tvarko jos dukra V. S..

Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažįstama, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Nekilnojamojo turto paveldėjimo santykiams turi būti taikomi palikimo atsiradimo momentu galioję teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 38 str.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio 2 dalimi, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią, o tai gali būti padaryta raštu – per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduodant pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui – ir veiksmais – pradedant faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Tokiu būdu, palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK (1964 m.) 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Bylos duomenys patvirtina, jog V. S., būdama paveldėtoja pagal įstatymą, po motinos Z. T. mirties įstatymo nustatytu terminu, t. y. per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, jų pagrindu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog po motinos Z. T. savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po motinos mirties atsiradusį palikimą, nes ji toliau tvarkė ir šiuo metu rūpinasi tiek kilnojamuoju tiek nekilnojamuoju turtu. Taigi V. S. tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po motinos mirties likusį ir jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laikė save to turto savininke, todėl pripažintina, kad ji per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai palikimą priėmė (CK (1964 m.) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.,445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja, V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos Z. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą faktiškai priėmė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė