Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8538-837/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gelvora“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 103,75 Eur skolą, 24,74 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui S. K. dėl skolos, palūkanų priteisimo. Išaiškino ieškovei, jog ieškinį ji turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Teismas pasisakė, kad iš su ieškiniu pateiktos 2010 m. birželio 29 d. Sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo 10.6. punkto matyti, jog šalys susitarė, kad visi ginčai dėl šios sutarties prievolių vykdymo, įskaitant ieškinius dėl kliento įsiskolinimų, nagrinėjami teisme pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą. Ieškovė savo reikalavimą S. K. kildina būtent iš sutarties dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo, kurioje šalys tarpusavio sutarimu sutarė pakeisti teritorinį teismingumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 32 straipsnis). Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad UAB „Gelvora“ buveinės vieta – Juozapavičiaus g. 7, Vilnius, ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Gelvora“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, pareikštą pagal atsakovo – vartotojo gyvenamąją vietą. Sutartis dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM898126 yra vartojimo paslaugų sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK 6.228¹ straipsnis), o atsakovas – vartotojas. Sutarties 10.6 punktas, nustatantis, jog visi ginčai kilę dėl kliento skolos, turi būti nagrinėjami ieškovės buveinės vietoje (t. y. Vilniuje) vertintinas kaip nesąžiningas ir iškreipiantis interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Teigia, kad ginčo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, Europos Teisingumo Teismo formuojamai praktikai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Europos Teismingumo Teismas 2009 m. birželio 4 d. sprendime byloje Nr. C-243/08 konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą (nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, atsižvelgiant į tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria spręstas ieškovės ieškinio dėl skolos, palūkanų priteisimo teismingumo klausimas. Apeliantė savo poziciją grindžia teismingumu pagal atsakovo - vartotojo gyvenamąją vietą ir mano, kad ieškinys yra teismingas Panevėžio miesto apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą Panevėžio mieste. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais ieškovės argumentais.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga, todėl svarbu nustatyti, kuriam teismui yra teisminga byla. CPK 29 straipsnis numato, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis).Ieškovė kreipėsi dėl skolos pagal pradinės kreditorės UAB „Omnitel“ ir atsakovo S. K. 2010 m. birželio 29 d. sudarytą Sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo priteisimo. Sutarties 10.6. punkte nustatyta, jog visi ginčai dėl šios sutarties prievolių vykdymo, įskaitant ieškinius dėl kliento įsiskolinimų, nagrinėjami teisme pagal ieškovo gyvenamąją ar buveinės vietą, t. y. Vilniaus mieste, kas leistų spręsti, jog ieškovės ieškinys galėtų būti pateikiamas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau vertinant ginčo teismingumą, be civilinio proceso kodekse nustatytų teismingumo taisyklių, yra atsižvelgiama ir į tarp šalių sudarytos sutarties pobūdį, Europos Sąjungos teisės aktus bei kasacinio teismo formuojamą praktiką.Nagrinėjamu atveju pati ieškovė tvirtina, kad šalių sudaryta sutartis – vartojimo paslaugų sutartis, o atsakovas – vartotojas, sudaręs sutartį prisijungimo būdu bei dėl sutarties nuostatų derėtis galimybės neturėjęs (CK 6.185 straipsnis). Iš to seka, kad tokio pobūdžio sutarties šaliai fiziniam asmeniui, vartotojui, yra taikoma papildoma apsauga, kurią nustato 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais, ją aiškinanti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nacionaliniai teisės aktai ir juos plėtojanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau ir – ESTT) šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas turi savo iniciatyva nustatyti, ar pardavėjo arba tiekėjo su vartotoju sudarytoje sutartyje nustatyta išimtinę teritorinę jurisdikciją suteikianti sąlyga, kuri yra jame nagrinėjamo ginčo dalykas, patenka į direktyvos taikymo sritį, ir jei atsako į šį klausimą teigiamai, savo iniciatyva įvertinti galimą tokios teritorinę jurisdikciją nustatančios sąlygos nesąžiningumą (ESTT 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimas byloje VB Pénzügyi Lizing Zrt. prieš F. S., C-137/08, 56 punktas). Tokią sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas turi jos netaikyti, nebent vartotojas tam prieštarauja. Nacionalinis teismas taip pat turi šią pareigą tikrindamas savo teritorinę jurisdikciją (ESTT 2009 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gyorfi, C-243/08, 35 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, netaikyti minėtos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-155-916/2017).Kaip jau minėta, su atsakovu sudaryta sutartis yra standartinė, parengta pirminės kreditorės, jos parengimui atsakovas neturėjo jokios įtakos. Sutarties 10.6. punkte nustatyta sąlyga dėl išimtinio teismingumo Vilniaus mieste pagal ieškovės buveinės vietą laikytina nesąžininga, nesant įrodymų, jog ši sąlyga buvo aptarta su atsakovu individualiai (2008 m. gruodžio 16 d. redakcijos CK 6.188 straipsnio 2, 4 dalys, 2013 m. gruodžio 19 d. redakcijos CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 18 punktas, 3 dalis). Ši sąlyga pažeidžia šalių teisių bei pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, yra nepalanki atsakovui, gyvenančiam Panevėžio mieste, nutolusiame nuo Vilniaus miesto apie 150 kilometrų atstumu, todėl netaikytina nagrinėjamu atveju ir laikoma, jog vadovaujantis CPK 29 straipsnio, 30 straipsnio 11 dalimi, ieškinys yra teismingas atsakovo gyvenamosios vietos teismams.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino vartojimo sutarties sąlygos dėl teritorinio teismingumo nustatymo nesąžiningumo aspektu, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas taikė netinkamai ir be pagrindo atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.