Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1501-115/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-29
Bylos Nr.
2S-1501-115/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius (pran.), Tatjana Žukauskienė, Petras Jaržemskis
Ieškovas
K. S.
Atsakovas
Vilniaus Gedimino technikos universitetui
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-1501-115/2009

Teisėjas Loreta Braždienė Procesinio sprendimo kategorijos:

102.5;122.1.;122.4.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Tatjanos Žukauskienės, Petro Jaržemskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirtąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2-3032-430/2009 pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturinčiu juridinės galios ir jo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2009-05-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi (b.l. 202) ieškovo K. S. ieškinys atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturinčiu juridinės galios ir jo panaikinimo paliktas nenagrinėtu. 2009-07-24 gautas ieškovo atskirasis skundas, kuriuo jis teismo prašė atnaujinti terminą atskirajam skundui pateikti, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-08 nutartį ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2009-04-17 ir 2009-04-20 nutartis ir perduoti klausimą spręsti 1 teismo pirmininkui nagrinėti iš naujo.

2009 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi ieškovo K. S. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti atmestas, atsisakyta priimti ieškovo K. S. atskirąjį skundą ir jis grąžintas ieškovui (b.l. 222-223).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismo sprendimo apskundimas vykdomas proceso įstatymo numatyta tvarka, o šios tvarkos nesilaikymas gali nulemti, kad asmuo tokią teisę praranda (2003-01-27 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civ.byloje. Nr. 3K-3-169/2003). Teismas nustatė, jog ieškovas prašymą atnaujinti terminą atskiram skundui grindė nedarbingumu, todėl konstatavo, kad liga (nedarbingumas) svarbia skundo pateikimo termino praleidimo priežastimi pripažintina priklausomai nuo to, kiek ji galėjo įtakoti sergančiojo asmens valią ar fizines galimybes paštu ar per atstovą savalaikiai paduoti skundą. Tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, kad jis pats negalėjo skundo surašyti ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas nustatė, jog duomenų apie tai, kad aktualiu laikotarpiu ieškovas buvo paguldytas į stacionarą ar dėl medikamentinio gydymo iš esmės negalėjo išreikti savo valios, byloje nėra, todėl darė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, jog ieškovo sveikatos būklė visą arba bent jau didžiąją dalį laikotarpio buvo tokia sunki, kad ieškovas negalėjo nei pats kreiptis į teismą, nei pavesti, kad tai padarytų jo atstovas, turintis atitinkamus įgalinimus.

Šalies argumentai

Apeliantas (ieškovas) K. S. pateikė atskirąjį skundą (b.l. 240-245), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui procesinio termino praleidimo atnaujinimo klausimui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog skundžiamos nutarties nuoraše nėra pažymėta, kad nutartyje yra ją priėmusio teisėjo parašas. Mano, jog dėl to nutarties nuorašas neatitinka teisės norminių aktų reikalavimų, neturi juridinės galios, nes pažeisti CPK 42 str. 1 d. reikalavimai. Mano, kad teismas vadovavosi neaprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-27 nutartimi 3K-3-169/2003, o nurodytos nutarties teksto nurašymas nepagrindžia skundžiamos nutarties motyvų. Mano, jog neteisingai pritaikytos LR teismų įstatymo 23 str. 2 d 1 p. ir CPK 4 str. normos. Teigia, jog terminų „liga“ ir „nedarbingumas“ apibrėžtys yra skirtingos, turinčios skirtingą reikšmę, gi teismas šiuos dalykus nepagrįstai sutapatino. Apeliantas nurodo, jog pagal Nedarbingumo pažymėjime nurodytas taisykles jis ne tik negalėjo dirbti, bet jam buvo draudžiama dirbti nedarbingumo metu. Mano, kad buvo pažeisti CPK 291 str. 1 d. 3 p. ir 5 p. reikalavimai. Apeliantas nurodė, jog šioje byloje neturėjo ir neturi atstovo (advokato), nes advokato paslaugoms pinigų neturi, todėl nepagrįstas teismo motyvas, kad atskirąjį skundą galėjo parengti ir paduoti apelianto atstovas. Pažymėjo, jog 2009-04-17 ir 2009-04-20 nutarčių dėl teisėjo nušalinimo neskundžia, dėl pastarųjų yra pateikęs tik atsikirtimus ir motyvus.

Atsiliepimas

Atsakovas VGTU atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 256-257) prašo atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad skundžiama nutartis nepagrįstai motyvuojama neaprobuota ir nepaskelbta LAT biuletenyje „Teismų praktika“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-27 nutartimi civ. byloje Nr.3K-3-169/2003. Šis ieškovo argumentas prieštarauja LR teismų įstatymo 33 str. 4 d. naujajai redakcijai, kurioje nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Mano, jog nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nutartyje „sutapatino“ sąvokas „liga“ ir „nedarbingumas“. Pagal LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 patvirtintas „Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles“, nedarbingumo pažymėjimai yra išduodami ligos arba nelaimingo atsitikimo darbe pagrindu. Atsakovo manymu, liga yra viena iš nedarbingumo priežasčių, todėl ligos sąvoka apima ir nedarbingumą. Be to CPK 246 str. l d. numato teismo diskreciją nuspręsti, ar neatvykimo į bylos nagrinėjimą konkreti priežastis yra svarbi ir pateisinama, bei pateikia aplinkybių, kurioms esant teismas paprastai turėtų neatvykimą į bylos nagrinėjimą laikyti nepateisinamu (dėl ligos, komandiruotės ir pan.) pavyzdinį sąrašą. Mano, kad šiuo atveju teismas atsižvelgė į vieną iš civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.) ir proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų (CPK 7 str.) įgyvendinimu. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad šalies atstovu teisme gali būti ne tik advokatas, kaip teigia ieškovas, bet ir kiti LR CPK 56 str. nurodyti asmenys; gi rūpinimasis, kaip šalis ves bylą yra pačios proceso šalies pareiga ir atsakomybė. Mano, jog negalima teisintis pinigų stoka advokato paslaugoms, nes valstybė užtikrina nemokamą teisinę pagalbą asmenims, įrodžiusiems, kad tokia teise jie gali naudotis.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo K. S. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog 2009-05-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi (b.l. 202) ieškovo K. S. ieškinys atsakovui Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl pranešimo apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturinčiu juridinės galios ir jo panaikinimo paliktas nenagrinėtu. Ši nutartis K. S. yra įteikta 2009-05-25 (b.l. 204,205). Atskirasis skundas su prašymu atnaujinti jo padavimo terminą teismui yra paduotas 2009-07-24 (b.l. 206-215). Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-07-27 nutartimi netenkino ieškovo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties paduoti ir grąžino jį ieškovui (b.l. 222-223).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, jog ieškovo sveikatos būklė visą arba bent jau didžiąją dalį laikotarpio buvo tokia sunki, kad ieškovas negalėjo nei pats kreiptis į teismą, nei pavesti, kad tai padarytų jo atstovas, turintis atitinkamus įgalinimus, nepagrįsta.

CPK 335 str. numatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Jeigu skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos.

Atskirojo skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 307 str.2 d.; 338 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje. Nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją (CPK 301 str., 305 str.), iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK 340 str. 1 d., 341 str. 1 p.). Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusio asmens atskirojo skundo priėmimo klausimą, kai pirmosios instancijos teismas byloje dalyvavusio asmens pareiškimą paliko nenagrinėtą, ir vertinant reikšmingas aplinkybes, susijusias su atskirojo skundo padavimu įstatyme nustatyta tvarka, svarstytina, ar šios tvarkos nesilaikymas konkrečiu atveju gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir taip nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.

Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti tai, ar terminas praleistas nedaug, bei pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.

Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovui nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas laikotarpiui nuo 2009-05-05 (b.l. 212), t.y. prieš 3 dienas iki 2009-05-08 teismo posėdžio, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-08 nutartis priimta ieškovui sergant. Iš spaudo ant atskirojo skundo (b.l. 206-209) matyti, kad ieškovas jį pateikė 2009-07-24, t.y. praėjus tik dviem dienom po nedarbingumo, kuris baigėsi 2009-05-22 (b.l. 212-215). Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovą būtų atstovavęs atstovas (advokatas). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybes, dėl kurių atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą ir atsisakyta priimti atskirtąjį skundą, vertino formaliai, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl svarbios priežasties negalėjo laiku tinkamai paruošti ir pateikti atskirąjį skundą. Tuo tarpu kai terminas skundui paduoti yra praleistas nedaug ar dėl svarbios priežasties, t. y. dėl ligos, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutartį) apeliacine tvarka; priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinės instancijos teismo nutartimi, kuri nėra aprobuota ir paskelbta nustatyta tvarka.

Kiti atskirojo skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, 2009 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, t.y. atnaujintinas terminas paduoti atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties, nes perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo pirmos instancijo teismui būtinybės nėra. Pažymėtina, kad apeliacija dėl teisėjos nenušalinimo negalima.

Vadovaujantis CPK 307 str. 2 d. ir 338 str., patenkinus atskirąjį skundą ir praleistą terminą jam paduoti atnaujinus, atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties su byla perduotina Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui dėl skundo perdavimo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai.

Apeliantas 2009-12-28 pateikė teismui pareiškimą su priedais(10priedų) dėl naujų įrodymų priėmimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog dauguma apelianto pateiktų priedų yra byloje (b.l. 222-223; 230-235), kiti pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl procesinio termino praleidimo atnaujinimo, todėl pareiškimas dėl naujų įrodymų pateikimo su priedais (10 priedų) grąžintinas apeliantui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 307 str. 2 d. 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Panaikinti 2009 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. K. S. atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties paduoti.

Perduoti su byla Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkui K. S. atskirąjį skundą (dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-08 nutarties) klausimo dėl jo perdavimo Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijai nagrinėti išsprendimui.

Atsisakyti priimti ir grąžinti apeliantui K. S. 2009-12-28 pareiškimą dėl naujų įrodymų pateikimo su priedais (10 priedų).

Kolegijos pirmininkas Algirdas AuruškevičiusKolegijos teisėjai Tatjana ŽukauskienėPetras Jaržemskis