Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-10-18 · Byla Nr. Iv-2830-426/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
Iv-2830-426/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01987-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui
Trečiasis asmuo
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2830-426/2010Proceso Nr. 3-61-3-01987-2010-1) Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.5; 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjui I. K., jo atstovei N. A., atsakovo atstovui Leandrui Pociui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. prašymą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas I. K. prašo:

1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau Vilniaus apskr. VPK) Finansų skyriaus vedėjos R. Ž. 2010 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 10-S-9524 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“;

2) priteisti iš atsakovo 1 302,15 Lt darbo užmokesčio nepriemoką dėl netinkamo stažo skaičiavimo ir įpareigoti ją pareiškėjui išmokėti.

Patikslintame prašyme (b. l. 25-29) paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigose. 2010 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką prašydamas apskaičiuoti ir išmokėti jam priklausančią darbo užmokesčio nepriemoką, kuri susidarė dėl netinkamo jo vidaus tarnybos stažo skaičiavimo. 2010 m. birželio 1 d. buvo supažindintas su Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus 2010 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 10-S-9524 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“, kuriame išdėstytas sprendimas neišmokėti jam darbo užmokesčio nepriemokos, motyvuojant teisinio pagrindo nebuvimu. Mano, kad šis individualus administracinis aktas yra neteisėtas. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d. nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. 2010 m. balandžio 28 d. prašymą adresavo ir jį pateikė Vilniaus apskrities VPK viršininkui, kaip institucijos vadovui bei kaip asmeniui, turinčiam teisę priimti ir atleisti jį iš tarnybos ir priimančiam kitus viešojo bei vidaus administravimo aktus, t. y. turinčiam įstatymų nustatytus įgaliojimus. Tačiau individualų administracinį aktą, kaip atsakymą į jo prašymą, pateikė ir jį, viršydama savo įgaliojimus bei kompetenciją, pasirašė Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus vedėja R. Ž. Akcentuoja, kad Finansų skyriaus vedėja neturi įgaliojimo pasirašinėti tokio pobūdžio sprendimų. Blankas, kuriame išdėstytas sprendimas, nėra oficialiai patvirtintas Vilniaus apskrities VPK blankas. Be to, rašte nėra antspaudo, kuris privalo būti pagal Viešojo administravimo įstatymą. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p., skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas. Pažymi, kad aptariamas raštas neatitinka ir kitų bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Šiame rašte nenurodyta sprendimo apskundimo tvarka, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.

Tvirtina, kad 2010 m. vasario 11 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK prašydamas perskaičiuoti vidaus tarnybos stažą, įskaičiuojant pusę mokymosi laikotarpio į vidaus tarnybos stažą ir apskaičiuoti bei išmokėti dėl netinkamai skaičiuoto stažo susidariusią darbo užmokesčio nepriemoką. Vilniaus apskrities VPK 2010 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 10-S-6392 jį informavo, jog stažo nustatymo komisija nusprendė įskaityti į vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi laikotarpio Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje, o stažas buvo patvirtintas Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-154. Minėtame rašte buvo nurodyta, jog perskaičiavus jo vidaus tarnybos stažą, nepanaudotos kasmetinės atostogos bus suteiktos pagal papildomą prašymą, o dėl susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos pasiūlyta kreiptis į Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrių. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskrities VPK viršininkas nuo 2010 m. balandžio 28 d. iki šiol nepriėmė jokio sprendimo dėl nepriemokos apskaičiavimo ir išmokėjimo, nors galėjo ir privalėjo išspręsti šį klausimą. Vilniaus apskrities VPK, išspręsdamas klausimą dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo, privalėjo apskaičiuoti ir išmokėti jam darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią dėl neteisingai skaičiuoto tarnybos stažo. Jam neteisingai skaičiuojant vidaus tarnybos stažą, buvo netinkamai apskaičiuojamas ir priedas už vidaus tarnybos stažą. Nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. mokėsi Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje. Vidaus reikalų sistemoje pradėjo tarnauti nuo 1994 m. rugpjūčio 11 d. Tuo atveju, jei jo stažas būtų tinkamai apskaičiuotas (įskaityta pusė mokymosi laiko - t. y. 1 metai 10 mėn. ir 15 dienų), vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 2 d., nuo 2007 m. rugsėjo mėn. 26 d. (suėjo 15 metų vidaus tarnybos stažo) jam privalėjo būti mokamas 15 proc. priedas prie pareiginės algos, nors faktiškai iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. buvo mokamas tik 12 proc. priedas prie pareiginės algos. Dėl netinkamai skaičiuoto stažo, laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. susidarė darbo užmokesčio nepriemoka - po 3 proc. pareiginės algos už kiekvieną mėnesį – 1 302,15 Lt. Suma gauta dauginant jos pareiginės algos koeficientą B7 iš atitinkamo pareiginės algos bazinio dydžio, iš gautų sumų atskaičiavus 3 proc. ir juos susumavus (Valstybės tarnybos įstatymo 24 str., 25 str. 2 d., 1 priedas).

Atsakovas Vilniaus apskrities VPK prašo panaikinti Vilniaus aps. VPK Finansų skyriaus vedėjos R. Ž. 2010 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 10-S-9524 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ ir klausimą grąžinti spręsti kompetentingam ir įgaliotam asmeniui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad I. K. 2010 m. vasario 11 d. kreipėsi į Vilniaus aps. VPK viršininką su prašymu dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo, t. y. įskaityti pusę mokymosi laikotarpio Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. Pareiškėjas nurodo, kad iš karto po baigimo, t. y. 1994 m. birželio 7 d. pateikė prašymą dirbti policijoje, t. y. išreiškė valią. Vilniaus rajono policijos komisariato vadovo 1994 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 162 nuo 1994 m. rugpjūčio 11 d. buvo paskirtas į pareigas. 1994 m. lapkričio 10 d. Vilniaus rajono policijos komisariato komisija patvirtino išvadą dėl tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje, kuris 1994 m. spalio 1 d. sudarė 1 m. 11 mėn. 15 d. Išvada buvo patvirtinta Vilniaus rajono policijos komisariato vyresniojo komisaro įsakymu Nr. 148. Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnyje numatyta, kad vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybos datą, o laikotarpiai numatyti šio straipsnio 1 d. į vidaus tarnybos stažą įskaitomi papildomai. Vidaus tarnybos statuto 37 str. 1 d. 9 p. nurodoma, kad į vidaus tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į vidaus tarnybą per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo bei tėvystės atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose, ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursų trukme. Vadovaujantis šia nuostata, į vidaus tarnybos stažą reikia įskaityti pusę mokymosi laikotarpio tik tuo atveju, jei asmuo baigęs studijas aukštosiose švietimo įstaigose. Vadovaujantis šiomis statuto nuostatomis 2004 m. kovo 5 d. buvo perskaičiuotas I. K. vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei, kuris 2003 m. gegužės 1 d. sudarė 8 m. 8 mėn. 20 d. bei surašytos išvados. I. K. stažas buvo patvirtintas Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2004 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-V2-124. Minėto įsakymo pareiškėjas neskundė. 2010 m. vasario 12 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką su prašymu dėl vidaus tarnybos stažo perskaičiavimo ir pusės mokymosi laiko įskaitymo. Tarnybos stažo nustatymo komisija (sudaryta Vilniaus apskrities VPK viršininko 2009 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 10-V-282) 2010 m. kovo 19 d. nusprendė įskaičiuoti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą pusę mokymosi laikotarpio nuo 1990 m. rugsėjo 1 d. iki 1994 m. birželio 1 d. (1 m. 10 mėn. 15 d.). Dėl vidaus tarnybos stažo I. K. buvo surašyta 2010 m. kovo 29 d. išvada „Dėl vidaus tarnybos stažo“ ir išvada „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei“. Vidaus tarnybos stažas ir stažas Lietuvos valstybei buvo patvirtintas Vilniaus aps. VPK viršininko 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. lO-TE-154, kuris minėtai dienai sudarė 17 m. 6 mėn. 3 d. 2010 m. balandžio 29 d. I. K. pateikė naują prašymą apskaičiuoti ir išmokėti priklausančią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus aps. VPK Finansų skyriaus vedėja R. Ž. 2010 m. gegužės 28 d. pateikė atsakymą pareiškėjui (išsiuntimo Nr. lO-S-9524), kuriame nurodė, kad nėra teisinio pagrindo perskaičiuoti nurodytus laikotarpius ir išmokėti priemoką.

Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo įstatymo 11 str. 3 d. nurodoma, kad Ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitu valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dienai, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Jeigu šie teisės aktai įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, jie įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jei pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 d. nurodoma, kad individualus teisės aktas - vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Dėl I. K. stažo perskaičiavimo Vilniaus apskrities VPK viršininkas priėmė individualų teisės aktą. Įsakymas dėl stažo įskaitymo I. K. įsigaliojo nuo 2010 m. kovo 29 d. Pagal norminių aktų galiojimo laike principą lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymas sukūrė teises ir pareigas, tik nukreiptas į ateitį, t. y. teisė pareiškėjui į apskaičiuotą ir patvirtintą stažą atsirado nuo įsakymo įsigaliojimo, o įstaigai pareiga mokėti kituose norminiuose aktuose nustatytus priedus, priklausančius nuo stažo dydžio, atsirado nuo konkretaus stažo patvirtinimo momento. Mano, kad Vilniaus apskrities VPK darbo užmokestį pareiškėjui mokėjo teisingai, o pareiga mokėti už perskaičiuotą stažą Lietuvos valstybei atsirado nuo 2010 m. kovo 29 d., kai buvo paskaičiuotas ir patvirtintas tarnybos Lietuvos valstybei stažas.

Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, jog šis įstatymas apibrėžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektus, jų veiklos principus, nustato administracinio reglamentavimo, viešųjų paslaugų teikimo administravimo bei institucijų vidaus administravimo pagrindus, taip pat administracines procedūras ir prievoles nagrinėjant bei sprendžiant asmenų prašymus ir skundus. Pažymi, kad neįgaliotam asmeniui pasirašius atsakymą, I. K. nėra sukeliama neigiamų padarinių.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašymą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu rėmėsi atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. 2010 m. balandžio 29 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK viršininką, prašydamas apskaičiuoti ir išmokėti jam priklausančią darbo užmokesčio nepriemoką už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2009 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėjas minėtame prašyme akcentavo, kad neteisingai buvo apskaičiuotas jo vidaus tarnybos stažas (b. l. 13). Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus vedėja 2010 m. gegužės 28 d. rašte Nr. 10-S-9524 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ (b. l. 12) pripažino, kad Vilniaus apskrities VPK Finansų skyrius neturi teisinio pagrindo pareiškėjui už ankstesnius laikotarpius (iki 2010 m. kovo 29 d.) perskaičiuoti ir išmokėti priemoką už stažą Lietuvos valstybei.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal to paties įstatymo 15 str., nustatantį administracinių teismų kompetenciją, galimi administraciniai ginčai dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus (15 str. 1 d. 1 p.), taip pat tarnybiniai ginčai, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus) (15 str. 1 d. 5 p.). Viešojo administravimo subjektas asmens teises (teisėtus interesus) gali pažeisti neteisėtais teisės aktais ar veiksmais (priimdamas aktą, atlikdamas administracinį veiksmą), neveikimu (atsisakydamas atlikti atitinkamą veiksmą, priimti administracinį aktą) arba vilkinimu (nepriimdamas atitinkamo akto, neatlikdamas veiksmo per teisės aktais nustatytą terminą). Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str. reikalauja skunde (prašyme) nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą (23 str. 2 d. 5 p.); aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus (23 str. 2 d. 6 p.). Taigi, paduodant skundą (prašymą) teismui turi būti skundžiamas konkretus veiksmas (neveikimas) ar aktas, kuris, pareiškėjo nuomone, pažeidžia jo teises (teisėtus interesus), pateikiami skunde (prašyme) pateiktą reikalavimą pagrindžiantys argumentai ir įrodymai.

Akcentuotina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. nustato, kad skundžiamų administracinių aktų panaikinimo pagrindai yra: 1) aktas neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) aktas neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) aktas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Iš pareiškėjo 2010 m. balandžio 29 d. prašymo „Dėl susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ turinio matyti, kad šis prašymas buvo adresuotas Vilniaus apskrities VPK viršininkui K. L. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimas buvo nagrinėjamas komisariato Finansų skyriuje ir pareiškėjui atsakymą pateikė Finansų skyriaus vedėja R. Ž. (2010 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 10-S-9524 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“). Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas atsiliepime pripažino, kad pareiškėjo 2010 m. balandžio 29 d. prašymą „Dėl susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ išnagrinėjo ir sprendimą (2010 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 10-S-9524) priėmė nekompetentingas administravimo subjektas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 3 d.), o tai remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 2 p. („Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas“) yra pagrindas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriaus vedėjos R. Ž. 2010 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 10-S-9524 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ ir įpareigoti atsakovą per įstatymų nustatytą terminą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2010 m. balandžio 29 d. prašymą „Dėl susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2, 4 p.).

Kadangi I. K. 2010 m. balandžio 29 d. prašymo „Dėl susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ kompetentingas administravimo subjektas - Vilniaus apskrities VPK viršininkas - iš esmės nenagrinėjo, teismas negali tenkinti pareiškėjo išvestinio skundo reikalavimo - priteisti iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką dėl netinkamo stažo skaičiavimo ir įpareigoti ją pareiškėjui išmokėti. Kaip jau buvo minėta, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Kompetentingam subjektui neišnagrinėjus jam skirto prašymo, laikytina, kad ginčas dėl darbo užmokesčio nepriemokos skaičiuojant stažą tarp šalių dar nėra kilęs. O kadangi teismas viešojo administravimo funkcijų neatlieka, nėra juridinio pagrindo priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo darbo užmokesčio nepriemoką dėl netinkamo stažo skaičiavimo ir įpareigoti ją pareiškėjui išmokėti. Šioje dalyje I. K. prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo tuo atveju, jei kompetentingas viešojo administravimo subjektas netenkins jo prašymo dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1, 2, 4 p., 127 str. 2 d., teisėja

nusprendė:

pareiškėjo I. K. prašymą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus vedėjos R. Ž. 2010 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 10-S-9524 „Dėl darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“ ir įpareigoti atsakovą per įstatymų nustatytą terminą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo I. K. 2010 m. balandžio 29 d. prašymą „Dėl susidariusios darbo užmokesčio nepriemokos išmokėjimo“.

Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė