Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-10-08 · Administracinė byla Nr. eI2-12021-809/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-08
Bylos Nr.
eI2-12021-809/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03163-2024-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-12021-809/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03163-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 8 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024-06-10 sprendimą Nr. 24S142043, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas gyventi Nr. 760299001, galiojantis iki 2025-10-18.

Nurodo, kad 2023-09-01, ketindamas dirbti UAB „Džiaugsmo namai LT“ suvirintoju dujomis ir elektra (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodė, kad pragyvenimo lėšų šaltinis Lietuvoje bus darbo užmokestis (850 Eur). Migracijos departamentas 2024-01-12 priėmė sprendimą išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje) 2 metams. Pareiškėjas atvyko į Europos Sąjungą. Pareiškėjui atvykus į UAB „Džiaugsmo namai LT“, jam buvo pareikšta, kad darbo nėra, dėl šios priežasties pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio. Tokiu būdu pareiškėjas atvyko į šalį su tikslu dirbti UAB „Džiaugsmo namai LT“, tačiau ne dėl savo kaltės sutarto darbo užmokesčio iš bendrovės negavo. Pareiškėjas turėjo savo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje. Kita vertus, bendrovė pareiškėjo dėl darbo sutarties nutraukimo neinformavo, todėl pareiškėjas šį ginčą planuoja spręsti Darbo kodekso nustatyta tvarka

Pažymi, kad skundžiamas sprendimas turi neigiamas pasekmes pareiškėjui, nes jam įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad pareiškėjas skunde neneigia, kad jam nebuvo mokamas tarpininkavimo rašte sutartas atlyginimas, taigi dėl bylos esminių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Atkreipia dėmesį, kad nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos priimant ginčijamą sprendimą aiškintis aplinkybes dėl pareiškėjo darbo trūkumo. Pažymi, jog pagal tarpininkavimo raštą ir prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjo darbo užmokestis nurodytas 850 Eur. Tačiau pareiškėjas nustatyto darbo užmokesčio negavo ir dėl to neatitinka imperatyvių UTPĮ reikalavimų. Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių UTPĮ nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuoja, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos Departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamu sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas. Pareiškėjas taip pat neįvardija, kokią žalą padarys ginčijamas sprendimas. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024-06-10 sprendimo Nr. 24S142043, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas gyventi Nr. 760299001, galiojantis iki 2025-10-18, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023-10-12 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Darbo UAB „Džiaugsmo namai LT“ (toliau – Bendrovė) pagrindu.

Pareiškėjui 2023-10-18 išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760299001, galiojantis iki 2025-10-18.

2024-06-07 Migracijos departamentas gavo kitos Šengeno valstybės SIRENE nacionalinio skyriaus pranešimą Nr. 24/180851, kuriuo pranešama, kad 2024-06-05 šios Šengeno valstybės kompetentinga institucija pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą išsiųsti kartu uždraudžiant atvykti 2 metus dėl nelegalaus darbo šioje valstybėje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi Lietuvos Respublikos išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi, kita Šengeno valstybė pradėjo konsultaciją su Lietuva dėl šio leidimo laikinai gyventi panaikinimo.

Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Buvo vertintas tik laikotarpis po leidimo laikinai gyventi išdavimo (2023-10-18). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovėje pareiškėjas yra įdarbintas nuo 2023-10-24 iki dabar, tačiau per visą įdarbinimo laikotarpį, vertinant tik tuos mėnesius, kuriuos pareiškėjas dirbo nuo pradžios iki galo, pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio, tai yra 850 Eur, negavo nė vieną mėnesį. Jo darbo užmokestis Bendrovėje svyravo nuo 42,73 Eur iki 94 Eur per mėnesį. Pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis per visą įdarbinimo Bendrovėje, teikusioje tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), laikotarpį sudarė tik 60,34 Eur per mėnesį, tai yra nesiekė 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA).

Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2024-06-10 sprendimą Nr. 24S142043 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 punktas). Nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė, kad pareiškėjo atžvilgiu egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindas, pagal kurį išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės bei 5 punkte, pagal kurį atsisakoma išduoti leidimą gyventi, jei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui įsidarbinus UAB „Džiaugsmo namai“ nei vieną mėnesį per visą darbo Bendrovėje laikotarpį nebuvo mokamas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis. Šias faktines aplinkybes patvirtina į bylą pateikti 2024-06-10 Sodros duomenys. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2023-10-18 (nuo leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo) buvo mokamas darbo užmokestis, kuris buvo mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (Lietuvos Vyriausybės 2022-10-07 nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2023 m. MMA – 840 Eur).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakyme Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ įtvirtinta, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA. Toks dydis buvo nustatytas ir 2023 metais. Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas ir bylos nagrinėjimo metu nepaneigtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, detaliai įvertinęs atlikto patikrinimo rezultatus, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai). Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas aktualiu laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas), taip pat pareiškėjai aktualiu laikotarpiu buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei įsipareigojo mokėti Bendrovė bei numatyta teisės aktais, dėl ko buvo pagrįstai nuspręsta, kad pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą ginčija ir tuo aspektu, kad jam mažesnis atlyginimas buvo mokamas dėl darbdavio kaltės, t. y. jam apie tai iš anksto nežinant. Pažymėtina, kad pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas Bendrovės darbuotoju. Departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi įstatyme įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir pareiškėjui supratus, kad jam mokamas mažesnis atlyginimas nei sulygtas sutartyje, siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę ir finansinę padėtį. Departamentas atitinkamai nebuvo informuotas. Pabrėžtina, kad pareiškėjo būvimo Lietuvoje pagrindas – leidimas laikinai gyventi, išduotas ketinimo dirbti pagrindu, todėl ne darbdavys, o pats leidimo turėtojas yra atsakingas už šio pagrindo teisėtumą. Kaip jau pirmiau minėta, nors pareiškėjas prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu galimai nežinojo, ar negalėjo žinoti, kad jam nebus mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, tačiau teisės aktais reglamentuotas būtinasis darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokamas pusę metų ir pareiškėjas šios situacijos, iki Departamento patikrinimo, nesprendė, kas reikštų, jog pats prisiėmė atsakomybę dėl galimai kilsiančių pasekmių, o šiuo aspektu pareiškėjo dėstomi Sprendimo neteisėtumą pagrindžiantys argumentai vertintini tik kaip gynybinė pozicija.

Pagal Viešojo administravimo įstatymą individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAĮ 10 straipsnis). Šių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais Departamentas priėmė išvadas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Iš Sprendimo motyvų suprastinos leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastys. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Departamentas VAĮ nuostatų nepažeidė.

Pabrėžtina, kad Departamentas turi teisę panaikinti jau išduotą leidimą laikinai gyventi nustatęs, kad užsienietis neatitinka bent vienam Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam pagrindui (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, kurių pareiškėjas priešingai neįrodė. Taigi, darytina išvada, kad Departamentas tinkamai įvertino surinktą informaciją, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus ir tvarką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė