- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-1076-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01169-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Antanas Rudzinskas, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- T. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Č. Č., H. Č.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Geopaslaugos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17-181/2014 pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Č. Č., H. Č. dėl ribos tarp žemės sklypų ir kelio apsaugos zonos nustatymo, trečiasis asmuo – UAB „Geopaslaugos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 43SK-(14.43.110.)-15 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajone, nustatytų kadastro duomenų pateikimo“, kuriuo buvo panaikinta vietinio kelio, esančio ties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 10 metrų kelių apsaugos zona ir nustatyta 117,85 m ilgio riba tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); pripažinti negaliojančiais UAB „Geopaslaugos“ 2011 m. gruodžio 17 d. atliktus H. ir Č. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, nustatyti, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio H. ir Č. Č., ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio ieškovui, bendra riba eina tarp taškų, kurių koordinatės x=6008250.06, y=559994.96 ir x=6008326.33, y=560080.42, nustatyti, kad atstumas tarp taškų, kurių koordinatės x=600825.06, y=559994.96 ir x=6008326.33, y=560080.42, yra 114,54 m, nustatyti žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiam H. ir Č. Č., specialią naudojimo sąlygą – 10 metrų vietinio kelio apsaugos zoną, priimti šioje byloje atskirąją nutartį bei informuoti Šalčininkų rajono savivaldybę, Šalčininkų rajono aplinkos apsaugos agentūrą apie Šalčininkų skyriaus bei H. ir Č. Č. pateiktą klaidingą informaciją apie H. ir Č. Č. žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formuojamos ūkininko ūkio sodybos kaimo turizmui ribas, kai šios sodybos sprendimų brėžinyje riba tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta 128,72 m, kai pagal kadastro registro duomenis ji yra 114,54 m, o riba tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta 163,11 m, kai pagal kadastro registro duomenis ji yra 143,11 m.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad UAB „Geovisata“ 2010 m. balandžio 19 d. ir 2010 m. gegužės 14 d. atliko J. L. nuosavybės teise priklausančio 3,50 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., kadastrinius matavimus. Šis žemės sklypas buvo suprojektuotas Šalčininkų rajono Dainavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Iš Dainavos žemėtvarkos projekto, 2001 m. birželio 26 d. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano ir abrise pateiktos informacijos matyti, kad žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kerta 4 m pločio bendro naudojimo kelias, kurio plotas neįskaičiuotas į bendrą žemės sklypo plotą. 2010 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. Ž43-148 „Dėl piliečio J. L. žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo atlikus kadastrinius matavimus Šalčininkų rajone“ buvo patikslinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys ir suformuoti du atskiri žemės sklypai: 1,0221 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,4779 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos skiria kelias (pagal Žemės reformos įstatymą – neprivatizuojama žemė). 2010 m. rugsėjo 30 d. J. L. pardavė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Č. ir H. Č.. Naujieji žemės sklypo savininkai išsiaiškino, kad UAB „Geovisata“ atliko kadastrinius matavimus ne tomis pačiomis ribomis, kokios buvo suprojektuotos Dainavos žemėtvarkos projekte, kadangi žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba pietvakarinėje dalyje sutapatinta su šlaito viršumi, o ne su Versekos upės krantu, todėl pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 43SD-(14.43.7)-1176 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2011 m. lapkričio 17 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-2921 buvo inicijuoti pakartotiniai kadastriniai matavimai. Teismas pažymėjo, kad Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami tomis pačiomis ribomis, kokios buvo suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente. J. L. nuosavybės teise priklausantis 3,50 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suprojektuotas Dainavos žemėtvarkos projekte, o 1,0221 ha Č. ir H. Č. žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,4779 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis J. L., kaip atskiri nekilnojamieji daiktai buvo suformuoti UAB „Geovisata“ atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kadangi sklypą skiria kelias.
UAB „Geopaslaugos“ 2011 m. gruodžio 17 d. atliko Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir vadovaudamasi Kadastro nuostatų 21 punktu pagal teritorijų planavimo dokumentą – Dainavos žemėtvarkos projektą – nustatė šio žemės sklypo pietvakarinę ribą palei Versekos upės krantą, tai yra šlaito apačia, o ne šlaito viršaus, esančio greta Versekos upės, riba, todėl atitinkamai pasikeitė minėto žemės sklypo ribų posūkio taškai bei pailgėjo nuo 114,54 metrų iki 117,85 metrų jo šiaurinė riba, tuo pačiu ir bendra riba tarp Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Iš ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. birželio 19 d. plano M 1:10000 ir abriso matyti, kad ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaip ir Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), riba iš pietvakarinės pusės yra palei Versekos upės krantą. Kaip nurodė trečiojo asmens atstovas atstatyti ieškovo nurodytą atstumą – 114.54 m, nėra galimybės, kadangi iš pietvakarinės pusės sklypas ribojasi su Versekos upe (Eišiškių HE tvenkiniu). Paaiškino, kad riboženklis Nr. l (pagal kadastrinių matavimų 2011.12.17 planą) yra sutapatintas su šlaito apačia įvertinus vidutinį vandens lygį. Šiaurės rytinėje pusėje sklypas ribojasi su keliu (4 m pločio). Linijos 1-2 atstumas yra gaunamas 117.85 m (apribotas natūraliais objektais: 4 m pločio kelias, Versekos upės krantas). Todėl šiuo atveju minėto žemės sklypo riba pailgėjo į upės pusę, o ne į ieškovo žemės sklypo pusę.
Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad UAB „Geopaslaugos“ 2011 m. gruodžio 17 d. atlikdama Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, teisės aktų nustatytos kadastrinių matavimų atlikimo procedūros nepažeidė, todėl tinkamai nustatė Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendros ribos ilgį – 117,85 metro. Nurodyta riba yra pakankamai aiški, kadangi yra sutapatinta su Versekos upės krantu.
Teismas pabrėžė, kad ieškovas gindamas savo teises, vadovaujasi CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Esami dokumentai yra tiek ieškovo, tiek atsakovo žemės sklypo privatizavimo dokumentai, žemėtvarkos kadastro matavimų projektas, žemės sklypų planai, abrisai, iš kurių sklypo ribos yra aiškios. UAB „Geopaslaugos“ 2011 m. gruodžio 17 d. atlikdama Č. Ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jo ribų posūkio taškus nustatė vadovaudamasi teritorijų planavimo dokumentu ir atsižvelgdama į natūralius gamtos objektus – Versekos upės krantą.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat teigė, kad toje vietoje, kur įtvirtintas riboženklis, nėra jokio šlaito, tačiau trečiojo asmens atstovas patvirtino, kad ties riboženklių Nr. 1 šlaitas yra nežymus, kuris vis stipriau ryškėja link posūkio taško koordinatės Nr. 11. Nagrinėjamu atveju minėto žemės sklypo riba pailgėjo į pietvakarių pusę, o ne į ieškovo žemės sklypo pusę. Taigi toks ribos pailgėjimas, anot teismo, negali pažeisti ieškovo teisių, kaip gretimo žemės sklypo savininko.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad kelias, esantis greta Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinės ribos, yra pavaizduotas planinėje medžiagoje kaip „kitas kelias“, tuo tarpu Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje esantys vietinės reikšmės viešieji keliai yra pažymėti kitais sutartiniais ženklais. Kelio, esančio iš Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinės pusės, plotis – 4 metrai. Tokio pločio keliams apsaugos zonos nustatymas teisės aktuose nėra reglamentuotas, todėl atitinkamai Č. ir H. Č. žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelio apsaugos zona, neturi būti nustatoma. Kaip paaiškino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, prie žemės sklypo esantis kelias nėra vietinės reikšmės viešasis kelias, jis yra vietinis kelias ūkinio naudojimo, kuris neįtrauktas į savivaldybės registrą. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai buvo nuvykę į vietą, tikrino, surašė patikrinimo aktą ir nustatė, kad šio kelio būklė neatitinka kelio sąvokos, kuri įtvirtinta Kelių įstatyme. Kelias neturi nei važiuojamosios dalies, nei griovių, nei kelio juostos. Yra apaugęs žole. Jei kelias ir būtų mažesnis negu 10 m pločio, jo sąvoka turi atitikti Kelių įstatyme įtvirtintą sąvoką. Be to, UAB „Geopaslaugos“, 2011 m. gruodžio 17 d. atlikdama Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, taip pat tai tinkamai įvertino ir kelių apsaugos zonos nenumatė.
Taigi teismas sprendė, kad ieškovo teiginys, jog 4 metrų pločio kelias, esantis greta Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurės rytinės ribos, priskirtinas vietinės reikšmės viešiesiems keliams, yra neįrodytas. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl 10 metrų pločio kelio apsaugos zonos minėtam žemės sklypui nustatymo.
Teismas pabrėžė, kad priimti atskirąją nutartį yra tik teismo prerogatyva. Išnagrinėjęs bylą ir priėmęs atitinkamus procesinius sprendimus, teismas nenustatė pagrindų atskirajai nutarčiai priimti. Be to, nurodė, kad šiuo metu Č. ir H. Č. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti nėra patvirtintas, todėl taikyti CPK 299 straipsnį nėra pagrindo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas T. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti prie bylos antstolio M. D. 2014 m. birželio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad sklypų ribos ilgis yra 117,85 m. Teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai vadovavosi UAB „Geopaslaugos“ 2011 m. gruodžio 17 d. atliktais pakartotiniais geodeziniais matavimais, o ne 2010 m. rugpjūčio 26 d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribų patikrinimo aktu. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ribos tarp sklypų pailgėjimas nepažeidžia ieškovo teisių. Ieškovo sklypą kerta tas pats kelias, kuris yra greta atsakovams Č. ir H. Č. priklausančio sklypo. Taigi tuo atveju, kai riba tarp sklypų vienoje kelio pusėje pailgėja, tuo pat metu sklypo ribos, esančios kitoje kelio pusėje, ilgis sumažėja, atitinkamai sumažėja žemės plotas, esantis kitoje kelio pusėje. Be to, Versekos kranto linija dažnai keičiasi, upės krantas yra pelkėtas, taigi sklypo ribos pailgėjimas į upės pusę padidina ieškovo sklype pelkėtos žemės plotą ir sumažina ariamos žemės plotą, kas taip pat pažeidžia ieškovo interesus.
2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad keliui, kuris yra greta sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), neturi būti nustatyta kelio apsaugos zona. Pirmiausia, teismas iškreipė ieškovo poziciją. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesilaikė pozicijos, kad ginčo kelias yra vietinės reikšmės viešasis kelias, atvirkščiai, teigė, kad ginčo kelias yra vietinės reikšmės vidaus kelias, kad kelio apsaugos zona yra taikoma visiems vietinės reikšmės keliams. Šios ieškovo pozicijos pagrįstumą patvirtina Aplinkos ministerijos 2014 m. balandžio 1 d. raštas ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. balandžio 4 d. raštas, kuriuose išaiškinta, kad bet kurios kategorijos vietinės reikšmės keliams, įtrauktiems į savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašus, turi būti nustatoma 10 metrų kelio apsaugos zona. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog keliams, kurių plotis 4 metrai, apsaugos zonos nustatymas teisės aktuose nereglamentuotas. Priešingai, Kelių įstatymas kelio apsaugos zonos plotį nustato priklausomai nuo jo reikšmės, o ne nuo kelio juostos pločio. Vietinės reikšmės keliams Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato 10 metrų kelio apsaugos zoną. Taigi teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčo kelias yra ūkinio naudojimo vietinis kelias. Ginčo kelias priklauso valstybei, juo gali naudotis visi asmenys, todėl ir pagal šį požymį jis negali būti priskiriamas ūkio naudojimo keliams. Pats teismas konstatavo, kad greta sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelias. Nors teismas ir pažymėjo, kad jis yra prasto būklės, ta aplinkybė, kad kelyje nėra vieno iš objektų, paminėtų Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje (pvz., sankryžos, poilsio aikštelės, kt.), nėra pagrindas daryti išvadą, kad kelias nėra kelias. Byloje esanti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus pateikta 2013 m. rugsėjo 12 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto kopija yra prastos būklės, joje pateiktos nuotraukos nesuteikia galimybės nustatyti faktinių bylos aplinkybių, iškreipia faktinę kelio būklę, be to, aktas surašytas su klaidomis, pavyzdžiui, valstybei nuosavybės teise priklausantis kelias yra įvardijamas kaip vidinis ūkio kelias. Antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ginčo kelias turi važiuojamąją dalį, provažas, kelio juostą, taigi akivaizdu, kad greta sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelias. Kelio apsaugos zonos panaikinimas suteiktų sklypo savininkams galimybę statyti statinius prie pat kelio ribos, o tai sukeltų riziką, susijusią su kelio eismu, užkirstų galimybę pravažiuoti į ieškovo žemės sklypą stambių gabaritų transporto priemonėms. Kelių įstatymo 12 straipsnio 2 punktas numato, kad kelio apsaugos zonas kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus. Teisė tikslinti kelio apsaugos zonas Nacionalinei žemės tarnybai nėra suteikta. Taigi norėdami tikslinti kelio apsaugos zoną, ryšium su ketinimu statyti kaimo turizmo sodybą, atsakovai turėjo naudotis Kelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
3. Teismas nepagrįstai nepriėmė nutarties CPK 299 straipsnio pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad CK 4.45 straipsnis taikomas, kai prašomos teismo nustatyti ribos yra neaiškios iš esamų pirminių žemės sklypų privatizavimo dokumentų. Nagrinėjamu atveju ginčo riba yra pakankamai aiški tiek iš apelianto, tiek iš atsakovų žemės sklypų pirminių privatizavimo dokumentų, esami dokumentai esmingai vieni kitiems neprieštarauja, kadangi ginčo riba yra sutapatinta su Versekos upės krantu. Apeliantas neginčija bendros jo ir atsakovų žemės sklypų ribos padėties ir konfigūracijos, nesutinka tik su šios ribos ilgiu (117,85 m). UAB „Geopaslaugos“ 2011 m. gruodžio 17 d. atlikdama atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, jo ribų posūkio taškus nustatė vadovaudamasi teritorijų planavimo dokumentu ir atsižvelgdama į natūralius gamtos objektus – Versekos upės krantą. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo riba pailgėjo į pietvakarių pusę, o ne į apelianto žemės sklypo pusę, todėl toks ribos pailgėjimas negali pažeisti apelianto, kaip gretimo žemės sklypo savininko, teisių. Skirtingai nei atsakovų, apelianto žemės sklypas yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Taigi ginčydamas bendrą žemės sklypų ribą, apeliantas turėtų pateikti teismui situacijos brėžinį – planą, kuriame valstybinėje koordinačių sistemoje turėtų būti pavaizduoti ginčo plotas, riba ir riba, kurią apeliantas prašo nustatyti. 2013 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyrius atliko ginčo kelio apžiūrą, kurios metu nustatyta, kad kelio būklė yra bloga – kelias be sankasos, kelkraščių, skiriamosios juostos, kelio griovių, važiuojamoji dalis apaugusi žole. Taigi nurodytas kelias neatitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kelio sąvokos, todėl kelio apsaugos zona jam nenustatytina. Teismas tinkamai pritaikė Kelių įstatymo nuostatas, todėl pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą dėl kelio apsaugos zonos nustatymo atsakovų žemės sklypui. Atsakovų Č. ir H. Č. žemės sklypo kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti nėra patvirtintas, todėl taikyti CPK 299 straipsnį nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškovo ieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl žemės sklypų ribos ilgio
Byloje nustatyta, kad pakartotiniai atsakovų Č. ir H. Č. žemės sklypo kadastriniai matavimai, kuriais įtvirtinta apelianto ginčijama 117,85 m bendra apelianto bei atsakovų žemės sklypų riba, atlikti nustačius, kad pirminiai matavimai atlikti ne pagal teritorijų planavimo dokumentą – Dainavos žemėtvarkos projektą, t. y. pietvakarinė atsakovų žemės sklypo riba buvo nustatyta ne palei Versekos upės krantą (šlaito apačia), bet šlaito viršumi. Atlikus pakartotinius matavimus, nustatyti kadastrinių matavimų pažeidimai buvo pašalinti, ir atitinkamai pasikeitė atsakovų žemės sklypo ribų posūkio taškai bei nuo 114,54 metrų iki 117,85 metrų pailgėjo jo šiaurinė riba, tuo pačiu ir bendra riba tarp atsakovų ir apelianto žemės sklypo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad pakartotiniai kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų (CPK 178 str.), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad, kaip teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas neturėjo jais vadovautis.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčijama riba nuo 114,54 m iki 117,85 m pailgėjo į pietvakarių, t. y. upės, pusę, o ne į apelianto žemės sklypo pusę. Įrodymų, kad dėl tokio ribos pailgėjimo sumažėjo apelianto žemės sklypo plotas ar atsirado kitų jo, kaip gretimo žemės sklypo savininko, nuosavybės teisės suvaržymų, apeliantas nepateikė, t. y. įrodymais nepagrindė, kad ginčijamos žemės sklypų ribos pailgėjimas pažeidžia jo materialiąsias teises ir teisėtus interesus (CPK 5, 178 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytais argumentais neturi pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje.
Dėl kelio apsaugos zonos nustatymo
Pareikštu ieškiniu apeliantas, be kita ko, prašė nustatyti atsakovų žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), specialią naudojimo sąlygą – 10 metrų vietinio kelio apsaugos zoną. Apeliantas įrodinėja, kad palei atsakovų žemės sklypo šiaurės rytinę pusę einantis kelias yra vietinės reikšmės vidaus kelias, kuriam Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato 10 metrų kelio apsaugos zoną.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kelio apsaugos zonų nustatymas yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, už viešosios teisės aktų įgyvendinimo kontrolę yra atsakingos viešosios teisės institucijos – subjektai, kuriems įstatymu suteikti atitinkami įgaliojimai, inter alia, teisė kreiptis į teismą reikalaujant pašalinti viešosios teisės pažeidimų padarinius. Privatus asmuo nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, be kita ko, kreiptis į teismą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių šalinimo, todėl privataus asmens, reiškiančio reikalavimą dėl viešosios teisės pažeidimų padarinių pašalinimo, ieškinys gali būti patenkintas tik bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad viešosios teisės pažeidimais buvo padaryta žala jo privačioms teisėms ar teisėtiems interesams, o jo reikalaujamas teisių gynimo būdas neprieštarauja civilinių santykių subjektų interesų derinimo, inter alia, proporcingumo bei teisinio apibrėžtumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325-469/2015).
Nagrinėjamu atveju apeliantas daug dėmesio skyrė teisės aktų ir faktinės kelio būklės analizei (be kita ko, pateikė naują įrodymą – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), siekdamas įrodyti, kad ginčo kelias yra vietinės reikšmės vidaus kelias, kuriam pagal įstatymą priklauso 10 metrų kelio apsaugos zonos nustatymas. Tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad kelio apsaugos zonos atsakovų žemės sklypui nenustatymas kaip nors pažeistų apelianto, kaip kito žemės sklypo savininko, teises, nepateikė (CPK 178 str.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad kelio apsaugos zonos nustatymo tikslas yra sudaryti saugias eismo sąlygas (Kelių įstatymo 12 str. 1 d.) (o ne užtikrinti stambių gabaritų transporto priemonių įvažiavimą į apelianto žemės sklypą). Kas yra viešasis interesas, kurio ginti apeliantas nėra įgaliotas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 5 straipsnyje įtvirtinto teisinio suinteresuotumo, būtino reiškiant reikalavimus dėl viešosios teisės pažeidimų pašalinimo, apeliantas nagrinėjamu atveju neįrodė, o tai yra savarankiškas pagrindas reikalavimą dėl kelio apsaugos zonos atsakovų žemės sklypui nustatymo atmesti.
Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti apelianto pateiktą naują įrodymą – M. D. 2014 m. birželio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kaip teisiškai nereikšmingą nagrinėjamam ginčui išspręsti.
Dėl atskirosios nutarties priėmimo
CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Atskirosios nutarties priėmimo klausimas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, priklauso teismo prerogatyvai, ir šis klausimas pagal civilinio proceso įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu, t. y. šalys apeliaciniu skundu negali skųsti nei atskirosios nutarties priėmimo, nei atsisakymo ją priimti. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.