- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-1410-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- I. Č.
- Ieškovas
- V. Č.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3274-615/2010 pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovei I. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo (išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo.
Šalies argumentai
2009-03-27 teisme gautu prašymu (t. 2, b. l. 56-59) ieškovas, atsakovei ribojant jam galimybę matytis su dukra D. Č., prašė taikyti laikinąja apsaugos priemonę – nustatyti matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukterį laikinąją tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010-04-01 nutartimi (t. 2, b. l. 63-64), iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą, taikė laikinąją apsaugos priemonę ir nustatė ieškovui laikinąją matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukterį tvarką:
1. Ieškovas turi teisę ir pareigą paimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos ketvirtadienį ir šeštadienį arba bet kurias dvi savaitės dienas iš eilės, prieš tai ne vėliau kaip likus vienai parai iš anksto įspėjęs atsakovę, ne anksčiau kaip 9 val. ryto ir parvesti vaiką į atsakovės gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val. Jei vaiką ieškovas paima dviem dienoms iš eilės prieš tai iš anksto įspėjęs atsakovę, ieškovas turi teisės neparvesti vaiko kas vakarą iki 19 val.
2. Bendravimo su vaiku tvarka per šventes: per ieškovo gimtadienį rugpjūčio 13 d. ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukterimi nuo rugpjūčio 12 d. 9 val. ryto iki rugpjūčio 14 d. 19 val. vakaro nepriklausomai nuo to, kokia savaitės diena yra; per dukters gimtadienį rugpjūčio 8 d. ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku atsakovės gyvenamojoje vietoje, bendravimo trukmės tą dieną neapribojant laku; per sūnaus M. Č. gimtadienį rugsėjo 6 d. ieškovas turi teisę ir pareigą paimti dukterį nuo 9 val. ryto ir bendrauti su dukterimi iki 21 val. vakaro nepriklausomai nuo to, kokia savaitės diena yra; per Kalėdas nuo gruodžio 23 d. 9 val. ryto ieškovas turi teisę ir pareigą paimti dukrą iš atsakovės gyvenamosios vietos ir bendrauti su ja iki 25 d. 19 val. vakaro.
3. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasiimti dukrą atostogų ir atostogauti kartu su dukra Lietuvoje ar užsienyje ieškovo kasmetinių atostogų metu 14 kalendorinių dienų iš eilės, neparveždamas vaiko į atsakovės gyvenamąją vietą. Apie dukros pasiėmimo atostogoms datą, laiką, pasiėmimo trukmę bei dukters atostogavimo vietą ieškovas privalo raštu registruotu paštu iš anksto informuoti atsakovę likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki dukters pasiėmimo atostogoms dienos.
Kauno apygardos teismas 2009-06-04 nutartimi (t. 2, b. l. 105-109), išnagrinėjęs atsakovės atskirąjį skundą, 2009-04-01 teismo nutartį paliko nepakeistą.
Kauno m. apylinkės teisme 2010-02-02 gautas atsakovės prašymas (t. 3, b. l. 103-104) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartimi nustatytą ieškovui laikinąją apsaugos priemonę - matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukterį tvarką ir nustatyti ieškovo minimalų bendravimą su dukterimi ir dalyvavimą ją auklėjant: ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra atsakovės gyvenamoje vietoje privalomai dalyvaujant atsakovei du kartus per mėnesį po dvi valandas – ketvirtadienį ir šeštadienį arba bet kurias kitas dvi savaitės dienas, prieš tai ne vėliau kaip likus trims paroms iš anksto įspėjęs atsakovę. Taip pat ieškovė prašė sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutarties vykdymą iki kol bus išnagrinėtas atsakovės prašymas bei pavesti Kauno miesto administracijos Vaiko teisių tarnybai ištirti šalių dukters komplikuoto bendravimo su ieškovu aplinkybes ir pateikti teismui išvadą; pareiškimą nagrinėti žodine tvarka, posėdyje dalyvaujant šalims.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad pagal CK 3.175 str. 2 d. minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Dukros psichikai neigiamą įtaką padarė nuolatinis ieškovo grubus elgesys su ieškove, jo tyčiojimasis iš jos, nuolat prieš ją naudojamas smurtas, žeminimas. 2007 m. viduryje ieškovas susirado kitą moterį – R. V., pas ją išsikėlė gyventi. 2007-12-27 ieškovas atsakovę sunkiai sužalojo mažamečio sūnaus akivaizdoje. Iki kol buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas, ieškovas į namus atvykdavo tik ieškovę įžeisti, ją apstumdyti, išvadinti necenzūriniais žodžiais. Nuolat į namus atvykdavo su V., keldavo balius, triukšmaudavo, abu tyčiodavosi iš ieškovės. Visa tai vykdavo dukters akivaizdoje, kuri su baime stebėdavo agresyvų tėvo ir tos moters elgesį. Atsakovo agresija tęsėsi porą metų, ir tai nuolat vyko dukters, kuri nuolat būna kartu su ieškove, akivaizdoje. Dukra pradėjo paniškai bijoti tėvo, tapo sudirgusi, jautri, prastai miega. Agresyvus tėvo elgesys dukters akivaizdoje, atsakovės žeminimas bei nepagarbus elgesys traumuoja vaiką, trukdo darniai ir psichologiškai saugiai jos raidai, daro ją ligoniu. Dukra tapo ypač jautri, nervinga, naktimis šokinėja iš miego verkdama ir šaukia atsakovę. Norėdama apsaugoti dukrą, atsakovė dažnai su ja miega pas draugus, nes namuose, kuriuose gyvena ieškovas su sugyventine ir jos vaikais, tapo neįmanoma gyventi dėl nuolatinių patyčių ir žeminimų. Atsakovė dėl sutrikusios dukters sveikatos nuolat lankosi pas gydytojus, dukra geria raminamuosius vaistus, kuomet ilgiau nemato tėvo, jai truputį palengvėja. Atsakovė, gindama dukters interesus, prašo nustatyti ieškovo minimalų bendravimą su dukra ir dalyvavimą ją auklėjant.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno m. apylinkės teismas 2010-03-24 nutartimi (t. 3, b. l. 123-125) atsakovės prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad jokių ne subjektyvių, o objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodomą ieškovo elgesį po Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutarties priėmimo, atsakovė kartu su prašymu teismui nepateikė. Kartu su prašymu atsakovės teismui pateikti rašytiniai įrodymai nei patvirtina, nei paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes dėl ieškovo elgesio po teismo 2009-04-01 nutarties priėmimo. To taip pat nei patvirtina, nei paneigia ir atsakovės kartu su prašymu pateikta Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-28 nutartis (t. 3, b. l. 109-111), kurioje buvo vertinamas ieškovo elgesys 2007-12-24, t. y. beveik prieš metus laiko iki civilinės bylos užvedimo. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovė kartu su prašymu teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų suinteresuotos sau palankia bylos baigtimi atsakovės teiginius dėl netinkamo ieškovo elgesio po Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutarties priėmimo. Priešingai, iš Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos įsiteisėjusios 2009-12-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23756-775/2009 matyti, kad pati atsakovė po 2009-04-01 nutarties priėmimo elgėsi netinkamai, nevykdė įsiteisėjusios teismo nutarties, nesilaikė įstatymais jai suponuotų pareigų, atsisakė priimti įsiteisėjusią teismo nutartį vykdančio antstolio teisėtą patvarkymą, trukdė nepilnametės D. tėvui V. Č. bendrauti su dukterimi, šiais savo veiksmais pažeidė įstatymo ginamas nepilnametės D. teises ir teisėtus interesus bei įstatymo ginamas jos tėvo V. Č. teises ir teisėtus interesus. Be to, argumentus dėl, atsakovės nuomone, netinkamo ieškovo elgesio ir dukters nenorėjimo bendrauti su tėvu atsakovė jau buvo išdėsčiosi savo atskirajame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutarties. Kauno apygardos teismo kolegija 2009-06-04 nutartimi visus šiuos atsakovės argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, todėl yra įsiteisėjusi ir 2009-04-01 nutartis. Įsiteisėjusias teismo nutartis kiekvienas asmuo privalo vykdyti (taip pat ir tuo atveju, jeigu šiomis nutartimis priimti sprendimai jam nepatinka), o ne stengtis šias nutartis pakeisti sau palankesnėmis, reiškiant įvairius jam kvalifikuotą teisinę pagalbą teikiančio advokato suformuluotus prašymus (CPK 18 str.). Todėl vien tiktai aptarti atsakovės argumentai negali būti pakankamu pagrindu tenkinti atsakovės prašymą ir pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartimi ieškovui nustatytą laikinąją matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukterį D. tvarką. Atsakovė savo prašyme taip pat nurodė, kad ieškovas su savo nauja drauge ir jos dukterimi apsigyveno tuo pačiu adresu, kuriuo gyvena atsakovė, tuo yra pažeidžiamos atsakovės bei jos nepilnametės dukters D. teisės. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-20 nutartimi nutarė civilinėje byloje taikyti dar vieną laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigojo ieškovą iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo gyventi skyrium nuo atsakovės. 2009-11-30 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas atsakovės prašymu išaiškino 2009-11-20 nutarties vykdymo tvarką. Kauno apygardos teismas 2010-03-17 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-20 nutartį paliko nepakeistą. Todėl atsakovės nurodyta aplinkybė, dėl ieškovo apsigyvenimo tuo pačiu adresu, kuriuo gyvena atsakovė, yra pašalinta įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-20 nutartimi ir negali būti pagrindu tenkinti atsakovės prašymą bei pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartimi ieškovui nustatytą laikinąją matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukterį tvarką.
Šalies argumentai
Atsakovė atskiruoju skundu (t. 3, b. l. 134-135) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-24 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartimi nustatytą ieškovui laikinąją matymosi, bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukrą tvarką ir nustatyti ieškovo minimalų bendravimą su dukra ir dalyvavimą ją auklėjant: ieškovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukra atsakovės gyvenamoje vietoje privalomai dalyvaujant atsakovei du kartus per mėnesį po dvi valandas – ketvirtadienį ir šeštadienį arba bet kurias kitas dvi savaitės dienas, prieš tai ne vėliau kaip likus trims paroms iš anksto įspėjęs atsakovę. Atsakovė nurodo, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir naikintina:
1. Akivaizdu, kad tarp sutuoktinių namų aplinkoje vykstančius nesutarimus sunku pagrįsti rašytiniais įrodymais, jeigu šalis specialiai neužsiima konfliktų išprovokavimu ir jų fiksavimu garsinėmis ar vaizdinėmis priemonėmis. Todėl atsakovė, matydama savo dukters psichinę būseną tėvui siekiant bendravimo su dukra, teismui pateikė prašymą būti aktyviam įrodymų rinkime ir pavesti Kauno miesto administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai ištirti dukters komplikuoto bendravimo su ieškovu aplinkybes ir pateikti teismui išvadą. Taip pat atsakovė teikė prašymą pareiškimą nagrinėti žodine tvarka, apklausti šalis. Tokiu būdu teismas ne tik būtų sužinojęs mažamečių vaikų teises ginančios institucijos išvadą, bet iš šalių paaiškinimo galėjo susidaryti nuomonę apie ieškovo elgesį, žalojantį mažametę dukrą. Teismas būtų įsitikinęs, kad, priešingai nei konstatuota nutartyje, atsakovė nedaro ir netrykšta daryti dukrai įtakos, kad ji nebendrautų su tėvu. Tačiau teismas ne tik kad šio prašymo netenkino, bet dėl jo nutartyje net nepasisakė.
2. Atsakovės pateiktų įrodymų, kad ieškovas žiauriai elgiasi su ja jų mažamečio sūnaus akivaizdoje (Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-12 nutartis ir Kauno apygardos teismo 2009-12-28 nutartis) teismas nevertino, teigdamas, kad jie charakterizuoja ieškovo elgesį dar iki civilinės bylos užvedimo. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas neprisipažįsta kaltu, nesigaili sužalojęs savo vaikų motiną mažamečio sūnaus akivaizdoje ir, suprantama, kad pyksta ant sutuoktinės, dėl kurios iniciatyvos jam nepavyko išvengti bausmės už padarytą nusikaltimą. Tad tikėtina, kad ieškovo elgesys su atsakove, už kurios sužalojimą ieškovas nuteistas, grubus, agresyvus ir žeminantis. Beje, Kauno miesto apylinkės teismas 2009-11-20 nutartyje, kuria ieškovas įpareigotas gyventi skyrium nuo atsakovės, konstatavo, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Byloje yra duomenys, kad ieškovas nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-12 nutarties gyventi skyrium nuo atsakovės, tad akivaizdu, kad šalių konfliktai vyksta dalyvaujant mažametei dukrai ir agresyvus ieškovo elgesys daro neigiamą poveikį dukrai. Tačiau teismas nevertino šių įrodymų, kurių pagrindu darytina išvada, kad būtent ieškovo elgesys padarė mažametei dukrai tikrą emocinę, psichologinę žalą, todėl jai būtina pratintis iš naujo, pamažu bendrauti su tėvu, o tai atitinka atsakovės nurodytas bendravimo sąlygas.
3. Beje, tai kad atsakovė, siekdama apginti mažametės dukters interesus, teikia civilinės teisės normomis pagrįstą prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, teismas vertina kaip „stengimąsi nutartis pakeisti sau palankesnėmis, reiškiant įvairius jam teisinę kvalifikaciją teikiančio advokato suformuotus prašymus“, o ieškovui apskundus jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį, jo elgesio, ne tik kad nelaiko siekimu pakeisti nuosprendį savo naudai teisinę kvalifikaciją turinčių advokato skundais, bet dargi stabdo civilinės bylos nagrinėjimą, nors teisėtas teisminis pagrindas tokiam procesiniam veiksmui baigėsi Kauno apygardos teismui priėmus nutartį baudžiamojoje byloje. Atsakovė tokį teismo elgesį laiko nepagrįstu teismo palankumu ieškovui.
4. Teismas visiškai nevertino ir pateikto įrodymo, kad ieškovas šeimos bute, kuriame gyvena atsakovė ir mažamečiai vaikai, apgyvendino ir sugyventinę su dviem dukrom. Akivaizdu, kad ieškovo bendravimo skirtumai su šiomis moterimis akivaizdūs, tikėtini ieškovės teiginiai, kad ieškovas su ja bendrauja grubiai, įžūliai, žeminančiai. Todėl toks tėvo elgesys natūraliai pažeidė mažametės psichiką, įnešė baimės, išgąsčio į jos širdelę, o motinos skriaudimas nuteikė prieš tėvą. Juk vaikus auklėjame ir mokome ne tik žodžiais - auklėjame ir mokome asmeniniu pavyzdžiu. Todėl atsakovės pasiūlyta ieškovo ir dukters bendravimo tvarka tik dukters interesais, bet ji neužkerta kelio ir ieškovui pratinti prie savęs dukrą pamažu, rodyti kitokį pavyzdį. Tačiau teismas visiškai neišsiaiškino, ar ieškovės pasiūlyta tvarka atitinka vaiko interesus bei protingumo ir teisingumo principus.
5. Teismas visiškai netyrė ir nevertino mažametės dukters padėties ir interesų, - teismo nutartis skiriama šalių elgesiui ir elgesio vertinimui, nors tokio ginčo santykių teisinis reglamentavimas turėtų būti grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas). CK 3.175 straipsnyje, reglamentuojančiame ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numatyta, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas, auklėjimas ir elgesys visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.). Būtent šiuo atveju ieškovo dažnas bendravimas su dukra yra priešingas jos interesams. Todėl teikiamas prašymas priimti sprendimą, ištiriant bei įvertinant įrodymų visetą, įvertinti įrodymus ne tik teisės normų pagrindu, bet ir pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusiu, pilnutiniu bylos medžiagos ištyrimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą 2010-03-24 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad šioje byloje jis pats pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir laikinos matymosi ir bendravimo su dukterimi tvarkos nustatymo. Prašymas buvo grindžiamas tuo, jog, sutuoktiniams nusprendus, kad jų santuoka iširo ir ieškovui išsikrausčius iš namų su sūnumi, atsakovė visiškai neleido ieškovui matytis ir bendrauti su dukterimi, gyvenančia su atsakove. Siekdamas neprarasti ryšių su dukterimi, ieškovas prašė nustatyti laikinąją matymosi ir bendravimo su dukterimi tvarką. Ieškovas pažymėjo, kad jo prašymas nevaržo teismo sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties ir prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent vadovaujantis vaiko interesais. Teismas 2009-04-01 nutartyje pažymėjo, kad prašymas tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, bei nurodė, kad bendrauti nustatytu laiku yra ne tik ieškovo teisė, bet ir pareiga. Atsakovė atskiruoju skundu buvo apskundusi 2009-04-01 nutartį, tačiau aukštesnės instancijos teismas paliko ją nepakeistą. Nepaisant to, atsakovė šios nutarties iki šiol nevykdė ir nesudarė ieškovui galimybių matytis ir bendrauti su vaiku. Tai patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir ieškovo prašymas skirti atsakovei baudą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą, nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-3019-521/2010. Nepasikeitus jokioms aplinkybėms ir motyvuodama tuo, kad ieškovas su atsakove elgiasi šiurkščiai, tačiau nepateikdama įrodymų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaikui, atsakovė apylinkės teismui vėl pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2009-04-01 nutartimi nustatytą bendravimo su dukterimi tvarką ir nustatyti minimalią ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką. Šį prašymą Kauno miesto apylinkės teismas 2010-03-24 nutartimi atmetė. Ieškovas su atskiruoju skundu nesutinka dėl šių priežasčių:
Atsakovė neįrodė skundžiamos nutarties pakeitimo būtinybės
Pirma. CK ir LAT reikalauja maksimaliai užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo teises ir galimybes bendrauti su vaiku. LAT yra pažymėjęs, kad „maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui (motinai) negyvenančiam kartu su vaiku neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (vietos, būdo, sąlygų ir pan. atžvilgiu), jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. <...>“ (LAT 2003-12-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1176/2003). Be to, teismas tai pat yra nurodęs, kad ribojimas bendrauti su vaiku ir minimalaus bendravimo nustatymas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.)“ (LAT 2003-12-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1176/2003). Teismas ieškovui užtikrino teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir sudarė galimybes bendrauti su vaiku. Tą teismas atliko griežtai laikydamasis aukščiau nurodytų CK nuostatų, teismų praktikos ir įvertinęs vaiko interesus bendrauti su tėvu. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, vaiko normaliam vystymuisi ir psichinei - emocinei raidai. Atsakovės argumentai dėl būtinybės apriboti matymosi tvarką yra nepagrįsti, įgyvendinami piktnaudžiaujant motinos valdžia ir procesinėmis teisėmis, bei pažeidžiant vaiko interesus, kurie yra prioritetiniai šioje byloje (CPK 12,178 str.).
Antra. Apeliantė akivaizdžiai neįvertina, kad vaikas turi interesą bendrauti su abiem tėvais ir būti jų abiejų auklėjamas. Matymosi su vaiku tvarkos nustatymas turi užtikrinti būtent vaiko interesus, kad nebūtų prarasti šeimos ryšiai. Todėl tėvo teisė bendrauti su vaiku gali būti ribojama tik dėl vaiko, esant pagrįstiems pagrindams, o ne dėl atsakovės interesų. Tačiau apeliantės prašymo ir atskirojo skundo argumentai rodo, kad pati apeliantė dėl savo interesų ir pažeisdama vaiko interesus nesudaro sąlygų tėvui bendrauti su vaiku. Ji nesudaro saugios, nekonfliktiškos aplinkos, kurioje būtų tinkamai vykdoma 2009-04-01 nutartis, ir dėl to pati prašo pakeisti šią nutarti. Tačiau šioje byloje prioritetas yra ne atsakovės noras ar nenoras, o vaiko interesai būti auklėjamam abiejų tėvų, maksimaliai bendrauti su abiem tėvais.
Trečia. Nuo 2009-04-01 nutarties priėmimo apeliantė dar nė vieno nustatyto matymosi su vaiku karto nutarties nėra įvykdžiusi ir nėra sudariusi ieškovui galimybės matytis su vaiku. Kaip 2009-04-01 nutartis pažeidė apeliantės ir vaiko interesus, kai pati apeliantė jos dar ligi šiol nevykdė. Apeliantė šios aplinkybės savo prašymuose ir skunduose ligi šiol taip pat nepagrindė. Taigi apeliantė nepateikia įrodymų ir pagrindų, dėl kurių 2009-04-01 nutartimi nustatyta bendravimo su dukterimi tvarka būtų neteisėta, nepagrįsta, pažeistų vaiko interesus ir todėl ją reikėtų keisti.
Atsakovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka neužtikrina nei vaiko, nei ieškovo interesų
Pirma. Atskiruoju skundu atsakovė prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką nustatant ieškovui minimalią bendravimo su vaiku tvarką, tačiau ieškoves nurodomas bendravimo laikas yra visiškai nepagrįstai per trumpas, nesant jokių pagrindų riboti ieškovo matymosi ir bendravimo su dukterimi laiką. Jis net mažesnis nei teismų praktikos formuojamas minimalus bendravimo laikas. Todėl apeliantės siūloma bendravimo tvarka pažeidžia vaiko interesus, CK 3.156 str., LR CK 3.175 str. 2 d. ir LAT praktiką, kad „tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams.“ Be to, ieškovui visiškai užkertamas kelias dalyvauti vaiko auklėjime, nes tėvas realiai gali auklėti vaiką ir juo rūpintis tik pats betarpiškai bendraudamas su vaiku.
Antra. Atsakovei nesudarant galimybės tėvui bendrauti su vaiku, vaikas tolsta nuo tėvo, yra traumuojamas. Bet koks ribojimas, kuris dar labiau sumažintų galimybes matyti dukterį, iš esmės tik dar labiau atitolintų vaiką nuo tėvo.
Trečia. Pati apeliantė nurodo, kad jos ir ieškovo santykiai yra konfliktiški, tačiau reikalauja, kad vaikas bendrautų su tėvu dalyvaujant apeliantei jos gyvenamojoje vietoje. Akivaizdu, kad dėl konfliktiškų santykių tėvas negalės bendrauti su vaiku ir tuo bus apribotos vaiko ir tėvo bendravimo galimybės.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena atskirai nuo dukters ir negali su ja nuolat bendrauti ir visapusiškai dalyvauti auklėjant vaiką, įvertinant prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, pagal kurį vaiko ir tėvo ryšius būtina išsaugoti, ieškovui turi būti sudarytos sąlygos maksimaliai dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su vaiku nekonfliktiškoje aplinkoje, kas ir buvo padaryta galiojančia Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-01 nutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą civilinės bylos medžiagą, daro išvadą, jos skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti atskirajam skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme yra iškelta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su kitu tėvu tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo. Kadangi mažametė šalių dukra gyvena su atsakove, ieškovas pareiškė prašymą nustatyti laikiną jo bendravimo su dukterimi tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kauno m. apylinkės teismas 2009-04-01 nutartimi, iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą, nustatė laikiną bendravimo su dukterimi tvarką. Atsakovei atskiruoju skundu apskundus 2009-04-01 teismo nutartį (t. 2, b. l. 63-64), Kauno apygardos teismas 2009-06-04 nutartimi (t. 2, b. l. 105-109) ją paliko nepakeistą, todėl 2009-04-01 nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovė šios nutarties iki šiol nevykdė ir nesudarė galimybių ieškovui matytis ir bendrauti su vaiku. Iš ieškovo pateikto antstolio 2009-04-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 72/09/06 matyti, jog 2009-04-23 (ketvirtadienį) 8 val. 50 min. ieškovui atvykus atsakovės gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini) paimti dukters bendravimui pagal 2009-04-01 teismo nutartimi nustatytą tvarką (grafiką), namuose nieko nerasta, paskambinus atsakovei (ieškovo nurodytu telefono Nr.) niekas neatsiliepė. Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovas yra kreipęsis į teismą dėl baudos atsakovei skyrimo dėl 2009-04-01 nutarties nevykdymo. Atsakovei vengiant vykdyti įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria ieškovui (vaiko tėvui) nustatyta laikina bendravimo tvarka su dukterimi, atsakovė 2010-02-02 pateikė teismui prašymą (t. 3, b. l. 103-104) pakeisti 2009-04-01 nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su dukterimi tvarką, motyvuodama tuo, jog dukters psichikai neigiamą įtaką daro nuolatinis ieškovo grubus bei nepagarbus elgesys su atsakove, ieškovo smurtavimas dukters akivaizdoje prieš atsakovę, kuris nuteikė dukterį prieš tėvą, padidėjo dukters jautrumas, nervingumas, baimė. Ieškovė kartu su prašymu pateikė 2009-10-08 pažymą apie lopšelio–darželio (duomenys neskelbtini) ugdytinę (šalių dukterį) (t. 3, b. l. 105), kurioje nurodyta, jog įstaigos darbuotojai pastebėjo, jog jau nuo pavasario mergaitė tapo labai jautri, baikšti, greitai susijaudina, pravirksta, mažiau bendrauja su vaikais, tapo uždaresnė. Taip pat atsakovė pateikė 2009-04-30 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 72/09/07, kuriame konstatuota, jog 2009-04-30 (ketvirtadienį) 7 val. 20 min. ieškovas atvyko adresu (duomenys neskelbtini) paimti dukrą bendravimui, tačiau atsakovei paklausus, ar duktė norėtų pasilikti su atvykusiu asmeniu, pastaroji nenorėjo; ieškovui paklausus, ar atsakovė leidžia paimti dukrą bendravimui, pastaroji nieko neatsakė ir dar kartą paklausė dukters to paties prieš tai jai užduoto klausimo. Antstoliui paklausus mergaitės, ar ji pažįsta ieškovą, ji atsakė, kad ne. Ieškovas išvyko nepaėmęs kartu su savimi dukters. Iš ieškovės pateiktos 2008-08-28 pažymos Nr. 16-7-1650 (t. 3, b. l. 107) matyti, jog adresu Kaune(duomenys neskelbtini) šalims bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiame name gyvenamąją vietą be ieškovo, atsakovės ir jų dviejų jų vaikų yra deklaravusios ir R. V. (1974 m.), G. R. (2003m.) bei G. R. (1996 m.). Atsakovė nurodo, jog ieškovas su savo drauge ir jos dukterimis gyvena kartu su atsakove, o, šalių santykiams esant konfliktiškiems, akivaizdu, kad vyksta konfliktai, kurios mato ir mažametė šalių dukra, o agresyvus ieškovo elgesys daro neigiamą įtaką dukrai. Tačiau dėl šio aplinkybės apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes nurodyta aplinkybė, kaip ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra sureguliuota įsiteisėjusia 2009-11-20 nutartimi (t. 2, b. l. 147-148), kuria teismas įpareigojo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ieškovą gyventi skyriumi nuo atsakovės, bei 2009-11-30 nutartimi (t. 2, b. l. 159-160), išaiškinusia 2009-11-20 nutarties vykdymo tvarką, nurodant, jog ieškovas iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo privalo gyventi ne tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu, kuriuo gyvena atsakovė (tuometinis atsakovės gyvenamasis adresas buvo (duomenys neskelbtini)). Be minėtų dokumentų kartu su prašymu pakeisti laikinąją apsaugos priemonę ieškovė pateikė dukters 2009-11-16 paaiškinimą (t. 3, b. l. 108), kuriame mergaitė pasisako, jog ji bijo tėvelio, nes ji galvoja, kad jis ją nori pasiimti (atkreiptina, kad ne dėl to, jog tėvelis prieš ją smurtauja ar netinkamai kitaip elgiasi jos atžvilgiu), ji norėtų, kad kartu gyventų brolis, o su tėčiu gyventi ji nenorinti, ji niekur su tėčiu nenorinti eiti, tik su mamyte, o tokie mergaitės pasisakymai, kolegijos nuomone, rodo, jog, gyvendama kartu su motina, ji galimai yra veikiama savo motinos nuomonės ir požiūrio į ieškovą.
Skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku principai apibrėžti CK 3.156 str., 3.170 str. ir CK 3.175 str., kuriuose atitinkamai nurodoma, jog tėvai turi lygias teises ir pareigas bendraujant su vaiku ir jį auklėjant, jog su vaiku gyvenančiam tėvui ar motinai draudžiama kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, jog tarp tėvų kilusius ginčus sprendžiantis teismas privalo atsižvelgti į vaiko interesus, sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pabrėžtina, jog minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nesant duomenų, jog ieškovas netinkamai būtų atlikęs tėvo pareigą dukrai arba kitaip netinkamai elgęsis jos atžvilgiu (pati mergaitė 2009-11-16 savo paaiškinime (t. 3, b. l. 108) nurodė, jog tėtis jos nemuša), nesant duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas, siekdamas bendrauti su vaiku, siektų kokių nors asmeninių interesų ar naudos, kolegijos nuomone, nustačius ieškovui minimalų bendravimą su mažamete dukterimi ir dalyvavimą ją auklėjant (t. y. kad ieškovas su dukterimi gali bendrauti tiktai du kartus per mėnesį po dvi valandas ir tiktai atsakovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant atsakovei ir iš anksto apie tai prieš tris paras įspėjęs atsakovę), būtų ne tik, kad pažeidžiami tėvo interesai, bet ir teisės aktuose įtvirtintos vaiko teisės. Vaiko bendravimas su tėvu yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su motina, bet ir su tėvu. Šalių elgesys iš bylos medžiagos suponuoja išvadą, kad bendravimo sunkumai ieškovui su dukterimi galimai kyla tik dėl to, kad pačių šalių (mergaitės tėvo ir motinos) santykiai yra konfliktiški, kurį laiką tuo pačiu adresu gyveno ne tik besiskiriančios konfliktuojančios šalys, bet ieškovui šiuo metu jau galimai artimi kiti žmonės (sugyventinė su dukterimis), kas be abejo įtakojo gilesnius nesutarimus šalių santykiuose ir kas galėjo įtakoti atsakovės nenorą sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukterimi. Ieškovė akcentuoja, jog būtent šalių konfliktai, vykstantys mergaitės akivaizdoje, daro neigiamą poveikį dukrai ir teigia, jog grubus ir nepagarbus ieškovo elgesys su ieškove, mergaitei matant, padarė mažametei dukrai emocinę, psichologinę žalą (ką galimai pastebėjo ir darželio auklėtojos, teigdamos, jog mergaitė tapo jautri, baigšti ir pan. (t. 3, b. l. 105)). Tačiau, akcentuodama konfliktiškus šalių santykius, atsakovė prašo, jog tėvas su dukterimi bendrautų tik jos akivaizdoje, tik jos namuose, o juk dėl šalių nesutarimų, kolegijos nuomone, galimai ir negali būti užtikrinta ieškovo teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Kol kas, iš byloje esančių įrodymų, galima spręsti, kad tarp ieškovo ir atsakovės esant konfliktiniams santykiams, ieškovo teisė bendrauti su dukterimi nėra įgyvendinama.
Visais atvejais, kai vyksta ginčas dėl vaikų, įstatymas nustato vaikų interesų apsaugos prioritetą ir tokios bylos privalo būti sprendžiamos atsižvelgiant į vaikų interesus ir galimą poveikį jiems, o ne konkrečių bylininkų asmeninius norus ar ambicijas. Pažymėtina, jog šioje byloje kiekviena iš šalių teikia savo argumentus, dėl ko vaiko bendravimas su vienu iš tėvų galėtų būti naudingas ar žalingas vaikui. Esant tokiai situacijai, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nesant objektyvių duomenų, kad teismo nustatyta dukters bendravimo su tėvu tvarka pažeistų mergaitės interesus, kolegijos nuomone, teisiškai yra netikslingas ir neprotingas.
Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad visi prašymai pakeisti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjami rašytinio proceso tvarka (CPK 146 str. 6 d.), taigi bylos šalių ar kitų proceso dalyvių nuomonei (nagrinėti žodinio proceso tvarka) šiuo atveju įstatymas neteikia jokios reikšmės. Be to, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2001-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/2001 ir kt.). Esant pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja ar neegzistuoja (LAT 2004-03-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-149/2004), teismas neprivalo rinkti papildomus įrodymus (kaip šiuo atveju pavesti Vaikų teisių apsaugos tarnybai pateikti išvadą dėl šalių ginčo), teismo pareiga išsamiai ištirti esmines aplinkybes, remiantis turimai įrodymais.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovei neįrodžius skundžiamos nutarties pakeitimo būtinybės, be to, atsakovės pasiūlytai bendravimo su vaiku tvarkai neužtikrinant nei vaiko, nei ieškovo interesų, kolegija atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.