- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- AS-69-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03579-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- Z. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Z. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (6.5)I-5820; 2) įpareigoti VSDFV Vilniaus miesto skyrių į draudiminį darbo stažą senatvės pensijai gauti įskaityti darbus UAB „Kulautuvos vaistinė“ ir UAB „Įmonių administravimo sistema“, ir pakeisti atitinkamus sprendimus; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) atleisti nuo žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, 2017 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė, jog paduotas skundas yra su trūkumais, todėl pareiškėjai nustatytas terminas iki 2017 m. lapkričio 13 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 30 Eur žyminį mokestį bei aiškiai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą.
Teismas išaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnio 4 dalimi, jis turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, sumokėti žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad VSDFV 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (6.5)I-5820 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes pareiškėja kelia ginčą dėl tų pačių klausimų, kaip ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-4851-822/2017. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjos prašomi atlikti veiksmai (antrasis reikalavimas) iš esmės tapatūs, kaip ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėti reikalavimai administracinėje byloje Nr. I‑2718‑244/2017. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog pareiškėja iš esmės piktnaudžiauja administraciniu procesu, nes inicijuoja vis naujus ginčus iš esmės dėl tų pačių faktinių aplinkybių (paskirtos senatvės pensijos), t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo.
Dėl įpareigojimo aiškiai suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą teismas pažymėjo, jog pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktus, kiekviename skunde turi būti suformuluojamas skundo dalykas ir pagrindas. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Pareiškėja iš esmės nepateikė nesutikimo motyvų su VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (6.5)I-5820, todėl turėtų patikslinti skundo pagrindą ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas nesutikimas su šiuo raštu.
Taip pat teismas pažymėjo, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turėtų apsvarstyti jos teisę reikšti antrąjį ir trečiąjį skundo reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį, 2017 m. lapkričio 13 d. pateikė patikslintą skundą, prašydama: 1) panaikinti VSDFV Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (6.5)I-5820 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos skundą, kurį nagrinėti atsisakė ginčijamu raštu, įteikti jai ginčijamo rašto originalą, priimti procesinį sprendimą, kuriuo į draudiminį darbo stažą senatvės pensijai gauti būtų įskaitytas darbo stažas UAB „Kulautuvos vaistinė“, UAB „Įmonių administravimo sistema“, taip pat pagal individualios veiklos pažymėjimą, ir pakeisti atitinkamus sprendimus; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 4) atleisti nuo žyminio mokesčio; 5) sujungti šią bylą su administracine byla Nr. 1-4068-1063/2017.
Nurodė, kad pagrindinį skundo reikalavimą grindžia ta aplinkybe, jog atsakovas privalėjo išnagrinėti jos skundą, nes pareiškėja pateikė atsakovui naujų įrodymų, kurių anksčiau neturėjo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjos Z. B. skundą laikė nepaduotu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, nesumokėjo žyminio mokesčio, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi buvo pripažinta piktnaudžiaujanti procesu. Be to, patikslintame skunde pareiškėja iš esmės nepateikė motyvų, kodėl, jos nuomone, atsakovas 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (6.5)I-5820 nepagrįstai nutraukė administracinę procedūrą, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo pagrindo.
III.
Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, prašydama šią nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, jog jos veiksmai negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, o priešingai, jos veiksmai turi būti vertinami kaip aktyvūs veiksmai, ginantys pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius nuo klastotojų. Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 21 dieną civilinėje byloje Nr. 2-966-599/2008 paaiškėjus naujoms aplinkybėms, į VSDFV Vilniaus miesto skyrių ji kreipėsi pridėjusi naujus įrodymus ir papildomai reikalaudama priimti naują sprendimą dėl senatvės pensijos paskyrimo bei pensijos dydžio, tačiau atsakovas skundžiamu raštu atsisakė šiuos reikalavimus išnagrinėti ir priimti procesinius sprendimus dėl senatvės pensijos skyrimo. Taip pat pažymi, kad ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato atleidimą nuo žyminio mokesčio, todėl dėl sunkios jos socialinės padėties prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodo, kad antrinei teisinei pagalbai gauti yra pateikusi prašymą (prašymas ir deklaracija pridedami) paskirti advokatą, kas pagrindžia jos sunkią socialinę padėtį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjos Z. B. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamą nutartį priėmė iš esmės remdamasis dviem motyvais: 1) pareiškėja nesumokėjo žyminio mokesčio, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi buvo pripažinta piktnaudžiaujanti procesu; 2) patikslintame skunde pareiškėja iš esmės nepateikė motyvų, kodėl, jos nuomone, atsakovas 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (6.5)I-5820 nepagrįstai nutraukė administracinę procedūrą, t. y. tinkamai nesuformulavo skundo pagrindo.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Vadovaudamasis ABTĮ 36 straipsnio 4 dalimi, teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį.
Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kartu įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį (dabar – pagal ABTĮ 36 str. 4 d.), teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (t. y. kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Aiškindama šią nuostatą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011 pabrėžė, kad įstatymai garantuoja asmenims teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556‑85/2010).
Vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise. Priešingu atveju asmuo galėtų patirti neigiamų procesinių pasekmių net ir tuo atveju, kai jis pagrįstai kreiptųsi dėl teisminės gynybos. Tačiau tai nebūtų teisinga, sąžininga ir protinga, neatitiktų teisės į teisminę gynybą paskirties ir tikslų. Todėl vien tik statistiniai duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo administraciniu procesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-536/2006).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pareiškėjos piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise nustatė remdamasis pačios pareiškėjos ginčijamu aktu – VSDFV 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (6.5)I-5820, kuriuo buvo nutraukta administracinė procedūra, t. y. atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, nes pareiškėja kelia ginčą dėl tų pačių klausimų, kaip ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A‑4851-822/2017. Taip pat teismas pažymėjo, jog pareiškėjos prašomi atlikti veiksmai (antrasis reikalavimas) iš esmės tapatūs, kaip ir Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėti reikalavimai administracinėje byloje Nr. I‑2718‑244/2017.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės šiuo metu nesuponuoja išvados, jog pareiškėja piktnaudžiauja procesu. Pareiškėjos pagrindinis skundo reikalavimas yra panaikinti VSDFV 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. (6.5)I‑5820. Šio rašto pareiškėja neginčija kitose, pagal jos skundus iškeltose bylose. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šiuo raštu (jo argumentacija), pripažino pareiškėją piktnaudžiaujant procesu ir įpareigojo ją sumokėti žyminį mokestį. Tačiau atsakovo raštas bei jo pagrįstumas galėtų būti vertinamas nagrinėjant administracinę bylą iš esmės, o ne sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Juo labiau, kad pareiškėja, tikslindama savo skundo reikalavimus, nurodė, ir, jos nuomone, priežastis, kodėl ginčijamas atsakovo raštas yra nepagrįstas, t. y., pareiškėjos teigimu, ji pateikė atsakovui naujų įrodymų, kurie turėjo būti įvertinti atsakovui priimant ginčijamą raštą.
Iš to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai pareiškėjos patikslintą skundą laikė nepaduotu skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Z. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.