- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- I1-1456-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04046-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Paaiškina, kad atliko bausmę Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020-10-06 iki 2020-12-07. Pareiškėjas yra priklausomas nuo tabako gaminių, tačiau atvykus į Vilniaus PN jam buvo uždrausta įsigyti bei turėti tabako gaminius. Nuo atvykimo į Vilniaus PN dienos pareiškėjas jaučia abstinencijos simptomus, atsakovas, pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, turėjo pareiškėjui suteikti gydymą. Pareiškėjas dėl reikalingo gydymo raštu kreipėsi į medicinos darbuotojus, į pareiškėjo prašymus nebuvo reaguojama. Pareiškėjas šiuo klausimu taip pat kreipėsi į psichologus, būrio viršininką, tačiau taip pat kreipimaisi buvo ignoruojami. Dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patiria abstinencijos simptomus, irzlumą, prislėgtą nuotaiką, psichologinį spaudimą.
Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020-11-03 iki 2020-11-24 taip pat pažeisti higienos normų reikalavimai. Nurodytu laikotarpiu Vilniaus PN centralizuotai neskalbė pareiškėjo drabužių bei patalynės, pareiškėjas nebuvo aprūpintas švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais, neturėjo švarios patalynės. Kameroje Nr. 21 nėra sudarytų sąlygų skalbti ir džiovinti drabužių. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas vaikščiojo su nešvariais drabužiais, blogai miegojo, turėjo rankomis skalbti drabužius, dėl to kameroje kaupėsi drėgmė. Dėl tokių pažeidimų pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundais, tačiau į juos nebuvo reaguojama. Pareiškėjas patiria išgyvenimus, emocinę depresiją.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–8).
Paaiškina, kad siekiant užtikrinti minėtų normų laikymąsi, ir tam, kad nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nuteistiesiems griežtai draudžiama rūkyti bendrabučio tipo gyvenamose patalpose, drausmės grupės gyvenamose patalpose, kamerų tipo patalpose, bendro naudojimo patalpose. Visose bendro naudojimo patalpose iškabintos iškabos, ženklai su draudimu rūkyti, nuolat vykdoma nuteistųjų priežiūra, kad nuteistieji laikytųsi nustatytos teisės aktais tvarkos. Draudimą pažeidusiems nuteistiesiems skiriamos drausminės nuobaudos. Vilniaus PN lauko, skirto nuteistųjų pasivaikščiojimams, teritorijoje yra įrengta speciali vieta rūkymui, o už rūkymą ne tam skirtose vietose nuteistieji yra baudžiami.
Siekiant užtikrinti nuteistųjų, laikomų Vilniaus PN, asmeninių viršutinių ir apatinių drabužių bei patalynės švarą, nuteistųjų ūkiniame aptarnavime buvo įdarbintas nuteistasis, kuris pagal nustatytą grafiką skalbė ir džiovino Vilniaus PN II-ajame gyvenamajame korpuse laikomų nuteistųjų asmeninius drabužius ir patalynę, tačiau laikotarpiu nuo 2020-11-03 iki 2020-11-24 minėtas nuteistasis tinkamai neatliko savo pareigų ir buvo atleistas, o 2020-11-25 į šias pareigas buvo įdarbintas kitas nuteistasis. Vilniaus PN ėmėsi aktyvių veiksmų siekiant pakeisti susiklosčiusią situaciją ir visų nuteistųjų, tame tarpe, ir pareiškėjo patalynė bei drabužiai po laikinų nesklandumų buvo tinkamai išskalbti bei išdžiovinti.
Nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti jo patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ar paaiškinimų dėl jam galimai padarytos žalos. neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra nesunkiai įveikiamos. Pareiškėjas skunde neteisėtų atsakovo veiksmų nenurodė, o jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas prielaidomis.
Atsakovo Vilniaus PN atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už kalinimo sąlygas Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020-10-06 iki 2020-12-07 dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN jam buvo uždrausta įsigyti bei turėti tabako gaminių, taip pat dėl aplinkybės, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020-11-03 iki 2020-11-24 pareiškėjo drabužiai nebuvo skalbiami.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Pareiškėjas neturtinę žalą, pirmiausiai, kildina iš to, kad Vilniaus PN jam uždrausta rūkyti, dėl to pareiškėjas jautė abstinencijos simptomus, kreipėsi dėl gydymo, tačiau į jo prašymus nebuvo reaguojama.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-11-01), 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad siekiant užtikrinti minėtų normų laikymąsi, ir tam, kad nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nuteistiesiems griežtai draudžiama rūkyti bendrabučio tipo gyvenamose patalpose, drausmės grupės gyvenamose patalpose, kamerų tipo patalpose, bendro naudojimo patalpose.
Teismas pažymi, kad teisės aktai pareiškėjui nedraudžia rūkyti pataisos namuose ir iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus PN tokio draudimo pareiškėjo atžvilgiu taip pat netaikė. Aplinkybė, kad Vilniaus PN yra numatę konkrečias vietas, kuriose rūkyti draudžiama, o kuriose leidžiama, nepažeidžia minėtuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, o priešingai, užtikrina, kad nerūkantieji asmenys neturėtų kvėpuoti tabako dūmais.
Teismas, siekdamas objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, taip pat kreipėsi į Vilniaus PN administraciją dėl papildomos medžiagos pateikimo, t. y. įpareigojo Vilniaus PN pateikti visus pareiškėjo kreipimusis į Vilniaus PN administraciją laikotarpiu nuo 2020-10-06 iki 2020-12-07, atsakymus į pareiškėjo skundus, prašymus, taip pat duomenis apie Vilniaus PN taikomas priemones asmenims, siekiantiems įsigyti ar vartojantiems tabako gaminius (b. l. 12–13). Vilniaus PN pateikta papildoma medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas į Vilniaus PN dėl rūkymo sąlygų nesikreipė. Iš šios medžiagos matyti, kad Vilniaus PN imasi priemonių apsaugoti nerūkančius asmenis nuo tabako dūmų, todėl rūkantiems asmenims leidžiama rūkyti tam skirtose vietose.
Nors pareiškėjas nurodo, kad siekė atsikratyti priklausomybės tabakui ir dėl tokio gydymo kreipėsi į Vilniaus PN medicinos darbuotojus, teismas pažymi, kad klausimas dėl žalos, galbūt padarytos dėl to, kad gydytojas Vilniaus PN pareiškėjui nesuteikė medicinos pagalbos, nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas dėl jam (pacientui) padarytos žalos turi teisę kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, jis turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnis).
Taigi neteisėtų Lietuvos valstybės atstovo Vilniaus PN veiksmų dėl draudimo rūkyti nenustatyta.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2020-11-03 iki 2020-11-24 Vilniaus PN centralizuotai neskalbė pareiškėjo drabužių bei patalynės, dėl to pareiškėjas nebuvo aprūpintas švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais, neturėjo švarios patalynės, o kameroje nėra sudarytų sąlygų skalbti ir džiovinti drabužių.
Pagal Lietuvos higienos normos 134:2015 40 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų, laikomų Vilniaus PN, asmeninių viršutinių ir apatinių drabužių patalynės švarą, nuteistųjų ūkiniame aptarnavime buvo įdarbintas nuteistasis, kuris pagal nustatytą grafiką skalbė ir džiovino Vilniaus II-ajame gyvenamojoje korpuse laikomų nuteistųjų asmeninius darbužius ir patalynę, tačiau nuo 2020-11-03 iki 2020-11-24 tinkamai neatliko savo pareigų ir buvo atleistas, o 2020-11-25 įdarbintas kitas asmuo. Pareiškėjo patalynė bei drabužiai buvo išskalbti bei išdžiovinti po šių laikinų nesklandumų.
Teismas iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatė, kad pareiškėjas 2020-10-28 skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas, kad 2020-10-27 atidavė drabužius skalbimui, tačiau jie nebuvo išskalbti (b. l. 27). Vilniaus PN, atsakydama į pareiškėjo skundą, paaiškino, kad ūkiniame aptarnavime įdarbintas nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas, todėl iš šių pareigų atleistas, o 2020-11-25 įdarbintas kitas nuteistasis, todėl artimiausiu metu pareiškėjo drabužiai bus paimti ir išskalbti (b. l. 28).
Pareiškėjas 2020-11-10 skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nurodydamas, kad 2020-11-10 pagal nustatytą grafiką, Vilniaus PN jo drabužiai turėjo būti išskalbti, tačiau to nebuvo padaryta (b. l. 23). Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo skundą, paaiškino, kad ūkiniame aptarnavime įdarbintas nuteistasis netinkamai vykdė savo pareigas, todėl iš šių pareigų atleistas, nurodė, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu patikrinta jo kamera Nr. 21, kurioje pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, oro santykinė drėgmė kameroje nėra perteklinė (b. l. 24–25).
Iš nurodytų duomenų matyti, kad atsakovės atstovas Vilniaus PN pripažįsta, kad nuo 2020-11-03 iki 2020-11-24 Vilniaus PN centralizuotai neskalbė pareiškėjo drabužių bei patalynės esant sutikimams ūkiniame aptarnavime. Tačiau teismas pažymi, kad tam tikras nepatogumas įkalinimo įstaigoje savaime nėra pagrindas asmeniui atlyginti neturtinę žalą. Šiuo atveju pripažintina, kad Vilniaus PN neužtikrino skalbimo paslaugos pareiškėjui laikotarpiu nuo 2020-11-03 iki 2020-11-24, tačiau pareiškėjas nenurodė ir jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nepagrindė, kad dėl to jis patyrė tokias neigiamas pasekmes, sveikatos sutrikimus ar kitus neigiamus padarinius, kurie būtų tokio lygio, kad kiltų pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
Be to, toks pažeidimas buvo vienkartinis, truko trumpai, pareiškėjui drabužių skalbimo paslaugas suteikta po to, kai sutrikimai ūkiniame aptarnavime buvo pašalinti. Iš pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad įkalinimo įstaigos administracija ne tik aktyviai ėmėsi priemonių sutrikimams taisyti (atleido netinkamai pareigas atliekantį asmenį ir priėmė naują darbuotoją), tačiau ir patikrino pareiškėjo kamerą, siekiant nustatyti ar joje nėra drėgmės pertekliaus. Be to, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis turėjo galimybės drabužius laikinai skalbti kameroje, kol bus atstatyta ūkinio aptarnavimo veikla ir centralizuotas drabužių skalbimas, taigi vien tam tikri nepatogumai nesudaro pagrindo neturtinei žalai atlyginti.
Paprastai laikoma, kad neturtinė žala pareiškėjui, kuris nepagrindžia dėl pažeidimo atsiradusių realių, objektyvių neigiamų pasekmių, nėra padaryta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1092-624/2017). Nagrinėjamu atveju tokio pagrindimo pareiškėjas nepateikė. Be to, teismas nustatė, kad įkalinimo įstaigos administracija aktyviai ėmėsi veiksmų taisyti susidariusią situaciją, paaiškino pareiškėjui priežastis, trikdžius, dėl kurių drabužių skalbimo paslauga laikinai negalėjo būti suteikta. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patirtos neturtinės žalos dėl tokio laikino ūkinio aptarnavimo veiklos sutrikimo neįrodė. Vien faktas, kad laikinai drabužių skalbimo paslauga nebuvo suteikta, pareiškėjui nenurodžius jam kilusių realių ilgalaikių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, savaime nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti ir valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad neteisėtų Vilniaus PN veiksmų dėl draudimo pareiškėjui rūkyti nenustatyta, o pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos kilimo fakto dėl aplinkybės, jog Vilniaus PN laikinai, laikotarpiu nuo 2020-11-03 iki 2020-11-24, buvo sutrikusi ūkinio aptarnavimo veikla teikiant skalbimo paslaugą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132– 134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.