Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal balance“ ieškinį atsakovui V. I. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

9. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

10. Pirmosios instancijos teismas, atmetė apeliantės reikalavimą dėl 79,12 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-08-22); 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2022-08-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

11. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.221 straipsnį mokėjimo palūkanų skaičiavimo trukmės kontekste, savo naujausioje praktikoje išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kredito sutartis nutraukta prieš terminą ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas,ir dėl to nėra tikslinga priteisti negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos ir nuo ieškinio parengimo dienos iki Sutarties termino pabaigos, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) ir nesivadovaujant aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (39 procentų), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą Sutarties galiojimo laikotarpį, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. Taigi, ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

13. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos negautos pajamos – 79,12 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, kurios atitinka negautų mokėjimo palūkanų po sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos dydį, bei 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-08-22).

14. Ieškovės teigimu, nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles apeliantei, todėl nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius ji patirs ateityje. Todėl ieškovės nuomone, reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

16. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu nutraukta 2020-06-26. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos, vadovaujantis sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį– mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

18. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis už sutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastaroji yra įpareigojama ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę, nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Taikant nurodytą teismų praktiką, atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovės teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas, priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) dydžio. Remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiama, jog pagrįstai netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2022-08-22) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 137 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis – 16 Eur ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti – 121 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad patenkino 87,48 proc. ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovui bylinėjimosi išlaidas – 118,97 Eur. Šis skaičiavimas nėra visiškai tikslus. Ieškinyje pareikšti 7 reikalavimai (išskyrus reikalavimus priteisti bylinėjimosi išlaidas). Dalis reikalavimų turi apibrėžtą sumą, dalis neturi (reikalavimas priteisti tam tikrus periodinius mokėjimus neapibrėžtą laikotarpį). Esant šioms aplinkybėms, ieškinio patenkinimo proporcijai apskaičiuoti taikytinas reikalavimų skaičiaus principas. Bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, iš septynių pareikštų reikalavimų liko nepatenkintas vienas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2022-08-22 iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tad patenkintų reikalavimų proporcija yra 6/7. 137 X 6/7 = 117,43 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė didesnę bylinėjimosi išlaidų dalį – 118,97 Eur. Apeliacijos ribos neleidžia pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos (nėra apeliacinio skundo, kuriuo būtų reikalaujama šią sprendimo dalį panaikinti). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliktina nepakeista.

20. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 121 Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas už apeliacinio skundo parengimą bei 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą (iš viso 136 Eur). Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismas patenkino du iš trijų apeliacinio skundo reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos – 90,67 Eur ((121+15) x 2/3) (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą už akių pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 459,91 Eur negrąžinto kredito, 73,54 Eur palūkanų, 19,17 Eur administravimo mokesčio, 79,12 EUR negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 459,91 EUR, nuo ieškinio parengimo dienos (2020-12-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-08-22) ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 631,74 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020-12-08) iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovei UAB „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 118,97 Eur (šimtą aštuoniolika eurų 97 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Priteisti ieškovei UAB „LegalBalance“, j. a. k. 302528679, iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 90,67 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.