Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-12-09 · Byla Nr. ATP-526-309/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-10-23Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-12-09Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-09
Bylos Nr.
ATP-526-309/2015
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00232-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Zigmas Kavaliauskas
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-526-309/2015Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00232-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
2.7.4.3.; 3.26.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriuo G. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nubaustas už tai, kad 2015 m. vasario 28 d., apie 1.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas vidutinis (1,86 promilių) girtumo laipsnis. Šiais veiksmais G. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu G. G. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimu paskirtą nuobaudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Skunde apeliantas nurodo, kad 2015 m. vasario 27 d. jis su draugais M. A., M. Š. ir S. V. jo mamai G. G. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMV 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvyko į svečius, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvažiuojant į (duomenys neskelbtini) kaimą automobilį vairavo jis (G. G.). Kadangi (duomenys neskelbtini) kaime jie vartojo alkoholį, todėl jis automobilio atgal į (duomenys neskelbtini) nebevairavo, už automobilio vairo sėdo M. A., o jis sėdėjo šalia vairuotojo, priekinėje sėdynėje, už jo sėdėjo S. V., už vairuotojo – M. Š.. Grįžtant atgal į (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) jie pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Nors policijos pareigūnai jų automobilio nestabdė, M. A. nusprendė sustoti ir pasikeisti vietomis su S. V.. Pirmiausia policijos pareigūnai patikrino S. V. blaivumą, o po to ir visų kitų automobilyje buvusių asmenų. Jam (G. G.) buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas. Teigia, kad policijos automobilyje jam buvo daromas spaudimas prisipažinti, kad automobilį vairavo jis, nes automobilis yra jo mamos.

G. G. teigimu, S. V. į vairuotojo vietą persėdo dėl to, kad jo sesuo dirba (duomenys neskelbtini) AVPK tyrėja, taigi, matyti, kad S. V. tikėjosi susitarti su policijos pareigūnais, o kai to padaryti nepavyko, jis savo paaiškinime nurodė, kad automobilį vairavo jis, t. y. G. G.. Teigia, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose neteisingai nurodyta, jog iš automobilio buvo išlipę tik du asmenys, iš kurių vieną jie atpažino ir tai buvo jis (G. G.). Pasak apelianto, nesuprantama, kaip policijos pareigūnai galėjo jį įsidėmėti, nes tuo metu, kai vyko pasikeitimas vietomis, jų automobilis buvo gana toli. Nurodo, kad S. V. paaiškinime pateikta informacija yra neteisinga, be to, jis teismo posėdžio metu pateikė kitokią versiją, o į klausimus atsakinėjo vienu žodžiu „neprisimenu“. Atkreipia dėmesį, kad S. V. parodymų nepatvirtino nė vienas liudytojas.

Pasak apelianto, policijos automobilyje buvusios vaizdo kameros padarytame įraše absoliučiai nieko nesimato ir tai rodo, kad policijos pareigūnų parodymai, jog jie tamsoje matė, kaip vairuotojas ir keleivis pasikeitė vietomis, yra melagingi. Mano, kad teismas, konstatavęs, jog vaizdo įraše absoliučiai nieko nematyti, turėjo atmesti policijos pareigūnų parodymus. Kartu pažymi, kad Administracinėje teisenoje visi neaiškumai, prieštaravimai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teigia, kad šiuo atveju visi neaiškumai yra traktuojami Telšių AVPK naudai, nors ši institucija nepateikė jokių įrodymų, kad automobilį vairavo jis (G. G.), o ne M. A..

Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios įvykio analizės, kurios pagrindu turėjo būti priimtas motyvuotas teismo nutarimas, pasikliovė vien tik suinteresuotų asmenų – policininkų parodymais bei trijų suinteresuotų draugų parodymais, kurie išsuko nuo administracinės atsakomybės M. A.. Apelianto teigimu, teismo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu – toks sprendimas yra tik pataikavimas (duomenys neskelbtini) AVPK. Pažymi, kad liudytojai M. A., M. Š. ir S. V. yra vaikystės draugai, o jis (G. G.) – ne iš jų kompanijos.

G. G. įsitikinimu, teismas neteisingai išaiškino faktines bylos aplinkybes, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, o būtent Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos panašiose bylose, nesilaikė konstitucinių principų ir Lietuvos Konstitucinio Teismo suformuotos praktikos, tuo buvo padarytas esminis materialiosios teisės pažeidimas, kuris turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, ir tai yra pagrindas panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą, ir administracinę bylą nutraukti jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į G. G. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą, G. G. skundo jame nurodytais argumentais netenkinti.

G. G. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Kaip teisingai savo skunde pažymėjo apeliantas, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad G. G. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Kaip minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. G. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, vairavusiam transporto priemonę esant neblaiviam, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, taip pat numatyta atsakomybė vairuotojui, vengusiam neblaivumo patikrinimo, taip pat vartojusiam alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nors G. G. neigia padaręs ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, jo kaltę padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Iš liudytojų, policijos pareigūnų R. S. ir V. R. parodymų matyti, kad jie matė, jog iš automobilio vairuotojo vietos išlipo ir į kitą vietą atsisėdo G. G., jį atpažino pagal sudėjimą, aprangą (jo striukė, skirtingai nei kitų, buvo blizgi). Be to, tai, kad automobilį vairavo būtent G. G., jiems patvirtino ir kartu su G. G. automobilyje važiavęs jo draugas S. V.. Liudytojai R. S. ir V. R. taip pat nurodė, kad jie buvo gavę pranešimą, jog kaime automobilį vairuoja neblaivus asmuo. Be to, liudytoja V. R., atsakydama į G. G. atstovo klausimus, paaiškino, kad G. G. vairuojamas automobilis nuo policijos automobilio buvo nutolęs 20–30 m atstumu, todėl viskas buvo gerai matoma (68–69 b. l.). Minėtų liudytojų parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai, todėl netikėti šiais parodymais nėra pagrindo. Iš esmės analogiškos aplinkybės, t. y. tai, kad buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) kaime „BMW“ markės automobiliu važinėja neblaivus G., kad, nors vairuotojas iš automobilio išlipo ir atsisėdo kitoje automobilio vietoje, tačiau jie pagal kūno sudėjimą, aprangą atpažino vairuotoją, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, buvo G. G., kad kartu važiavęs S. V. nurodė, jog automobilį vairavo būtent G. G., nurodytos ir policijos pareigūnų iš karto po pažeidimo nustatymo surašytuose tarnybiniuose pareiškimuose (6, 7–8 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų buvę suinteresuoti duoti neteisingus parodymus, be to, jų parodymus patvirtina liudytojų, kartu su G. G. automobiliu važiavusių S. V., M. A. ir M. Š. parodymai – visi šie asmenys teismo posėdyje nurodė, kad automobilį vairavo būtent G. G. (90, 97–98, 102–103 b. l.). Akivaizdu, kad S. V. davė išsamius parodymus, jo parodymai sutampa su kitų liudytojų parodymais, į jam pateiktus klausimus jis išsamiai atsakė, taigi nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad S. V. parodymų nepatvirtino nė vienas liudytojas, o į klausimus pastarasis atsakinėjo vienu žodžiu – „neprisimenu“.

Apeliacinio skundo argumentų, kad S. V., M. A. ir M. Š. būtų suinteresuoti apkalbėti G. G., taip pat, kad policijos automobilyje pastarajam buvo daromas spaudimas byloje esantys duomenys taipogi nepatvirtina. Priešingai, iš S. V. paaiškinimo matyti, kad jis G. G. įvardijo kaip savo draugą (9 b. l.), teismo posėdyje taip pat nurodė, kad G. G. pažįsta porą metų, jie buvo geri pažįstami (102–103 b. l.), liudytojas M. Š. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad tuomet jie visi, įskaitant ir G. G., buvo draugai (89–90 b. l.). Be to, ir pats G. G. patvirtino, kad jis su M. A. ir S. V. pažįstamas dvejus metus, juos įvardijo kaip draugus (66–67 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms byloje apklaustų liudytojų parodymus, kurie vieni kitus akivaizdžiai atitinka ir papildo, laikyti melagingais, neteisingais, duotais suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad minėtus parodymus patvirtina ir rašytiniai įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuoti duomenys (3–4 b. l.), alkoholio kiekio matuoklio parodymai (12 b. l.), įvykių registracijos ataskaitoje nurodyti duomenys (61–64 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nelogiška būtų manyti, jog G. G. savo mamos automobilį būtų patikėjęs vairuoti M. A., kuris tuo metu iš visų automobiliu važiavusių vaikinų buvo pats girčiausias (12, 13, 14, 15 b. l.). Teismo nutarime konstatuota aplinkybė, kad vaizdo registratoriumi neužfiksuotas automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojimo momentas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, G. G. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nepaneigia.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl G. G. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, faktinės bylos aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, teismo išvados dėl G. G. kaltės yra pakankamai motyvuotos. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija ir naikinti skundžiamą nutarimą G. G. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nutarimo taip pat akivaizdu, kad administracinę nuobaudą apeliantui teismas paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes ir ši nuobauda nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarimą nepakeistą ir G. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Zigmas Kavaliauskas