- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-2936-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-62-3-00499-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Kėdainių skyrius
- Trečiasis asmuo
- A. S., D. V.
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6316-934/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tretiesiems asmenims A. S., D. V. dėl įsakymų dalies pripažinimo negaliojančiais ir įrašymo į eiliškumo grupės sąrašą pirmu numeriu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar suinteresuotas asmuo tinkamai realizavo savo teisę privatizuoti valstybinės žemės sklypą.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1) pripažinti negaliojančia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus (toliau – ir NTA skyrius) vedėjo 2012 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2.)-1354 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria ieškovas įtrauktas 12 numeriu į sąrašą asmenų, pageidaujančių nuomotis žemės sklypus Kalnaberžės kadastro vietovėje;
2) įpareigoti NTA skyrių įrašyti ieškovą į asmenų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 10 straipsnyje nustatytą 12 eiliškumo grupę, sąrašą, patvirtintą Įsakymu, pirmu numeriu;
3) pripažinti negaliojančia NTA skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 9VĮ-(14.9.2.)-268 (toliau – ir Įsakymas Nr. 2) dalį, kuria trečiajam asmeniui A. S. suprojektuoti du sklypai: 1,40 ha ploto sklypas Nr. 391-2 ir 0,43 ha ploto sklypas Nr. 391-3, o trečiajam asmeniui D. V. suprojektuotas 1,57 ha ploto sklypas Nr. 391-1, esantys (duomenys neskelbtini).
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė nuo pirmojo reikalavimo, taip pat nuo dalies trečiojo, t. y. pripažinti negaliojančia NTA skyriaus vedėjo Įsakymo Nr. 2 dalį, kuria trečiajam asmeniui D. V. suprojektuotas 1,57 ha ploto sklypas Nr. 391-1.
Šalies argumentai
Ieškovas paaiškino, kad jis yra ūkininkas. Žemės ūkio veiklai vykdyti ieškovas nuo 2003 m. nuomojo 2,00 ha ir 1,40 ha ploto valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Siekdamas išpirkti šiuos sklypu, ieškovas Kėdainių raj. Žemėtvarkos skyriui 2008 m. kovo 6 d. pateikė atitinkamą prašymą. Ieškovui iki pat 2012 m. būdavo atsakoma, kad išsipirkti žemės sklypų nėra galimybės. Nors ieškovas, sužinojęs apie sklypų pardavimą, pakartotinai išreikė valią juos pirkti, tačiau jis buvo įtrauktas į asmenų, pageidaujančių nuomotis sklypus, bet ne į pageidaujančių juos išpirkti. Ieškovo manymu, į pastarąjį sąrašą jis turėjo būti įtrauktas, kadangi atitiko visas būtinas sąlygas: nenutrūkstamai naudojo sklypus nuo 2003 m., yra ūkininkas ir išreikė valią įsigyti žemę (ŽRĮ 10 straipsnis). Be to, ieškovo teigimu, jis dokumentus dėl žemės pirkimo pateikė anksčiau nei kiti į 12 eiliškumo grupę įrašyti asmenys. Nepaisant to, kad atsakovui buvo žinoma apie ieškovo ketinimus įsigyti naudojamus valstybinės žemės sklypus, ieškovui iki bylos iškėlimo nebuvo nurodyta, jog jo pateiktų dokumentų nepakanka. Dėl NTA skyriaus darbuotojų neobjektyvumo, nesivadovavimo teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių bei gero administravimo principais ieškovui užkirstas kelias įgyvendinti jo teisę, o jo naudoti žemės sklypai Įsakymu Nr. 2 paskirti tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu bylą dalyje pagal ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų nutraukė, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas, išanalizavęs ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodė, jog byloje sprendžiama, ar ieškovas turėjo teisę būti įrašytas į asmenų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, pagal ŽRĮ 10 straipsnyje nustatytą 12 eiliškumo grupę, sąrašą, pirmu numeriu. Nustatęs, kad ieškovas Kėdainių raj. Žemėtvarkos skyriui 2008 m. kovo 6 d. kartu su prašymu dėl leidimo išsipirkti nuomojamus žemės sklypus pateikęs tik VĮ Registrų centro pažymą, kad nuomojosi žemės sklypus, ir 2008 m. kovo 12 d. pažymą Nr. KR12-1745, kurioje nurodyta, kad jis nesilaiko minimalių aplinkosaugos normų, teismas konstatavo, kad ieškovas neturėjo teisės būti įrašytas į sąrašą asmenų, turinčių teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal ŽRĮ 10 straipsnyje nustatytą 12 eiliškumo grupę, pirmu numeriu (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (toliau – ir Taisyklės), 9.3 punktas). Vien ta aplinkybė, jog ieškovas buvo pirmas pateikęs prašymą dėl žemės sklypo įsigijimo, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog jo teisė įsigyti žemės sklypą yra tinkamai įgyvendinta. Teismas išskyrė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog iki NTA skyriaus vadovo Įsakymo priėmimo, būtų pateikęs Taisyklių 9.3. punktuose nurodytus dokumentus, o tai pat įrodymų, jog yra pasikeitusios aplinkybės dėl nesilaikymo minimalių aplinkosauginių reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai bei į aplinkybę, kad vienas iš ginčo sklypų yra perleistas trečiajam asmeniui A. S., teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimo tenkinimas pažeistų protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei teisinio apibrėžtumo principus. Dėl šių aplinkybių teismas pažymėjo, kad ieškovas neskundė atsakovo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-851, kuriuo netenkintas ieškovo prašymas dėl Įsakymo pakeitimo.
Remdamasis ieškovo paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 6 d. ieškovui teikiant prašymą buvo žodžiu paaiškinta, kokie dokumentai turi būti paduoti. Ieškovo informavimo apie tai faktą, anot teismo, patvirtina vėlesni ieškovo veiksmai teikiant papildomus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovui pagal jo paaiškinimus buvo nurodyta, jog jo prašymas negali būti tenkinamas, nes ji neatitiko minimalių aplinkosaugos reikalavimų, ieškovas iki 2013 m. vasario 11 d. nesiėmė aktyvių veiksmų teisės įsigyti ginčo sklypus įgyvendinimui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, nurodydamas tokius argumentus:
Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas pripažinti dalį Įsakymo negaliojančia. Pateikiant prašymą dėl nuomojamos valstybinės žemės sklypų išsipirkimo nuosavybėn apeliantui nebuvo pasakyta, kad jis bus netenkinamas. Vėliau apeliantas nebuvo informuotas apie ketinimą ginčo sklypus perleisti tretiesiems asmenims. Tik pasisamdęs advokatę apeliantas sužinojo apie Įsakymo priėmimą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, sužinojęs apie Įsakymo priėmimą, operatyviai pradėjo ginti savo teises. Nors teismas nurodė, kad nebuvo skundžiamas atsakovo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 1SS-(7.5)-851, tačiau nenurodė, kokią teisinę reikšmę būtų turėjęs toks veiksmas. Apeliantas pažymi, kad NTA skyriaus veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog jo darbuotojai nei prašymo išsipirkti sklypus pateikimo metu, nei iki 2011 m. rugpjūčio 24 d., kai buvo sustabdytas prašymų priėmimas, nenurodė jam, kad nėra pateikti visi Taisyklių 9.3 punkte numatyti dokumentai. Taip pat apeliantui nebuvo išaiškinta, kad išnykus administracinės nuobaudos galiojimui, jis turės pakartotinai pateikti atitinkamą pažymą. Pavyzdinė prašymo forma su priedu, nurodančiu, kokius dokumentus reikia pridėti prie prašymo, patvirtinta tik Kauno apskrities viršininko 2008 m. balandžio 25 d. įsakymu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jo netenkinti, remdamasis tokiais atsikirtimais:
NTA skyrius galėjo vertinti, ar apeliantas turi teisę į valstybės paramą įsigyjant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir į kokią eiliškumo grupę jis turi būti įrašytas, tik turėdamas Taisyklių 9 punkte nurodytus dokumentus. Faktą, kad apeliantas buvo informuotas, jog turi pateikti papildomus dokumentas, patvirtina ne tik paties apelianto paaiškinimai, bet ir veiksmai po prašymo padavimo papildomai pateikiant naujus dokumentus. Apelianto pateikta 2013 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros pažyma Nr. KE2-383 nepatvirtina fakto, kad jis, Įsakymo priėmimo metu, laikėsi minimalių aplinkosaugos normų. Apie rengiamą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo pranešta viešai – spaudoje. Tuo tarpu Įsakymas buvo paskelbtas ne tik atsakovo internetinėje svetainėje, bet ir seniūnijos skelbimų lentoje. Taigi apelianto galimybė gauti informaciją apribota nebuvo. Vienas iš ginčo žemės sklypų yra perleistas trečiajam asmeniui A. S., tačiau apeliantas šio fakto neginčijo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., kasacinio teismo civilines bylas Nr. 3K-3-474/2009, 3K-3-470/2009). Į teismą besikreipusio asmens teisės ginamos, jeigu teismas nustato, kad ieškovas turi materialinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, ir dėl jos pažeidimo kilusios neigiamos pasekmės nėra pašalintos.
Nustatyta, kad byloje pareikštu ieškiniu apeliantas įrodinėjo, jog jis neteisėtai neįtrauktas į Įsakymu patvirtintą asmenų, kuriems parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, ne mažiau kaip metus naudojantiems šiuos žemės sklypus, sąrašą. Taigi byloje kilusio ginčo nagrinėjimo teisinį dalyką sudarė aplinkybės, ar apeliantas tinkamai įgyvendino subjektinę teisę įsigyti valstybinės žemės sklypus. Šios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygos apibrėžtos Laikinajame įstatyme ir Taisyklėse. Taigi, asmuo, pageidaujantis pirkti žemės ūkio paskirties žemę, turėjo ne tik atitikti nurodytuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, bet ir savo teisę realizuoti juose nustatyta tvarka. Apeliantas pripažįsta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriui (toliau – ir Skyrius) kartu su prašymu parduoti žemės sklypą nepateikė visų Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1-2 punkte ir Taisyklių 9.3 punkte įvardintų dokumentų. Netinkamai įgyvendinęs savo teisę, apeliantas negalėjo tikėtis, kad jo prašymas bus patenkintas, t. y. sukurs siekiamus teisinius padarinius. Atitinkamai, NTA skyriaus vadovas, priimdamas Įsakymą, neturėjo teisinio pagrindo įrašyti apelianto į ginčo sąrašą. Iš to aišku, kad nurodyta apelianto materialinė subjektinė teisė pažeista nebuvo.
Teigdamas, kad jį suklaidino Skyriaus darbuotojai, t. y. nepaaiškino, jog nėra pateikti visi dokumentai, taip pat, kad išnykus administracinės nuobaudos galiojimui, jis turės pakartotinai pateikti atitinkamą pažymą, apeliantas ignoruoja bendrą elgesio taisyklę dėl įstatymo nežinojimo pasekmių (CK 1.6 straipsnis). Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas įgyvendindamas savo teisę elgėsi nerūpestingai, kolegija pažymi, jog teikdamas paaiškinimus jis pripažino, kad prašymo išpirkti žemę pateikimo metu jam buvo paaiškinta – jis negali įgyvendinti šios teisės, nes yra baustas administracine tvarka už minimalių aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymą (Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Nepaisant to, apeliantas įrodymų apie minimalių aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi vėliau neteikė, nors žinojo ir suvokė (turėjo suvokti) jų svarbą jo teisei realizuoti. Nustačius šį faktą, kitų dokumentų nepateikimo faktas ir jo priežastys teisiškai nėra reikšmingos. Kolegija pastebi, kad prašymo pirkti žemę formos patvirtinimo momentas įrodomosios reikšmės neturi, nes jos nebuvimas trečiajam asmeniui D. V. nesutrukdė realizuoti savo teisių. Šiame kontekste taip pat reikšminga faktinė aplinkybė, jog ginčo žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigtos.
Kiti apeliacinio skundo argumentai procesinei bylos baigčiai teisinės reikšmės neturi, todėl kolegija jų atskirai neaptaria.
Manydamas, kad Skyriaus ar atsakovo darbuotojai jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, apeliantas savo teises turėtų ginti reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, kolegija sprendžia, kad jie neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.