Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-22-372/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
2A-22-372/2014
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-06927-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė, Vytautas Kursevičius, Danutė Burbulienė
Atsakovas
E. P., R. P.
Ieškovas
UAB „Ūkio banko lizingas“
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B.Simonaitienė Civilinė byla Nr. 2A-22-372/2014

Teisėjas A.Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06927-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija: 34.5; 121.14; 121.21 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių E. P. ir R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1216-362/2013 pagal ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį atsakovėms E. P. ir R. P. skolos priteisimo, ir byloje pateiktą atsakovių E. P. ir R. P. priešieškinį dėl vartojimo kredito sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Ūkio banko lizingas“ 2012 11 21 ieškinio pareiškimu prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš solidarių atsakovių E. P. ir R. P. 7782,02 Lt skolą (kurią sudaro 4517,44 Lt pradelsti periodiniai mokėjimai, 3252,56 Lt delspinigiai pagal sutarties 6.2 punktą, 12,02 Lt pašto išlaidos); 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas - 117,00 Lt žyminį mokestį. 2012-11-22 preliminarus sprendimas buvo priimtas, išsiųstas atsakovams.

2012 m. gruodžio 19 d. teismas priėmė prieštaravimus. Juose atsakovės nesutiko su UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškiniu ir prašė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-22 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti.

2013 m. vasario 8 d. byloje gautas priešieškinis, kuriuo prašoma pripažinti 2012-03-21 ieškovo UAB „Ūkio banko lizingas“ vienašališką vartojimo kredito sutarties Nr. C103116701 nutraukimą neteisėtu. Atsakovės teigia, kad vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, praleidus mokėti tik vieną mokėjimą, apie jos nutraukimą tinkamai pranešta nebuvo. Vartojimo kredito sutarties sąlyga (9.3 p.), kurios pagrindu buvo nutraukta vartojimo kredito sutartis, iš esmės pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl negali būti laikoma sąžininga.

Šalies argumentai

Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Teigia, kad sutartis buvo nutraukta laikantis sutartyje nustatytos tvarkos, be to, sutarties nutraukimo momentu P. P. buvo pradelsęs sumokėti 3 periodinių mokėjimų dydžio sumą.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu preliminarų sprendimą, priimtą 2012-11-22, kuriuo priteista ieškovui UAB „Ūkio banko lizingas” solidariai iš atsakovių E. P. ir R. P. ieškovo naudai 7782,02 Lt (septynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt du litus, du centus) skolos, 5 (penkis) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (7782,02 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidos, 117,00 Lt (vieno šimto septyniolikos litų) žyminio mokesčio, paliko nepakeistą. Priešieškinį atmetė. Priteisė solidariai iš atsakovių E. P. ir R. P. 15 (penkiolika) Lt valstybei už procesinių dokumentų įteikimą.

Teismas nurodė, kad sutartis nutraukta tinkamai ir teisėtai, laikantis šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties Nr. C103116701 sąlygų. Teismas sprendė, kad atsakovių teiginys, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta neteisėtai, praleidus mokėti tik vieną mokėjimą ir tinkamai nepranešus apie jos nutraukimą, neatitinka tikrovės. Iš teismui pateiktų pranešimų, kurie 2011-12-20, 2012-02-07, 2012-03-21 buvo išsiųsti P. P., matyti, kad vartojimo kreditavimo sutartis buvo nutraukta, šiam nesumokėjus trijų mėnesinių įmokų. Apie esamus įsiskolinimus bei sutarties nutraukimą 2012-03-21 buvo pranešta registruotais laiškais. Atsakovės nepateikė jokių įrodymų, jog jos šių laiškų negavo, todėl teismas manė, jog apie esamus įsiskolinimus bei sutarties nutraukimą buvo pranešta tinkamai. Teismas nurodė, kad pareiga apmokėti palikėjo skolas numatyta CK 5.52 str., kuriame nurodyta, jog įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, o jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovės E. P. ir R. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-20sprendimącivilinėje byloje Nr. 2-1216-362/2013 ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-11-22 preliminarų sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas priimdamas 2013-03-20 sprendimą pažeidė LR CPK 270 str., nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl atmetė atsakovių argumentus dėl vartojimo kredito sutarties sąlygos, numatytos sutarties 9.3 p. neatitikimo sąžiningumo principui. Formaliai konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Teismas nagrinėdamas bylą turėjo nustatyti, ar nagrinėjamu atveju ieškovas nesąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant sutartį, ar vartotojas pažeidė sutartį iš esmės ir ar sutartis galėjo būti nutraukta dėl minėto pažeidimo. Šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, dėl to buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Ūkio banko lizingas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovių E. P. ir R. P. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodo, kad atsakovės priešieškiniu prašo ieškovo vienašališką Vartojimo kredito sutarties Nr. C103116701 nutraukimą pripažinti neteisėtu. Sprendžiant šį klausimą svarbu ne įvertinti sutarties nuostatų atitiktį sąžiningumo reikalavimams, bet privalu nustatyti, ar buvo teisinis pagrindas ieškovui nutraukti sutartį, o jei buvo, ar ieškovas nutraukdamas sutartį, tuo pagrindu vadovavosi. Prieš nutraukdamas sutartį, ieškovas įspėjo apie skolą, nustatė terminą įvykdyti įsipareigojimams ir tik nustatytu terminu įsipareigojimų neįvykdžius, išsiuntė pranešimą, kad sutartį nutraukia. Sutartis buvo nutraukta ne tik laikantis sutarties nuostatų, bet taip pat ir netrukus įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 19 str. nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Ieškovas turėjo teisinį pagrindą nutraukti sutartį, nutraukdamas sutartį juo vadovavosi ir nenutraukdamas sutarties iškart, kai nebuvo sumokėta viena įmoka, buvo sąžiningas ir paisė šalių interesų pusiausvyros.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su P. P. 2011-03-18 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C103116701 (b. l. 8). P. P. mirė 2014-04-18. Jo palikimą perėmė dukra E. P. ir sutuoktinė R. P. (11 b. l.).

Byloje ginčas kilo dėl Vartojimo kredito sutarties Nr. C103116701 nutraukimo teisėtumo.

Apeliantės teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė LR CPK 270 straipsnio nuostatas, kadangi jo nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl atmetė apeliančių argumentus dėl vartojimo kredito sutarties sąlygos, numatytos sutarties 9.3 p. neatitikimo sąžiningumo principui, tik formaliai konstatavo, kad priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtintas reikalavimas pirmosios instancijos teismui, priimant procesinį sprendimą, pateikti jo motyvus, argumentuotai pagrįsti savo išvadas (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip absoliutus teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą laikomas visiškas teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo kontekste. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo išvadas pagrindė byloje pateiktais ir ištirtais įrodymais, todėl vien aplinkybė, kad apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra nevisiškai išsamūs, kolegijos vertinimu, nenulėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimo, todėl šis apeliančių teiginys atmestinas.

Apeliantės teigia, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga (9.3 p.), kurios pagrindu buvo nutraukta vartojimo kredito sutartis, iš esmės pažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyrą (LR CK 6.188 str.), dėl ko negali būti laikoma sąžininga, kaip ir jos pagrindu atliktas sutarties nutraukimas. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. AB „Nordea BankFinland“ PLC Lietuvos skyrius, bylos Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys konkrečiai nurodė pažeidimus, kurie laikytini esminiais (sutarties 9.3 p.). Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Kolegija iš byloje esančių įrodymų konstatuoja, kad tarp šalių sudarytos sutarties 9.3 punktas nustato, jog kreditorius turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį pirma laiko bei pareikalauti grąžinti kreditą raštu įspėjęs kredito gavėją prieš 14 dienų įstatymuose nustatytomis sąlygomis, taip pat kai kredito gavėjas padaro bent vieną iš šių esminių sutarties sąlygų pažeidimų: jeigu sutarties vykdymo metu iš konkrečių aplinkybių galima numatyti, jog kredito gavėjo mokėjimai nebus laiku įvykdyti, kredito gavėjas ilgiau, kaip 30 dienų pradelsė sutartyje nurodytus mokėjimus ar jų dalį ir nebuvo sumokėta per 14 kalendorinių dienų po papildomo pranešimo ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. C103116701 ieškovas suteikė P. P. 5050,21 Lt vartojimo kreditą, su sąlyga, kad vartojimo kreditas su palūkanomis bus visiškai grąžintas per 36 mėnesius – iki 2014-03-30. Įvertinęs P. P.-12-20, 2012-02-07, 2012-03-21išsiųstus pranešimus (33, 34, 37, 35-36,38-39 b. l.)pirmos instancijos teismas manė, kad sutartis buvo nutraukta nesumokėjus 3 mėnesinių įmokų, pranešimai išsiųsti tinkamai. Pranešimai rašytiniai, išsiųsti registruotu paštu. Kredito gavėjas buvo įspėtas, kad kredito sutartis bus nutraukta, jei jis14 dienų nepadengs skolos bei bus reikalaujama viso įsiskolinimo grąžinimo (34 b. l.). Taigi, P. P. savo įsipareigojimų visiškai nevykdė ir pažeidė kredito sutartimi nustatytą terminą, per kurį neįvykdžius prievolės ieškovas įgyja teisę nutraukti sutartį. Sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys duoda pagrindą kredito davėjui nebesitikėti, kad sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi ateityje. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta net viršijus sutarties 14 dienų terminą. P. P. suteikta galimybė sumokėti praleistas įmokas ir tik nesumokėjus praleistų įmokų bei susidarius naujai praleistų įmokų, ieškovas sutartį nutraukė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pranešimai dėl sutarties netinkamo vykdymo ir nutraukimo buvo išsiųsti pagal sutarties 9.3. punkto sąlygas. Įsiskolinimas buvo susidaręs ne už vieną mėnesį, kaip teigia apeliantės, o už 3 mėnesius (48 b. l.).

Apeliaciniame skunde apeliantės cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DNB NORD banko pareiškimą byloje Nr. 3K-7-272/2011, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad cituojamos nutarties aplinkybės yra kitokios, todėl negalima byloje šios nutarties taikyti tiesiogiai.

Kaip jau nurodyta, teisėju kolegija pripažįsta, kad kredito sutartis buvo nutraukta ne kaip teigia apeliantės, praleidus tik vieną įmoką, o praleidus keletą įmokų (48 b. l.). Pagal byloje esančius ir ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011-12-20 P. P. buvo skolingas ieškovui 246,48 Lt (iš jų 12,18 Lt delspinigiai). 2011-12-30 vadovaujantis mokėjimų grafiku (8 b. l.) buvo priskaičiuota 187,66 Lt mokėtina įmoka. 2012-01-18 buvo padaryta 270,00 Lt įmoka. Po atlikto mokėjimo skola nebuvo iki galo padengta. Skolą sudarė 205,58 Lt. 2012-01-30 - vadovaujantis mokėjimų grafiku buvo priskaičiuota 187,66 Lt įmoka.2012-02-07 pradelsti periodiniai mokėjimai be delspinigių sudarė 393,24 Lt. 2012-02-07 rašytiniu pranešimu kredito gavėjui buvo nustatytas terminas įvykdyti įsipareigojimus iki 2012-02-21 (34 b. l.). 2012-02-29vadovaujantis mokėjimų grafiku (8 b. l.) buvo priskaičiuota 187,66 Lt. 2012-03-21 pranešimu (37 b. l.) sutartis buvo nutraukta. Atsižvelgiant į ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai teigė, jog sutartis buvo nutraukta tinkamai ir teisėtai, laikantis šalių pasirašytos vartojimo kredito sutarties Nr. C103116701 sąlygų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė