- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- eI2-8720-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01331-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
dalyvaujant pareiškėjui V. M. (V. M.), jo atstovui advokatui D. S., atstovei advokato padėjėjai J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. M. (V. M.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 23S97161 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; įpareigoti atsakovą Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas (Baltarusijos Respublikos pilietis) 2000–2001 metais dirbo Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje. Atsakovo ir trečiojo asmens vertinimu, pareiškėjas, dirbdamas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ministerijoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą nuolat gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas ir jo atstovai su atsakovo sprendimu ir atsakovo bei trečiojo asmens vertinimais dėl pareiškėjo keliamos galimos grėsmės valstybės saugumui nesutinka. Tarp šalių nėra ginčo dėl autoritarinio bei diktatoriško Baltarusijos Respublikos valdžios modelio. Taip pat nėra ginčo, kad asmenys, šiuo metu dirbantys ar siekiantys dirbti tos šalies valstybės tarnybose, neturi oponuoti valdžios režimui. Tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nedetalizuoja ir nepaaiškina kokiu pagrindu jie tokį vertinimą taiko 2000-2001 m. laikotarpiui, kuomet autoritarinis režimas nebuvo tiek sustiprėjęs ir totalus, o Baltarusijos užsienio politika dar nebuvo tokia agresyvi. Pareiškėjas neginčija ir atvirai nurodė atsakovo klausimyne, kad 2000-2001 m. jis pusantrų metų dirbo Baltarusijos Respublikos ypatingųjų situacijų ministerijos struktūriniame padalinyje – ėjo priešgaisrinės apsaugos budėtojų dalies vadovo pareigas, koordinavo priešgaisrinės apsaugos dalinių reagavimą į pranešimus apie gaisrus Minsko miesto dalyje. Prieš tai studijavo Baltarusijos Respublikos ypatingųjų situacijų ministerijai priklausiančiame institute, įgijo inžinieriaus specialybę priešgaisrinės technikos ir saugos srityje bei leitenanto laipsnį. Iš šio darbo išėjo dėl mažo darbo užmokesčio, vėliau dirbo tik privačiame versle. Atsakovo ir trečiojo asmens vertinimas dėl Baltarusijos Respublikos ypatingųjų situacijų ministerijos pareigūnų veiklos pobūdžio (kad šioje struktūroje dirba tik A. Lukašenkos režimui lojalūs asmenys, palaikantys agresyvią tos šalies užsienio politiką) yra nurodytas išimtinai dabartinės geopolitinės situacijos kontekste. Tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikia duomenų apie tai, kad tokia pati situacija šioje ministerijoje buvo susidariusi jau 2000-2001 m., kuomet joje dirbo pareiškėjas. Žmogaus teisių gynėjų ir pranešėjų viešose ataskaitose nuolat pažymima, kad diktatoriškas A. Lukašenkos valdymo stilius ir totali institucijų kontrolė vis stiprėjo nuo pat šio asmens pirmojo išrinkimo prezidentu (1994 m.). Tačiau ypatingai autoritarinė kontrolė buvo sugriežtinta po 2020 m. šalyje kilusių protestų. Tuo tarpu 2000-2001 m., kuomet pareiškėjas 1,5 m. dirbo priešgaisrinės apsaugos budėtojų dalies vadovu, situacija šioje institucijoje dar nebuvo tokia kritiška. Pirmosios kadencijos metu A. Lukašenkos autoritarinio valdymo stiprinimas buvo labiau nutaikytas į parlamento įgaliojimų mažinimą, konstitucinio teismo teisėjų nušalinimą, spaudos cenzūrą, jėgos struktūrų panaudojimą parlamentarų atžvilgiu. Tačiau nei pareiškėjo kilmės šalies institucijų ataskaitose, nei žmogaus teisių gynėjų pranešimuose nėra duomenų apie tai, kad politinio pobūdžio valymai jau buvo prasidėję priešgaisrinės apsaugos padaliniuose. Autoritarinio režimo įsigalėjimas tuo metu buvo paremtas informavimo priemonių kontrole ir jėgos struktūrų panaudojimu prieš parlamentarus. Tačiau priešgaisrinės apsaugos padaliniai nebuvo priskirti prie jėgos struktūrų ir jų funkcijos buvo akivaizdžiai kitokio (civilinės saugos nuo nelaimių) pobūdžio. Nagrinėjamu atveju galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis skundžiama sprendime ir trečiojo asmens išvadoje nepagrįstai ir neprotingai išplėsti įtraukiant 2000-2001 m. laikotarpį ir klaidingai bei nepagrįstai konstatuojant, kad jau tuomet priešgaisrinės apsaugos padaliniuose galėjo dirbti tik režimui lojalūs asmenys, palaikantys agresyvią Baltarusijos užsienio politiką ir represijas. Pažymi, kad net ir pačioje seniausioje išviešintoje Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) ataskaitoje (2014 m.) vardinant Baltarusijos keliamas grėsmes yra nurodyta tik tos šalies KGB (saugumo komiteto) veikla ir nėra minima, kad kitose institucijose jau įvyko režimui nelojalių pareigūnų valymai. Nėra atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas dirbo priešgaisrinės apsaugos padalinyje prieš 20 metų ir labai trumpą laiką. Nėra atsižvelgta, kad nėra duomenų apie tai, jog jau 2000-2001 m. šiame padalinyje buvo valymai nuo politiškai nelojalių asmenų. Nėra atsižvelgta į akivaizdžiai nerepresinio pobūdžio priešgaisrinės apsaugos padalinių funkcijas. Nėra atsižvelgta į pareiškėjo veiklos pobūdį per pastarųjų 20 m. laikotarpį – kad pareiškėjas nuo 2001 m. dirba privačiame versle. Atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės asmuo ir siekia atkurti ryšį su Lietuva. Pareiškėjo kilmės pagrindu jam nuo 2022 m. yra išduota daugkartinė viza, kurios pagrindu pareiškėjas periodiškai lankosi Lietuvoje. Transporto priemonių registro duomenimis šių kelionių tikslas – naudotų transporto priemonių pirkimas, perpardavimas. Šių atvykimų metu nėra užfiksuota jokių įtartinų pareiškėjo veiksmų, kurie leistų įtarti apie verbavimą, informacijos rinkimą, priešiškos ideologijos skleidimą. Vertinant, ar yra potencialus pavojus valstybės saugumui dėl galimų pareiškėjo veiksmų ateityje, atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas yra lietuvių kilmės, kas jau mažina galimo nusistatymo prieš mūsų valstybę riziką, o jo veikla Lietuvoje (naudotų automobilių prekyba) akivaizdžia nutolusi nuo galimybių rinkti žvalgybinę informaciją ar skleisti priešišką propagandą. Sprendžiant iš pareiškėjo paaiškinimų ir atsakymų į klausimus, pareiškėjas vertina Baltarusijos prezidento rinkimus kaip nedemokratiškus ir fiktyvius, nepalaiko Rusijos veiksmų prieš Ukrainą, tačiau nedalyvavo protesto akcijose, nėra aktyvus opozicionierius. Pareiškėją galima įvardinti kaip politiškai pasyvų asmenį, kuris vengia dalyvauti politinėje veikloje, vengia aktyviai reikšti politines pažiūras.