Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo K. L., gimusios 1d., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Skuodo rajonas, Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusios, dirbančios ŽŪB , neteistos, baustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausioji darbo inspektorė E. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog K. L. būdama ŽŪB „Ponis“ pirmininke – darbdaviui atstovaujantis asmuo, turinti darbinį teisnumą ir veiksnumą, atsakinga už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą bendrovėje, neužtikrino, kad A. S., gim. , gyv. Skuodo rajone, melžtų karves ŽŪB adresu: Šerkšnėnų k., Mažeikių r., tik pasirašius su ja darbo sutartį, t.y. leido jai dirbti ŽŪB naudai, nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties, neišdavusi jai tapatybę patvirtinančių dokumentų, apie darbuotojos priėmimą neinformavusi VSDFV teritorinio skyriaus, nelegaliai, tuo ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 99 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama K. L. dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo paaiškino, jog 2014 m. birželio 11 d. vakare A. S. melžė karves už S. P., kadangi šiai reikėjo išvykti į globos ir rūpybos skyrių ir dėl to ji vėlavo grįžti į darbą. A. S. į darbą priimti planavo nuo 2014 m. birželio 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.

DK 93 straipsnis darbo sutartį apibrėžia kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimą, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 straipsnio 3 dalis nustato, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.N575-858/2010).

Administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 straipsnis), kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala arba kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ar visuomenės interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto (LVAT 2007-06-28 nutarimas byloje Nr. N62-1103/2007).

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

K. L. kaltė padarius šį teisės pažeidimą įrodyta: 2014 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos vyriausiosios darbo inspektorės E. G. surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. ATPP 0429-0058 bei 2014 m. birželio 12 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. NDA 0429 - 0060, kuriuose užfiksuotas pažeidimo faktas; fotolentelėmis; 2014-06-13 VSDFV Mažeikių skyriaus pranešimu Nr. (4.18)I-13172; 2014-04-02 užklausos iš VSDFV dėl nelegalaus darbo reiškinių kontrolės rezultatu; M. Š., A. S., G. K., J. Š. bei administracinėn atsakomybėn traukiamos K. L. paaiškinimais, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (LR ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnis).

K. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad pripažįsta padariusi pažeidimą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamos K. L. asmenybę (2011-03-24 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu bausta už analogišką administracinį teisės pažeidimą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, jai skirtina bauda, kurios dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankciją ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Vadovaujantis LR ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 224, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

K. L. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir paskirti 4500,00 (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

I. K. L, jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per ketu­riasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nuta­rimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenki­nimą dienos, į valstybinės mokesčių inspekcijos są­skaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000, įmokos kodas 6401) ir pateikti protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjai teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėja negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt die­nų nuo nutarimo priėmimo dienos ji turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.