- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-06
- Bylos Nr.
- 2S-1171-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09042-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Andrius Ignotas, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- Z. V.
- Pareiškėjas
- UAB „Baltic Arms“, UAB „Skomė“
- Advokatai
- Vygantas Barkauskas
- Kategorijos
- 118.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. T., Ellora Ltd, uždaroji akcinė bendrovė „Infoverslas“, R. V., Z. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjai UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydami pripažinti antstolio D. T. veiksmus neteisėtais ir panaikinti 2010 m. balandžio 28 d. patvarkymą pateikti informaciją Nr. 0241/10/00372, kuriuo prašoma pateikti UAB „Skomė“ operacijų akcijomis registravimo žurnalą ir akcininkų registravimo žurnalą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjai UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ atsisakė skundo ir prašė teismo bylą nutraukti.
Suinteresuotas asmuo Z. V. pirmosios instancijos teismo prašė dėl UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ direktoriaus J. M. ir kitų drauge su juo galimai veikusių asmenų galimai nusikalstamų veikų, atitinkančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 ir 304 straipsniuose numatytus požymius (UAB „Skomė“ akcininkų knygos suklastojimo), priimti atskirąją nutartį ir apie tai pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Suinteresuoti asmenys Z. V., R. V. ir UAB „Infoverslas“ taip pat prašė skirti baudą pareiškėjams UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 6 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio pagrindais, atsisakant ginti pareiškėjų teises.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. priėmė tris nutartis, kurių viena priėmė pareiškėjų UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ atsisakymą nuo skundo ir bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu, antrąja nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų prašymą dėl baudos pareiškėjams UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, trečiąja atmetė suinteresuoto asmens Z. V. prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo. Atskiruoju skundu apeliantas skundžia visas tris nutartis.
Ginčijamų pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 15 d. priimdamas pareiškėjų atsisakymą nuo skundo nurodė, kad antstolis, kurio veiksmai yra skundžiami, dėl skundo atsisakymo neprieštarauja, todėl, remiantis CPK 443 straipsnio 1 dalimi ir 140 straipsnio 1 dalimi, yra visos įstatymo nustatytos sąlygos prašymui tenkinti. Teismas atsisakė priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas iš antstolio D. T. konstatuodamas, kad antstolis neturėjo asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Atsisakydamas tenkinti suinteresuotų asmenų prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo teismas nurodė, kad civilinė byla Nr. 2-661-129/2011 nutraukta pareiškėjams atsisakius skundo, ji nebuvo nagrinėjama iš esmės ir nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, teismas negali nutartimi patvirtinti suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių ir savo iniciatyva pranešti apie tai prokurorui. Teismas išaiškino, kad suinteresuotas asmuo gali pats pateikti prašymą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Šalies argumentai
Atsisakydamas skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis teismas nurodė, kad pareiškėjai skundė 2010 m. balandžio 28 d. patvarkymą, kuriuo prašoma pateikti UAB „Skomė“ operacijų akcijomis registravimo žurnalą ir akcininkų registravimo žurnalą bei teigė, kad šis veiksmas vertintinas kaip antstolio kompetencijos viršijimas, nes Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo įvykdyta tinkamai. Pareiškėjai skundo atsisakė dėl to, kad antstolis D. T. pats pasinaikino skundžiamą patvarkymą. Todėl laikyti, kad kreipdamiesi į teismą dėl antstolio veiksmų jie elgėsi nesąžiningai ir pareiškė nepagrįstą skundą, nėra pagrindo, tuo pačiu – ir pagrindo taikyti pareiškėjams baudas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Z. V. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį dėl bylos nutraukimo (nutartis Nr. 1) ir 2011 m. vasario 15 d. nutartį dėl atsisakymo skirti baudą pareiškėjams (nutartis Nr. 2), bei šiuos klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį, kuria atmestas prašymas priimti atskirąją nutartį (nutartis Nr. 3), ir išspęsti šį klausimą iš esmės - priimti atskirąją nutartį dėl galimai nusikalstamų J. M. ir jo bendrininkų veikų, apie tai pranešti prokurorui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Nutartį Nr. 1 pirmosios instancijos teismas motyvavo vien tuo, kad antstolis D. T. priėmė 2010 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl 2010 m. balandžio 28 d. patvarkymo panaikinimo, esą dėl to, kad pripažino pareiškėjų skundo argumentus. Šią teismo nuomonę paneigia antstolio D. T. 2010 m. spalio 22 d. patvarkymo turinys ir antstolio paaiškinimai byloje – tai antstolis padarė ne dėl to, kad pripažino skundą, o dėl to, kad po pakartotinio reikalavimo UAB „Skomė“ akcininkų registravimo knygą pateikus teismui, UAB „Skomė“ įvykdė 2010 m. balandžio 28 d. antstolio D. T. patvarkymą, ir antstolis nustatė, kad areštuotos UAB „Skomė“ akcijos, priklausančios UAB „Baltic arms“, nėra niekam perleistos. Nutartyje Nr. 1 teismas neteisingai nurodė, kad antstolis D. T. sutiko su pareiškėjų skundo atsisakymu. Antstolis 2011 m. vasario 1 d. teismo posėdyje su skundo atsiėmimu sutiko, tačiau pareiškėjams pateikus prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, antstolis su tuo nesutiko ir prašė teismą bylą nagrinėti iš esmės. Nutartis Nr. 1 naikintina ne tik dėl šių klaidingai teismo nurodytų faktinių aplinkybių, bet ir dėl to, kad teismas toje pačioje nutartyje privalėjo pasisakyti ir dėl kitų bylos nutraukimo pagrindų, išdėstytų suinteresuotų asmenų prašyme dėl pareiškėjų piktnaudžiavimo. Teismas sąmoningai šį prašymą nagrinėjo atskirai ir pasisakė dėl jų neskundžiamoje Nutartyje Nr. 2. Teismas, dirbtinai suskaldydamas prašymus į tris dalis, pasielgė neteisėtai, nes visuose šiuose prašymuose bylos dalyviai prašė bylą nutraukti, tačiau skirtingais motyvais ir pagrindais. Prašymų nagrinėjimas atskirai neleidžia išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos nutraukimo pagrindų.
2) Nutartyje Nr. 2 pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad pareiškėjai nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Teismas tai grindė byloje surinktų įrodymų neatitinkančiu teiginiu, kad antstolis D. T. 2010 m. spalio 22 d. patvarkymu panaikino pareiškėjų 2010 m. balandžio 28 d. patvarkymą dėl to, kad antstolis D. T. esą pripažino pareiškėjų argumentą, jog 2010 m. balandžio 28 d. patvarkymu antstolis viršijo savo kompetenciją, nes tariamai 2010 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis buvo tinkamai įvykdyta. Nutartis Nr. 1 naikintina ir dėl šių klaidingai teismo nurodytų faktinių aplinkybių, ir dėl to, kad pareiškėjai, siekdami išvengti ar bent vilkinti UAB „Skomė“ akcininkų knygos pateikimą antstoliui, pateikė teismui šioje byloje nepagrįstą skundą.
3) Skundžiamą nutartį Nr. 3, kuria atsisakyta priimti atskirąją nutartį, teismas motyvavo vieninteliu argumentu, kad ši civilinė byla yra nutraukta, pareiškėjams atsisakius savo skundo, t. y. byla nebuvo nagrinėjama iš esmės ir nebuvo atliktas įrodymų tyrimas. Tačiau Nutartyje Nr. 2 teismas teigia, kad bylą nagrinėjo, tad teismas prieštarauja pats sau. Tik teismui pripažinus suinteresuotų asmenų argumentus dėl akcininkų registracijos knygos išreikalavimo pagrįstais, pareiškėjas pateikė šią knygą. Ginčas byloje yra būtent dėl šio suklastoto dokumento išreikalavimo, todėl teismas, matydamas pareiškėjų nenorą ar vilkinimą pateikti antstoliui šį dokumentą, privalėjo vertinti pareiškėjų veiksmus, nagrinėti suinteresuotų asmenų prašymą dėl bylos nutraukimo kitais pagrindais, t. y. dėl pareiškėjų piktnaudžiavimo savo teise kreiptis į teismą skundu, pateiktu siekiant kitų tikslų – suklastotos UAB „Skomė“ akcininkų knygos pateikimo antstoliui išvengimo ar bent jau vilkinimo. Kadangi dokumento klastojimo faktai akivaizdūs, o 2011 m. vasario 1 d. atsiliepime į prašymą pareiškėjai faktiškai tai pripažino patys, tik pavadino tai aibe suklydimų, teismas privalėjo vertinti ir šį procesinį dokumentą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu pareiškėjai UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“ prašo teismo atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria byla nutraukta, atmesti; apeliacinį procesą pagal Z. V. atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas Z. V. prašymas skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nutraukti; apeliacinį procesą pagal Z. V. atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas Z. V. prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo, nutraukti; priteisti iš Z. V. išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ši nuostata mutatis mutandis taikytina ir ypatingos teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Taigi pareiškėjai pasinaudojo savo teise. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo (mutatis mutandis skundo atsisakymo), jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, apeliantas taip pat nepateikia argumentų, kad pareiškėjų atsisakymas nuo skundo prieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliantas iškraipo nutarties Nr. 1 turinį. Teismas bylą nutraukė ne todėl, kad antstolis D. T. priėmė 2010 m. spalio 22 d. patvarkymą, bet todėl, kad pareiškėjai atsisakė skundo. Be to, priešingai nei nurodo apeliantas, antstolis D. T. sutiko, kad pareiškėjai atsisakytų skundo, tik nesutiko, kad iš jo būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Apelianto samprotavimai, susiję su bylos nutraukimu vadovaujantis CK 1.137 straipsnio 6 dalimi ir CPK 294 straipsniu dėl to, kad esą pareiškėjai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neturi ryšio nei su skundu, nei su nutartimi Nr. 1. CPK 293 straipsnio 1-8 punktuose nustatytų bylos nutraukimo pagrindų apeliantas nebuvo nurodęs, kaip ir kitų atvejų, kuriais teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 9 punktas). Apelianto minėtame CPK 294 straipsnyje nustatyta bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, o ne bylos nutraukimo pagrindai, o CK 1.137 straipsnio 4 ir 6 dalys nustato ne proceso, bet materialinės teisės normas, be to, tai neturi nieko bendra su teismo nutartimi priimti pareiškėjų atsisakymą nuo skundo.
2) CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu šio kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Įstatymų leidėjas nenumato, kad teismo nutartis atsisakyti skirti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą galėtų būti skundžiama atskiruoju skundu. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nutartis užkerta kelia tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, kai yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti, pareikšdamas savarankišką ieškinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 26 d. nutartis civ. byloje UAB Klaipėdos aerouostas v. UAB „Irvaja“, Nr. 2-272/2005). Atsisakymas skirti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį neturi įtakos nei proceso pradžiai, nei jo pabaigai (procesas užbaigtas nutartimi Nr. l), nei apelianto teisėms dalyvauti procese. Kadangi atskirasis skundas, kuris dėl visų skundžiamų nutarčių buvo pateiktas kaip vieningas procesinis dokumentas, buvo priimtas, apeliacinis procesas dėl nutarties Nr. 2 panaikinimo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
3) Apeliacinis procesas dalyje dėl nutarties Nr. 3 taip pat nutrauktinas, nes nutartis dėl atsisakymo priimti atskirąją nutartį nėra skundžiama, atsisakymas priimti atskirąją nutartį pagal CPK 299 straipsnį neužkerta kelio ir neturi įtakos tolimesnei bylos eigai. Nutartyje Nr. 3 apeliantui tinkamai išaiškinta jo teisė pateikti prašymą prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nors nutartyje Nr. 3 nurodyta, kad ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu, tai nesukelia teisinių pasekmių, kadangi tai neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų.
4) Atmetus atskirąjį skundą, o dalyje apeliacinį procesą nutraukus, iš apelianto priteistinos išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą apmokėti. Nors byla nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, išlaidos priteistinos, kadangi CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Ta aplinkybė, kad apeliacinis procesas dalyje nutrauktinas, nesudaro pagrindo sumažinti priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, kadangi apeliacinį procesą dalyje nutraukus, byla toje dalyje iš esmės išsprendžiama pareiškėjų naudai – lieka galioti pareiškėjams palankūs procesiniai teismo sprendimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis D. T. nurodo, kad sutinka su pareiškėjų argumentais, jog vykdomojoje byloje skundžiamas patvarkymas buvo panaikintas po to, kai UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ atstovas – advokatas Vygantas Barkauskas pateikė akcininkų registravimo žurnalo išrašą, akcijų sertifikato Nr. 12 nuorašą bei pranešimo su pridedamu UAB „Skomė“ akcininkų sąrašu, adresuotu VĮ „Registrų centras“, nuorašus. Suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dalyje nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, nes skundžiamas patvarkymas buvo panaikintas ne pareiškėjams pateikus skundą, o tik šių pareiškėjų atstovui pateikus prašomą informaciją. Likusią skundo dalį prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
Procesiniai byloje dalyvaujančių asmenų prašymai apeliacinės instancijos teismui
2011 m. gegužės 4 d. teisme gautas suinteresuotų asmenų UAB „Infoverslas“ ir R. V. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodoma, jog pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo posėdį suinteresuotam asmeniui Ellora Ltd išsiųstas advokatui V. Bužinskui, kuris nėra sudaręs atstovavimo sutarties su Ellora Ltd, todėl laikytina, kad suinteresuotas asmuo Ellora Ltd nėra tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Be to, pirmosios instancijos teismas priėmė ginčijamas teismo nutartis teismo posėdyje, kuriame nedalyvavo Ellora Ltd atstovas, pirmosios instancijos teismas neturėjo įrodymų, kad Ellora Ltd pranešta apie teismo posėdį, skundžiamos nutartys nepateiktos Ellora Ltd, kuris turi teisę jas skųsti.
2011 m. gegužės 5 d. teisme gautas suinteresuotų asmenų UAB „Infoverslas“, Z. V. ir R. V. prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai suklastotos UAB „Skomė“ akcininkų registravimo knygos ar įsiteisės teismo nuosprendis pagal šį ikiteisminį tyrimą. Prašyme nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį, kuria panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ neteisėtų veiksmų (galimo UAB „Skomė“ akcininkų knygos suklastojimo). Suinteresuotų asmenų manymu, ši byla negali būti nagrinėjama kol nebus nustatytas galimas dokumento klastojimo faktas baudžiamojoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Dėl suinteresuotų asmenų procesinių prašymų
Suinteresuotų asmenų UAB „Infoverslas“ ir R. V. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą atmestinas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2011 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo pranešimas apie teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims išsiųstas per klaidą nurodant, kad Ellora Ltd atstovas yra advokatas V. Bužinskas. Tačiau tą pačią dieną ši klaida buvo ištaisyta, išsiunčiant atskirą pranešimą apie teismo posėdį Ellora Ltd buveinės adresu (b.l. 224).
Vadovaujantis CPK 336 straipsniu, atskirieji skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. Tokiu atveju byloje dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą byloje dalyvaujantys asmenys informuojami pranešimais (CPK 153 straipsnis). Informuojant apie teismo posėdį pranešimu, tinkamu informavimu apie teismo posėdžio laiką ir vietą laikomas pranešimo išsiuntimas byloje dalyvaujančio asmens buveinės adresu. Kadangi tai buvo padaryta, nėra pagrindo konstatuoti, jog Ellora Ltd nėra tinkamai informuotas apie apeliacinės instancijos teismo posėdį ir šiuo pagrindu bylos nagrinėjimą atidėti.
Suinteresuoti asmenys Z. V., R. V. ir UAB „Infoverslas“ taip pat pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ar įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje. Būtinybę sustabdyti bylos nagrinėjimą suinteresuoti asmenys grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartį, kuria panaikintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ neteisėtų veiksmų (galimo UAB „Skomė“ akcininkų knygos suklastojimo). Šis pareiškėjų prašymas taip pat atmestinas. Vadovaujantis CPK 163 straipsnio 3 punktu, civilinė byla turi būti privalomai stabdoma jei negalima nagrinėti tos bylos, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šis bylos sustabdymo pagrindas taikytinas tais atvejais, kai tarp bylų yra prejudicinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla nutraukta pareiškėjams atsisakius skundo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra grindžiama dokumentu, kurio galimo klastojimo faktas turėtų būti nustatinėjamas suinteresuotų asmenų nurodytoje baudžiamojoje byloje, ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui galimo dokumento klastojimo faktas nėra teisiškai reikšmingas, todėl stabdyti šią civilinę bylą nėra teisinio pagrindo.
Atskiruoju skundu apeliantas skundžia tris tą pačią dieną priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis – nutartį atsisakyti skirti baudą, nutartį atsisakyti priimti atskirąją nutartį, ir nutartį dėl bylos nutraukimo. Nustačius, kad ne dėl visų paminėtų nutarčių galimas apeliacinis procesas, teisėjų kolegija dėl šių nutarčių pasisakys atskirai.
Dėl ginčijamų pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti atskirąją nutartį ir skirti pareiškėjams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
Apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą pareiškėjams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąją nutartį, nutrauktinas.
Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais: 1) jei tokia galimybė tiesiogiai numatyta įstatyme, arba 2) jei nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
Vadovaujantis CPK 299 straipsniu, jeigu teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas. Įstatymas tiesiogiai neįtvirtina galimybės teismo atskirąją nutartį, ar nutartį, kuria atsisakyta atskirąją nutartį priimti, skųsti atskiruoju skundu. Nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąją nutartį, taip pat neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, tokia teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Ta aplinkybė, jog ginčijamoje nutartyje klaidingai nurodyta, jog ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu, nesudaro pagrindo netaikyti CPK 334 straipsnio nuostatų ir apeliacine tvarka vertinti pagal įstatymą neskundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo galimybė skirti šaliai, piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis, baudą iki 20 000 Lt. Teismo baudų skyrimą reglamentuoja CPK 106-107 straipsniai, kuriuose nustatyta, kad atskirasis skundas gali būti paduodamas dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą. Kitų su baudų skyrimu susijusių pirmosios instancijos teismo nutarčių, įskaitant teismo nutartį atmesti byloje dalyvaujančio asmens prašymą skirti baudą, apskundimo galimybė įstatyme nenumatyta. Tokia nutartis taip pat neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl, vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, nutartis atsisakyti skirti baudą, kaip pagrįstai nurodyta pačioje nutartyje, atskiruoju skundu neskundžiama.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismo procesiniai veiksmai, kurie pagal įstatymą negali būti apeliacijos objektas (įskaitant pirmosios instancijos teismo atsisakymą priimti atskirąją nutartį ar atsisakymą skirti baudą) apeliacine tvarka negalėtų būti vertinami nepriklausomai nuo to, ar šie klausimai būtų sprendžiami savarankiškomis nutartimis (kaip nagrinėjamos bylos atveju), ar ta pačia nutartimi, kuria byla nutraukiama. Pastaruoju atveju pagal įstatymą skundžiama būtų tik nutarties dalis dėl bylos nutraukimo, todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodytus procesinius klausimus išskaidė, išspręsdamas juos skirtingomis nutartimis ir tokiu būdu užkirsdamas kelią apeliacijai, atmestini.
Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės nevertina atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, susijusių su ginčijamų pirmosios instancijos teismo nutarčių atsisakyti skirti baudą ir atsisakyti priimti atskirąją nutartį teisėtumu ir pagrįstumu.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo ir byla nutraukta
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, kuria byla nutraukta, atskiruoju skundu gali būti skundžiama, todėl dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako.
Kaip matyti iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, civilinė byla buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu, pareiškėjams atsisakius skundo. Bylos nutraukimas yra neišvengiama procesinė skundo atsisakymo pasekmė, todėl, vertinant, ar civilinė byla buvo pagrįstai nutraukta, turi būti įvertinta, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė pareiškėjų atsisakymą nuo skundo.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymima, jog CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti ieškinio mutatis mutandis taikytina ir ypatingos teisenos bylose (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Šios teisės realizavimo apribojimus nustato CPK 42 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, jog teismas nepriima ieškinio atsisakymo jei tokie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Kitų apribojimų ar papildomų sąlygų pareiškėjui, siekiančiam atsisakyti savo reikalavimo, įstatymas nenumato. Civilinis procesas iš esmės grindžiamas dispozityvumo principu, todėl teismas negali atsisakyti priimti atsisakymo nuo skundo kitais pagrindais, nei numatyti CPK 42 straipsnio 2 dalyje, t.y. nenustačius, kad skundo atsisakymas pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, prieštarauja viešajam interesui, ar pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus, atsisakymas nuo skundo teismo privalo būti priimamas. Pastebėtina, jog įstatymas nereikalauja atsakovo sutikimo tuo atveju, jei ieškinio (skundo) atsisakoma – sutikimo reikalaujama tik ieškovui norint atsiimti ieškinį, kadangi ieškinio atsiėmimo ir ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės iš esmės skiriasi (CPK 139 straipsnis).
Atskirajame skunde apeliantas nenurodo jokių argumentų, susijusių su tuo, kad skundo atsisakymas nagrinėjamoje byloje pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, viešąjį interesą, ar trečiųjų asmenų teises. Tokių aplinkybių, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Galimo dokumentų klastojimo faktas yra aplinkybė, nagrinėtina baudžiamojo proceso tvarka, ir nėra pagrindas atsisakyti priimti atsisakymą nuo skundo civilinėje byloje. Nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė pareiškėjų atsisakymą nuo skundo ir pagrįstai civilinę bylą nutraukė. Atskirojo skundo argumentas, jog priimdamas šią nutartį pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti ir dėl suinteresuotų asmenų išdėstytų bylos nutraukimo pagrindų (atsisakymo ginti pareiškėjų teises dėl piktnaudžiavimo jomis) apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos pripažįstamas nepagrįstu. Skundo atsisakymo faktas yra pakankamas bylai nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą, kaip jau minėta, teismas negali atsisakyti priimti tokį atsisakymą nesant įstatyme nustatytų pagrindų, todėl priimdamas ginčijamą procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nutartyje analizuoti aplinkybių, kurios nėra reikšmingos šiam klausimui išspręsti. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog apeliantas pirmosios instancijos teismui nenurodė kitų CPK įtvirtintų bylos nutraukimo pagrindų. CK 1.137 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo galimybė atsisakyti ginti subjektinę teisę jei šia teise piktnaudžiaujama procesine prasme realizuojama ne bylos nutraukimo, o ieškinio atmetimo instituto pagalba.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas atskiruoju skundu iš esmės neginčija bylos nutraukimo pagrįstumo, nesutikdamas tik su pirmosios instancijos teismo motyvacija (t.y. priežastimi, dėl kurios byla buvo nutraukta). Vadovaujantis CPK 328 straipsniu, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas (nutartis) negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais, t.y. teismui teisingai išsprendus procesinį klausimą (nutraukus bylą) toks procesinis sprendimas aukštesnės instancijos teismo negalėtų būti naikinamas vien dėl to, jog byloje dalyvaujančių asmenų netenkina pirmosios instancijos teismo argumentai.
Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria priimtas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo ir byla nutraukta, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Dėl absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų
Vadovaujantis CPK 320 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo patikrinti ar byloje nėra absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties (šiuo atveju Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria byla nutraukta, nes kitos dvi nutartys, kaip jau minėta, apskritai negalėjo būti skundžiamos ir apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų pasisakyti dėl jų teisėtumo, inter alia absoliučių šių nutarčių negaliojimo pagrindų) negaliojimo pagrindų. Prašyme atidėti bylos nagrinėjimą suinteresuoti asmenys UAB „Infoverslas“ ir R. V. be kita ko nurodo, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą suinteresuotam asmeniui Ellora Ltd. Teisėjų kolegija pažymi, kad absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažįstami tik tie atvejai, kai nurodyta aplinkybe savo skundą grindžia asmuo, kuris nebuvo teismo tinkamai informuotas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo. Kitų absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 320 straipsnis).
Pareiškėjai UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ taip pat prašo priteisti jiems iš apelianto 2359, 50 Lt advokato pagalbos išlaidų rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, ypatingosios teisenos bylose teismo išlaidos gali būti priteisiamos, esant priešingiems byloje dalyvaujančių asmenų interesams. Apeliaciniame procese atskirąjį skundą padavusio asmens ir asmens, nesutinkančio su atskiruoju skundu, interesas yra skirtingas. Remiantis CPK 98 straipsnio 3 dalimi, advokato pagalbos išlaidos priteisiamos kiekvienos instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad teismui pateikti duomenys apie UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, šios išlaidos priteistinos iš apelianto atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, ir neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Maksimalus minėtose rekomendacijose numatytas advokato pagalbos išlaidų dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra 400 Lt. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ši suma teisėjų kolegijos mažinama iki 200 Lt.
Pareiškėjai yra pateikę teismui bendrą atsiliepimą į atskirąjį skundą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad mokėjimą už teisines paslaugas atliko UAB „Skomė“, todėl advokato pagalbos išlaidos iš apelianto priteistinos UAB „Skomė“ naudai.
Iš apelianto taip pat priteistini 22 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (b.l. 223).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 98 straipsniu, kolegija
nutarė:
Atsisakyti tenkinti suinteresuotų asmenų Z. V., R. V. ir UAB „Infoverslas“ prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą.
Apeliacinį procesą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą pareiškėjams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąją nutartį, nutraukti.
Atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutarties, kuria priimtas pareiškėjų atsisakymas nuo skundo ir byla nutraukta, atmesti, ginčijamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto Z. V. 200 Lt ( du šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų pareiškėjo UAB „Skomė“ naudai ir 22 Lt (dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.