Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-09-13 · Civilinė byla Nr. 2A-1176-513/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-13
Bylos Nr.
2A-1176-513/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04985-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Atsakovas
UAB „Paslaugos būstui“
Ieškovas
AB „Klaipėdos vanduo“
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-1176-513/2012Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-04985-2011-1)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 42.3; 42.11.4; 121.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugsėjo 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „Paslaugos būstui“, trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už paviršinių nuotekų, išleistų į buitinių nuotekų sistemą, tvarkymą bei šalto vandens tiekimą, nuotekų šalinimą bei tvarkymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 682,37 Lt patirtus nuostolius dėl neteisėtai išleistų lietaus nuotekų valymo, 149,99 Lt pagal atsakovės jiems sugrąžintą ir neapmokėtą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. 0165934 už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugą ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei AB „Klaipėdos vanduo“ priteisė iš atsakovės UAB „Paslaugos būstui“ 341,19 Lt už savavališko nuotekų šalinimo paslaugas, 149,99 Lt už šalto vandens tiekimą ir 67 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad ieškovė, nustačiusi savavališko prijungimo faktą, surašė laisvos formos aktą bei informavo atsakovę. Akte nėra duomenų apie savavališko prisijungimo prie tinklų konkretų laiką. Atsakovei buvo patikėtas gyvenamųjų namų turto administravimas. Atsakovė, būdama (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų administratorė, savo pareigas ir funkcijas atliko nepakankamai rūpestingai: netinkamai prižiūrėjo inžinerinę techniką ir tvarkė techninę dokumentaciją bei dėl to leido savavališkai pajungtiems tinklams egzistuoti, už suteiktas paslaugas – nuotekų valymą bei vandens tiekimą – neatsiskaitė. Teismas, nustatęs savavališką prijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklo, suvartoto vandens ir pašalintų nuotekų kiekį skaičiavo atsižvelgęs į prijungto vandentiekio įvado skersmenį, numatęs, kad vanduo tekėjo trijų metrų per sekundę greičiu 24 valandas per parą. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimosi taisyklių 6.4 p. reglamentuota, jei negalima nustatyti savavališkos prijungimo datos, laikoma, kad objektas prijungtas ne mažiau kaip prieš mėnesį ir vandens bei nuotekų kiekis taip skaičiuojamas visą mėnesį. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatavo, kad savavališka įranga, atsakovei priėmus namus administruoti, jau buvo įrengta, t. y. nelegalus paviršinių nuotekų tinklų pajungimas į buitinių nuotekų tinklus atsirado daug anksčiau negu vienas mėnuo. Tiek ieškovė, kuri tik atsiradus tinkle nelegaliam pajungimui, tokio fakto nenustatė, tiek atsakovė, nepasirūpindama techniniais dokumentais bei nesutikrindama techninių objektų duomenų su faktu, formaliai priėmė gyvenamuosius namus administruoti. Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti šalių, jeigu jie elgtųsi kaip protingi ir apdairūs asmenys, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priteisė iš atsakovės pusę ieškovės reikalaujamos nuostolių atlyginimo dėl administruojamiems namams nelegaliai teiktų/gautų paslaugų ir visą 149,99 Lt įsiskolinimą už šalto vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo paslaugas

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) namų bendrosios nuosavybės objektų administravimą atsakovė perėmė iš UAB „Klaipėdos senamiesčio valdos“, kurios 2006-07-31 perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovei tik administruojamų namų valdų techninės apskaitos bylas ir gyvenamųjų namų techninės priežiūros žurnalus, tačiau namų techninė dokumentacija nebuvo perduota. Pradėjusi vykdyti administratorės funkcijas, atsakovė apžiūrų metu matė, kad yra šulinys, jog į jį per nuvestą vamzdį nubėga lietaus vanduo, tačiau nesant jokios techninės dokumentacijos apie tai nebuvo galima žinoti. Tai, kad paviršinių nuotekų nuvedimo tinklai nuo (duomenys neskelbtini), namų lietvamzdžių į buitinių nuotekų tinklus pajungti savavališkai, atsakovė sužinojo tik tada, kai ieškovė 2010-03-24 atliko gyvenamųjų namų apžiūrą ir surašė aktą. Apie susidariusią padėtį atsakovė 2010-03-31 raštu informavo Klaipėdos miesto savivaldybę. Atsakovė teigia, kad tai yra miesto infrastruktūros tinklai, kurias turi rūpintis savivaldybė, o ne patalpų savininkai, kurie vadovaudamiesiCK 4.82 str. 3 d. privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas tik namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir kitas įmokas. Ieškovės kaltinimai atsakovei dėl netinkamai vykdomų administratorės pareigų yra nepagrįsti ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Administratorės veiklos priežiūrą vykdantys asmenys nėra nustatę faktų, jog atsakovė netinkamai vykdytų savo, kaip administratorės, funkcijas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą prašo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už paviršinių nuotekų, išleistų į buitinių nuotekų sistemą, tvarkymą bei šalto vandens tiekimą, nuotekų šalinimą bei tvarkymą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, būdama gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) administratore, netinkamai vykdė savo, kaip administratorės funkcijas, netinkamai prižiūrėjo inžinierinę techniką ir tvarkė techninę dokumentaciją. Šiais neteisėtais atsakovės veiksmais buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti, kadangi savavališkai buvo naudojamasi ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamomis paslaugomis. Lietaus nuotekos nuo gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo leidžiamos į buitinių nuotekų tinklą, kurią ieškovė, vykdydama savo funkcijas, privalėjo šalinti ir valyti, tačiau už tai jai nebuvo sumokėta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuotekų tvarkymą reglamentuoja Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintas Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas. Šio reglamento 4 p. nustatyta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui); 5 p. numato, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-423 patvirtintose Gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių taisyklėse numatyta, kad bendro naudojimo objektai – bendroji dalinė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė. Tai yra: bendrosios konstrukcijos – pagrindinės namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) konstrukcijos ir jų elementai, kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, įėjimo į namą laiptai ir durys, fasadų apdailos elementai); bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ir konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, lietvamzdžiai būtų trečiųjų asmenų, o ne butų savininkų nuosavybė, todėl butų savininkams taikomos Aplinkos ministro 2007-04-02 įsakymu Nr. D1-193 patvirtintos paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nuostatos. Namo lietvamzdžiai yra to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.82 straipsnis), kurios tinkamą priežiūrą, remdamasis CK 4.84 straipsniu, turi organizuoti bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Atsakovė UAB „Paslaugos būstui“, būdama gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratore, privalėjo žinoti apie pažeidimus, todėl turėjo savo veiklą ir bendrosios nuosavybės tvarkymą organizuoti taip, kad paviršinės nuotekos būtų tinkamai surenkamos, išvalomos ir išleidžiamos, sudaryti su ieškove drenažinio bei paviršinio vandens šalinimo bei valymo sutartį, kol pastatų lietvamzdžių tinklai nebus nuvesti į pajungti į lietaus nuotekų sistemą. Atsakovė privalėjo savo veiklą organizuoti taip, kad eksploatuojant gyvenamųjų namų lietvamzdžius būtų laikomasi gyvenamųjų namų privalomų aplinkos apsaugos reikalavimų. Administratorių funkcijos yra rengti bendrojo naudojimo objektų remonto planus, apskaičiuoti savininkams mėnesines įmokas, vykdyti jų kontrolę, tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą, teikti savininkams informaciją apie privalomas įmokas ir kt. Nuostatų 4 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (2001-05-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 603 (aktuali redakcija) 2.5 p., nutarimu patvirtintų Būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 4, 5.3–5.5, 5,7, 6.1, ir 6.4 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ gyvenamuosius namus priėmė administruoti nepasirūpinusi techniniais dokumentais bei nesutikrinusi techninių objektų duomenų ir mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės pareiga valyti ir šalinti paviršinius vandenis. Atsakovė atsisakė sumokėti ieškovei už lietaus nuotekų, kurios buvo nuvestos į buitinių nuotekų tinklą, nuo gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šalinimą ir valymą. Pažymėtina, kad nors ieškovė ir siūlė, tačiau atsakovė atsisakė sudaryti drenažinio bei paviršinio vandens šalinimo bei valymo pirkimo pardavimo sutartį. Tai patvirtina ir atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti duomenys.

Remiantis išdėstytais motyvais apeliantės argumentai apie neteisėtą civilinės atsakomybės pritaikymą ir žalos nebuvimą atmestini. Atsakovė savo pareigas vykdė netinkamai, nerūpestingai ir neapdairiai, dėl to privalo atlyginti ieškovei nuostolius, susijusius su neteisėtu lietaus nuotekų šalinimu per ieškovės buitinių nuotekų valymo sistemą pagal pateiktą skaičiavimą (CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str., 6.249 str. 1 d.). Teismas tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus apskaičiavo padarytos žalos dydį, nes nebuvo galima nustatyti tikslios prisijungimo prie buitinių nuotekų valymo sistemos datos, ir pagrįstai apskaičiuotus nuostolius priteisė (CK 6.251 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu nuotekų šalinimo paslaugos dydžiu bei atsakovės įsiskolinimu už neapmokėtą šalto vandens tiekimą.

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės pareikšto reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą tinkamai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Irma Čuchraj