Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Irmai Šapokaitei,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Tomui Steponavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. M., trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 17 dalimi „Naujo statinio statyba -statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusi, sunaikintą, nugriautą statinį“. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalį nesudėtingas statinys - paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susieto priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsys) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys bei pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 2 eilutėje nustatytus techninius parametrus Pagalbinio ūkio paskirties pastatai - be gyvenamųjų patalpų, neviršijantys 50 m² ploto ir 5 m aukščio, priskiriami 1 grupės nesudėtingiems statiniams. Kadangi pavėsinės su sandėliuku parametrai neviršija nurodytų parametrų, t. y. statinio užstatymo plotas yra apie 35,16 m“ bei aukštis 1,4 m - statinys priskirimas I grupės nesudėtingų statinių grupei. Kartu su ieškiniu pateikiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus 2013-10-08 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) su schema, kurioje atlikti žymėjimai, nurodantys faktinį ginčijamo statinio išsidėstymą. Iš atliktų žymėjimų matyti, jog savavališkai pastatyto statinio dalis įsiterpia į valstybinę žemę, esančią tarp sklypo, priklausančio atsakovui adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais reikalingas supaprastintas statybos projektas, o 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus projektui. Šiuo atveju atsakovas pastatė statinį, kurio dalis įsiterpia į valstybinę žemę, kurią Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinė, valdo patikėjimo teise, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.3 papunkčiu - rašytiniai pritarimai supaprastintam projektui privalomi: statant valstybinėje žemėje. Atsakovas, minėto statybą leidžiančio dokumento Inspekcijai nepateikė.

Pastatant ginčijamą statinį pažeisti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, kadangi juose reglamentuojama, kad Statytojo teisė įgyvendinama, kai: „1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas)“, o iš aukščiau išdėstyto aišku, jog ginčijamas statinys pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento bei tai, kad minėtas statinys įsiterpia į valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Aukščiau aprašyti atsakovo atlikti veiksmai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje pateiktą savavališkos statybos sąvoką „Savavališka statinio statyba - statinio (į o dalies) statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojanti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius“.

Vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių Šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių Šalinimas“ Inspekcijos specialistas 2012-12-06 surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-12-10 Inspekcijos reikalavimu dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-06-10 dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2013-01-10 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-01-10 administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui paskirta 250 Lt bauda, kurią pastarasis sumokėjo, kas tik patvirtina, jog jis neneigia savavališkai pastatęs ginčijamą statinį. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi atsakovas iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos turėjo teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, bei nespėjus iki nustatyto termino pašalinti savavališkos statybos padarinius minėtame Statybos įstatymo straipsnyje nurodyta, kad Inspekcija asmens prašymu reikalavimo įvykdymo terminą gali pratęsti 3 mėnesiams, o dėl termino pratęsimo ilgesniam laikui asmuo gali kreiptis į teismą, tačiau įstatyme numatytomis teisėmis atsakovas nepasinaudojo ir Inspekcijos reikalavimo neįvykdė, tai patvirtina Inspekcijos 2013-06-11 surašytas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog reikalavimas nėra įvykdytas, t. y. savavališkos statybos padariniai nepašalinti. Savavališkos statybos padarinių šalinimą bei civilines teisines pasekmes reglamentuoja Statybos įstatymo 28 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 patvirtinto statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, pagal kuriuos asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą.

Atsakovas pateikęs atsiliepimą į ieškinį bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo šiuos nesutikimo argumentus: Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byloje, 2004-12-23 žemės sklypo plane ir 2004-12-23 žemės sklypų ribų paženklinimo akte buvo pažymėta, kad gretimybėje 5-1 yra sklypas Nr. 201. Atsakovas nežinojo, kad žemės sklypo gretimybėje 5-1 yra siauras valstybinės žemės ruožas - kelias, nes ši žemės ruožo dalis kaip kelias niekada nebuvo naudojama. Tai paaiškėjo tik po to, kai atsakovas jau buvo pasistatęs ginčo statinius. Atsakovas buvo įsitikinęs, kad šis statinys statomas atsakovo žemės sklypo ribose. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius tik 2013-06-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų patikslinimą, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nustatant 5-1 gretimybėje ne sklypą Nr. 201, o valstybinės žemės ruožą - kelią. Tačiau šis valstybinės žemės ruožas yra per siauras ir kaip kelias objektyviai negali būti naudojamas. Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. yra nustatyta galimybė statytojui įsiteisinti savavališkai pastatytą statinį, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo nugriauti stoginę su sandėliuku vien tik dėl tos priežasties, kad dalis šio statinio įsiterpia į valstybinę žemę, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 2 punktus. Tačiau, kaip nurodo pats ieškovas, toks statinys, koks yra pastatytas natūroje, yra priskiriamas 1 grupės nesudėtingiems statiniams (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 2 eilutė) ir jo statyba yra galima parengus supaprastintą statybos projektą (Statybos [statymo 20 str. 1 d. 6p.). Todėl tam, kad atsakovas galėtų įstatymų nustatyta tvarka įsiteisinti ginčo statinį, jis turi įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra pastatyta dalis ginčo statinio. Šiuo metu kaip tik vyksta šio valstybinės žemės sklypo įsigijimo procesas.

Pažymėtina, kad Trakų rajono apylinkės teisme yra išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-9036-424/2013 pagal ieškovo ieškinį atsakovui, kuriuo buvo prašoma nugriauti tame pačiame valstybinės žemės ruože atsakovo pastatytus kitus statinius - tvoros atkarpas. Įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimu yra nustatyta, kad atsakovas spręsdamas dėl tvoros statybos ir savo sklypo ribos galėjo būti suklaidintas 2004-12-23 sudaryto plano, kuriame buvo klaidingai nurodytos gretimybės, dėl ko teismas sprendė, kad tvoros nugriovimas atsakovui neišnaudojus galimybių įsiteisinti statinį, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Teismas minėtu sprendimu nustatė atsakovui 6 mėnesių terminą įsiteisinti valstybinės žemės ruože pastatytas tvoros atkarpas. Minėtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai (CPK 182 str. 2 p.). Įsiteisėjus minėtam teismo sprendimui, atsakovas kreipėsi į SB „SAIDA“ valdybą su prašymu sušaukti SB „SAIDA“ narių susirinkimą, kuriame būtų sprendžiamas klausimas, ar leisti atsakovui įsigyti (išsipirkti) šalia jo sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti valstybinės žemės sklypą (ruožą), kuriame yra pastatytos tvoros atkarpos bei šioje byloje prašoma nugriauti stoginė su sandėliuku. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p. sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. SB „SAIDA“ narių susirinkimui tenkinus minėtą atsakovo prašymą, būtų pagrindas atsakovui įsigyti valstybinės žemės sklypą, o kartu atsirastų galimybė įsiteisinti valstybinės žemės sklype pastatytus statinius - tvorą ir stoginę su sandėliuku. 2014-02-08 pakartotinio neeilinio visuotinio SB „SAIDA“ narių susirinkimo metu buvo nutarta leisti M. M. įsigyti (išsipirkti) šalia žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį valstybinės žemės sklypą (esantį tarp sklypų Nr. 202 ir 203), kuriame yra pastatytos tvoros atkarpos. Atsižvelgiant į SB „SAIDA“ pakartotinio neeilinio visuotinio narių susitrinkimo protokolą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nusprendė organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko pateiktą atsiliepimą į ieškinį ir sutinka su ieškovo išdėstytais argumentais. Nacionalinė žemės tarnyba 2013-08-12 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - Statybos inspekcija) prašymą Nr. (23.18)-2D-12911 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo buvo prašoma nustatyti, kokia statinio (stoginės su sandėliuku) dalis yra įsiterpusi į valstybinę žemę. Taip pat Statybos inspekcija 2013-09-10 pateikė papildomą prašymą Nr. (23.18)-2D-14430 „Papildomas prašymas prie 2013-08-12 prašymo Nr. (23.18)-2D-12911 Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo buvo prašoma atlikti valstybinės žemės naudojimo kontrolę ir nustatyti kokia dalis stoginės su sandėliuku, (duomenys neskelbtini), prie sklypo Nr. 202, priklausančio pil. M. M., yra valstybinėje žemėje. Nacionalinė žemės tarnyba dalyvaujant atsakovui M. M., vykdydama (tenkindama) aukščiau minėtus Statybos inspekcijos prašymus, 2013-10-08 atliko žemės sklypo (kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame esančių statinių, taip pat šalia esančios valstybinės žemės naudojimo kontrolę bei surašė 2013-10-08 žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), ties gretimybėmis 1-7-6-5 (UAB „Geodimetras“ parengtas 2004-12-23 planas) ribojasi su valstybine žeme. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatyta stoginė su sandėliuku, užimtas plotas apie 17 (septyniolika) kv. m. Kadangi yra pradėtos žemės išpirkimo procedūros Nacionalinės žemės tarnybos atstovas prašė ieškinį tenkinti įpareigojant atsakovą neišpirkus valstybinės žemės sklypo, nugriauti nelegalius statinius.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui (b.l. 19-20), Nacionalinės tarnybos žemės Trakų skyriaus 2013-10-08 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje pastatyta stoginė su sandeliuku, užimtas plotas apie 17 kv.m., iš kartu su patikrinimo aktu, pateikto žemės sklypų plano, matyti, kad tarp žemės sklypo, priklausančio atsakovui ir žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsiterpęs 3 metrų pločio valstybinės žemės ruožas (b.l. 35). 2012-12-06 atsakovui surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas konstatavo, kad atsakovas savavališkai pastatė 5,86 m. pločio ir 6 m. ilgio stoginę su sandėliuku bei pareikalavo statytojo (atsakovo) nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b.l. 5-6). 2012-12-10 atsakovui buvo surašytas reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. pareikalauta ne vėliau kaip iki 2013-06-10 savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, atsakovas informuotas, kad gali kreiptis dėl šio reikalavimo įvykdymo terimo pratęsimo, taip pat išaiškinta teisė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. (b.l. 7-8). Ieškovas už padarytą pažeidimą atsakovui 2013-01-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2013-01-10 administraciniu nurodymu paskyrė 250 litų baudą, kurią atsakovas sumokėjo (b.l. 14-18). 2013-06-11 reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-10-08 žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovas reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė (b.l. 9-10,11-12). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, SB „SAIDA“ pakartotinio neeilinio visuotinio narių susirinkimo 2014-02-08 protokolu nutarta leisti atsakovui įsigyti valstybinės žemės sklypą (b.l. 91-92). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2014-06-16 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ informuojama, kad priimtas sprendimas organizuoti žemėtvarkos projekto, kuriame būtų projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengimą (b.l. 116-117).

Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 28 str. 7 d. numato, kad teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją, <...> gauti statybą leidžiantį dokumentą <...>; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Statybos įstatymo 28 str. 8 d. numato, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Taigi, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti atsakovus nugriauti statinį ar jo nenugriauti, teismas visų pirma įvertina savavališkai pastatyto statinio įteisinimo galimybes.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17 nutarimai). Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas ėmėsi veiksmų siekdama įteisinti savavališką statybą bei įsigyti valstybinės žemės sklypą, ieškovas statybų įteisinimui neprieštaravo, jei atsakovas bylos nagrinėjimo metu būtų pateikęs statybą leidžiančius dokumentus. Įvertinus visas bylos aplinkybes darytina išvada, kad yra visos sąlygos įteisinti savavališkas statybas.

Nustatant terminą, per kurį atsakovas galėtų įteisinti savavališkas statybas, teismas turi atsižvelgti į realias galimybes tai padaryti, atsakovo elgesį, sąžiningumą ir kitas teismo įsitikinimu svarbias aplinkybes.

Atsakovas 2011-09-26 reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo reikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2013-06-10, informuota, kad gali kreiptis dėl šio reikalavimo įvykdymo terimo pratęsimo dėl svarbių priežasčių, kuriomis laikomis priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Atsakovui taip pat išaiškinta teisė kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Trakų rajono apylinkės teisme yra išnagrinėta kita civilinė byla Nr. 2-9036-424/2013 pagal ieškovo ieškinį atsakovui, kuriuo buvo prašoma nugriauti tame pačiame valstybinės žemės ruože atsakovo pastatytus kitus statinius - tvoros atkarpas. Įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimu yra nustatyta, kad atsakovas spręsdamas dėl tvoros statybos ir savo sklypo ribos galėjo būti suklaidintas 2004-12-23 sudaryto plano, kuriame buvo klaidingai nurodytos gretimybės, dėl ko teismas sprendė, kad tvoros nugriovimas atsakovui neišnaudojus galimybių įsiteisinti statinį, prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Teismas minėtu sprendimu nustatė atsakovui 6 mėnesių terminą įsiteisinti valstybinės žemės ruože pastatytas tvoros atkarpas. Minėtu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šiai bylai (CPK 182 str. 2 p.). Atsakovas įsiteisėjus šiam teismo sprendimui kreipėsi į SB „SAIDA“ prašydamas svarstyti kalsimą dėl leidimo jam įsigyti valstybinės žemės sklypą. Gavęs tokį sodo bendrijos pritarimą jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrių prašydamas parduoti jam parduoti minėtą sklypą. Visa tai rodo, kad atsakovas aktyviais veiksmais siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą (ruožą) bei įteisinti statybas.

Nors ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą nugriauti savavališkai pastatytus statinius, nei ieškovas, nei jį palaikiusieji tretieji asmenys nenurodė, kad toks statinys, kurį pastatė atsakovas yra negalimas, todėl šioje byloje nagrinėjamu atveju tinkamiausia poveikio priemonė savavališkos statybos pasekmėms pašalinti būtų leidimas atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti priestato statybą (Statybos įstatymo 28 str. 7 d.)

Ieškovo ieškinys pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies.

Ieškovas teismui pateikė prašymą dėl išlaidų atlyginimo civilinėje byloje, kuriame pagal atliktus paskaičiavimus prašoma priteisti 85,64 Lt kelionės išlaidų. Kartu su prašymu buvo pateikti kelionės išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Teismas išnagrinėjęs prašymą bei pateiktus dokumentus nutarė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies ir vadovaujantis CPK 42 str., 88 str., 93 str. iš atsakovo priteisti 68,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 2014-01-20 kelionės išlaidos (52x7,06:100x4,63=17,00 Lt), 2014-03-14 kelionės išlaidos (52x7,06:100x4,66=17,11 Lt), 2014-07-22 kelionės išlaidos (52x7,06:100x4,70=17,25 Lt), 2014-10-01 kelionės išlaidos (52x7,06:100x4,67=17,14 Lt).

Pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. iš atsakovo valstybei priteistina 180,34 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, t. y. 145,00 Lt žyminio mokesčio ir 35,34 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti M. M. per 8 (aštuonis) mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo gauti savavališkai pastatytos 5,86 m. x 6 m. t.y. 11,86 kv.m. užstatyto ploto stoginės valstybiniame žemės sklype, besiribojančiame su M. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), statybą leidžiantį dokumentą.

M. M. neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą 5,86 m. x 6 m. t.y. 11,86 kv.m. užstatyto ploto stoginės valstybiniame žemės sklype, besiribojančiame su M. M. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę pati, reikiamas išlaidas išieškant iš M. M..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. M. 68,50 Lt (19,84 EUR) bylinėjimosi išlaidų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos naudai

Priteisti iš M. M. 180,34 Lt (52,23 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.