Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-03-05 · Administracinė byla Nr. eI2-1748-342/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-05
Bylos Nr.
eI2-1748-342/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02674-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
L. G.
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Administracinė byla Nr. eI2-1748-342/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-02674-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 5 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

2020 m. vasario 20 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L.G. (toliau – ir pareiškėjas) prašo:

1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019-11-20 sprendimą Nr. (5.1.22 E) A55102 „Dėl 2019-10-21 ir 2019-11-07 prašymų” (toliau – ir ginčijamas sprendimas) kaip nepagrįstą;

2) įpareigoti atsakovę iš naujo ištirti pareiškėjo prašymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) nustatyta tvarka;

3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis.

Pareiškėjas paaiškina, kad 2019-10-21 kreipėsi į Administracijos Viešosios tvarkos skyrių su prašymu dėl pilietės D. D. veiksmų, bei prašė pritaikyti minėtai pilietei administracinio poveikio priemones pagal šiam skyriui suteiktus įgaliojimus. Nurodo ANK 366 straipsnio ir 589 straipsnio 80 punkto nuostatas. Pažymi, jog Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nurodyta, jog visi juridiniai ir fiziniai asmenys privalo tvarkyti atliekas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ir Savivaldybės tarybos patvirtintomis Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo taisyklėmis, o buitinės atliekos turi būti laikinai saugomos sandariuose konteineriuose su uždaromais liukais. Akcentuoja Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo taisyklių tikslą.

Atkreipia dėmesį, jog ginčijamame sprendime pripažįstama, jog patikrinimo metu kaimyninio sklypo savininkė tarp tvoros ir tujų yra ištempusi apie 1,5 m aukščio juodą hidroizoliacinę plėvelę, virš plėvelės buvo pakabinti 3 juodi plastikiniai maišeliai; apžiūros metu pareiškėjui priklausančiame žemės sklype atliekų maišų ant žemės nebuvo primėtyta, todėl nenustatyta požymių, kad sklypo savininkė savo veiksmais būtų pažeidusi Taisyklių, reikalavimus.

Nurodo, jog savo prašyme buvo pažymėjęs, kad pareiškėjo sklypo pusėje pakabintus ant tujų šakų plastikinius maišus laiko tokiomis pačiomis šiukšlėmis, kaip ir nukritus jiems ant žemės. Paaiškina, kad plastikiniai šiukšlių maišai turi savo paskirtį, o šiuo atveju jie tam nenaudojami, tačiau vietoje to, kad pagal anksčiau minėtas taisykles būtų patalpinti į šiukšlių konteinerį, jie yra kabinami ant medžių šakų. Mano, kad tą patį reikėtų taikyti ir betonavimo darbams skirtai hidroizoliacinei plėvei be insoliacinių tarpų, ištemptai tarp sklypus skiriančios tvoros ir tujų. Pažymi, kad Aplinkos ministerijos užsakymu parengtoje vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams nustatymo metodikoje vizualinė tarša suvokiama kaip vizualinės taršos objekto neigiamas vizualinis poveikis kraštovaizdžio fizinių komponentų (reljefo, vandens telkinių, augalijos ir statinių, įrenginių) ir jų vizualinių savybių pokyčiai, kurie lemia kraštovaizdžio pobūdžio kaitą ir vizualinės kokybės mažėjimą.

Nurodo, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pažymi, kad Administracijos direktoriaus 2017-03-16 įsakymu Nr. AV586 patvirtintuose Viešosios tvarkos skyriaus veiklos nuostatuose nurodyta, jog į jo funkcijas įeina prižiūrėti kaip vykdomi miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimai. Daro išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teigia, kad iš ginčijamo sprendimo matyti, kad jį tiriant buvo apžiūrėta situacija vietoje, pasikalbėta su pareiškėjo žmona ir gautas rašytinis D. D. paaiškinimas, kuriame nieko neaiškinama dėl plastikinių maišų kabinimo. Pažymi, kad minėtame rašte pripažįstama, jog sklype yra įrengta „kompostinė”, tai yra žaliųjų atliekų krūva prie skiriančios sklypus tvoros, akivaizdžiai patenkanti į pareiškėjo sklypo teritoriją, ko nematė prašymo tyrėjai.

Teigia, kad apie ketinimą atvykti patikrinti prašyme nurodytų faktų pareiškėjui pranešta ir bendrauta nebuvo, tuo pačiu nebuvo suteikta galimybė paaiškinti aplinkybes vietoje. Akcentuoja, kad pareiškėjo sklypo riboms yra atlikti tikslūs geodeziniai matavimai, yra konkretūs koordinuoti tvoros stulpeliai, pagal kuriuos galima vietoje patikrinti sklypo ribos liniją. Tvirtina, kad tikrintojai nurodytomis aplinkybėmis nesidomėjo, nevertino, ar prie tvoros ištempta izoliacinė plėvė išlinkusi nepatenka į pareiškėjo sklypo teritoriją, kaip ir nuo vėjo plevėsuojantys šiukšlių maišai. Atkreipia dėmesį, jog ginčijamame sprendime iš viso neapkalbėtas tų šiukšlių maišų kabinimo teisėtumas. Pažymi, kad jau minėtų Taisyklių 38.14. papunktis draudžia Klaipėdos rajono teritorijoje tvirtinti skelbimus ar kitokią informaciją ant medžių, stulpų, pastatų bei kitose šiam tikslui nepritaikytose vietose. Teigia, kad prašymo tyrėjai nevertino ištemptos prie tvoros hidroizoliacinės plėvės kaip galimai fizinės – vizualinės taršos elemento, darkančio vaizdą, o prilygino nesudėtingam statiniui tvorai (užtvarui) ir savo nuožiūra persiuntė prašymą tolimesniam nagrinėjimui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Mano, kad ginčijamas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos yra priimtas nevisapusiškai ištyrus pareiškėjo pareiškimą, netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir apskritai neatlikus visų reikiamų ir galimų veiksmų, siekiant nustatyti bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad jas būtų galima visapusiškai ir objektyviai įvertinti, todėl toks sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai 2019-10-29 atliko pareiškėjo prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimą - patikrinimo aplinkybės užfiksuotos Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019-11-18 tarnybiniame pranešime. Pažymi, jog 2019-11-07 gauta pareiškėjo prašymo, adresuoto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui, kopija. Akcentuoja, kad ginčijamu sprendimu pareiškėjas informuotas apie Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atliktą patikrinimą, nurodytos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, gauti paaiškinimai bei konstatuota, kad, tiriant pareiškėjo prašymus, nenustatyta požymių, kad kaimyninio sklypo savininkė savo veiksmais būtų pažeidusi Taisyklių reikalavimus. Taip pat pareiškėjas informuotas, kad 2019-10-24 Administracijos Viešosios tvarkos skyrius persiuntė pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją (dėl tvoros ir hidroizoliacinės plėvelės įrengimo) nagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui, ir atsakymo iš minėtos institucijos Viešosios tvarkos skyrius negavo. Tvirtina, kad nagrinėdama pareiškėjo prašymą ir priimdama ginčijamą sprendimą dėl pareiškėjo prašyme išdėstytų aplinkybių, vadovavosi ANK nustatyta tvarka dėl administracinių nusižengimų tyrimo, ir ginčijamą sprendimą priėmė įvertinusi visas prašymo tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei gautus paaiškinimus.

Mano, kad išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, tinkamai konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nurodyti kaimynės veiksmai neturi ANK 366 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamo sprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (minėta, toliau – ir atsakovė, Administracija) 2019-11-20 sprendimo „Dėl 2019-10-21 ir 2019-11-07 prašymų” (minėta, toliau – ir ginčijamas sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo; taip pat atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus – iš naujo ištirti pareiškėjo prašymą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (minėta, toliau – ir ANK) nustatyta tvarka.

Nustatyta, jog pareiškėjas 2019-10-21 prašymu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad gyvena sodų bendrijoje „Melioratorius”, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo 2019-10-21 prašyme paaiškinta, kad su pareiškėjo sklypu besiribojantis sklypas yra atskirtas vielos tinklo tvora bei apie 3 metrų aukščio tankia tujų eile, augančia šio kaimyninio sklypo pusėje. Teigiama, kad sklypo savininkė D. D. tarp tvoros ir tujų išsitempė pusantro metro aukščio juodą hidroizoliacinę plėvę, bjaurojančią pareiškėjo sklypo vaizdą; bei nuolat kabina ant tujų pareiškėjo sklypo pusėje juodus atliekų maišus, kuriuos reikia rinkti, kai vėjas juos nupučia ant žemės. 2019-10-21 prašyme nurodyta, jog toks šiukšlinimas vyksta sistemingai, todėl paprašyta pritaikyti gretimo sklypo savininkei administracinio poveikio priemones pagal skyriui suteiktus įgaliojimus. Prie aptariamo prašymo pareiškėjas pridėjo fotonuotraukas. Nustatyta, kad pareiškėjas 2019-11-07 prašymu „Dėl 2019-11-04 rašto Nr. (16.2)20-14103” kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Antrojo statybos priežiūros skyriaus vedėją, nurodydamas, kad šiai institucijai nerašė ir nesiruošia rašyti, bei prašydamas grąžinti jo prašymą Administracijos Viešosios tvarkos skyriui nagrinėti iš esmės.

Atsakovė ginčijamu sprendimu, atsakydama į anksčiau aptartus pareiškėjo prašymus, informavo, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai 2019-10-29 atliko prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimą. Nurodyta, jog kaimyninio žemės sklypo savininkė tarp tvoros ir tujų yra ištempusi apie 1,5 m aukščio juodą hidroizoliacinę plėvelę, virš plėvelės buvo pakabinti 3 juodi plastikiniai maišeliai; apžiūros metu pareiškėjui priklausančiame žemės sklype atliekų maišų ant žemės nebuvo primėtyta. Pažymėta, kad kaimyninio žemės sklypo savininkė raštu pateikė paaiškinimą. Ginčijamame sprendime taip pat nurodyta, kad 2019-10-24, vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 28 punktu, persiuntė pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją (dėl tvoros ir hidroizoliacinės plėvelės įrengimo) nagrinėti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui. Pažymėta, kad atsakymas iš minėtos institucijos nėra gautas. Ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad tiriant pareiškėjo prašymą nenustatyta požymių, kad kaimyninio žemės sklypo savininkė savo veiksmais būtų pažeidusi Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2013-10-31 sprendimu Nr. T11-594, (minėta, toliau – ir Taisyklės) reikalavimus.

Kaip ir bet kuris individualus administracinis aktas, ginčijamas sprendimas administracinio teismo gali būti panaikintas, pripažinus jį neteisėtu iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtu dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar (ir) neteisėtais dėl to, kad priimant jį buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).

Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pažymėtina, kad atsakovė, įgyvendindami įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog šios institucijos privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs” (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (minėta, toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios VAĮ nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008-11-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012 ir kt.).

VAĮ nustato kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą bei skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis). Asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės).

Iš anksčiau aptartų pareiškėjo 2019-10-21 ir 2019-11-07 prašymų turinio galima daryti išvadą, kad jis siekia konkrečius fizinius asmenis (gretimo sklypo savininkę) patraukti administracinėn atsakomybėn (t. y. išaiškinti ir įvertinti jo nurodyto asmens veiksmus).

ANK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo samprata, kuri pagal šį straipsnį yra - ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atitinkantį šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą, jeigu šis padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (ANK 5 straipsnio 2 dalis).

ANK 589 straipsnyje nurodyti administracinius nusižengimus tiriantys ir protokolus surašantys pareigūnai. Vadovaujantis šio straipsnio 82 dalimi dėl ANK 366 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, savivaldybių administracijų pareigūnai.

ANK 590 straipsnyje yra numatyti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Pagal šio straipsnio 1 dalį pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. ANK 590 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, arba šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais automatiškai Administracinių nusižengimų registre suformuojant administracinio nusižengimo protokolą ar pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.

ANK 569 straipsnyje nurodyta, kas administracinio nusižengimo byloje laikoma įrodymais. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis aptariamo straipsnio 2 dalimi įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis).

Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Įvertinus anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio nusižengimo sudėties (4 elementų) įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta. Asmens padaryta veika gali būti pripažinta administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, be kita ko, šio straipsnio 4 dalimi, darytina išvada, jog nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas nustatytas ANK 366 straipsnyje, pagal kurį savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono savivaldybėje tvarkymo ir švaros taisyklės nustato Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių teritorijos tvarkymo ir viešosios tvarkos reikalavimus, fizinių ir juridinių asmenų pareigas švarai ir viešajai tvarkai teritorijoje užtikrinti, nustato Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintos Klaipėdos rajono miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklės. Šių taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypų švarą ir tvarką privalo užtikrinti žemės sklypų naudotojai. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys privalo tvarkyti atliekas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ir Savivaldybės tarybos patvirtintomis Klaipėdos rajono atliekų tvarkymo taisyklėmis (taisyklių 19 punktas). Pagal Taisyklių 20 punktą buitinės atliekos laikinai saugomos sandariuose konteineriuose su uždaromais liukais. Taisyklių 38 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Klaipėdos rajono teritorijoje draudžiama rašinėti, braižyti, piešti ant pastatų, tvorų ir kitų statinių (38.7 punktas); skinti ir rauti gėles, kitus dekoratyvinius želdinius, pasodintus aikštėse, skveruose, kapinėse, gatvėse, vazonuose ir prie pastatų (38.8 punktas); gadinti, ardyti veją ar velėną, dirbti žemę, kūrenti laužus, tverti tvoras viešose, šiam tikslui nepritaikytose vietose (38.9 papunktis); teršti atliekomis, statybiniu laužu, automobiliais ar jų dalimis, kitais nešvarumais vandens telkinius, jų apsaugos zonas ir kitas Klaipėdos rajono teritorijas (38.11. papunktis); 38.14. tvirtinti skelbimus ar kitokią informaciją ant medžių, stulpų, pastatų bei kitose šiam tikslui nepritaikytose vietose (38.14. papunktis).

Iš atsakovės teismui pateikto 2019-11-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad juo Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas informuoja Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėją apie tai, jog tiriant pareiškėjo prašymą Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai 2019-10-29 atliko prašyme nurodytų aplinkybių patikrinimą. Nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjui priklausantis žemės sklypas nuo besiribojančio kaimyninio sklypo yra atskirtas vielos tinklo tvora bei tujų gyvatvore, augančia šio kaimyninio sklypo pusėje. Nurodyta, jog kaimyninio žemės sklypo tarp tvoros ir tujų yra ištempusi apie 1,5 m aukščio juodą hidroizoliacinę plėvelę, virš plėvelės buvo pakabinti 3 juodi plastikiniai maišeliai; apžiūros metu pareiškėjui priklausančiame žemės sklype atliekų maišų ant žemės nebuvo primėtyta. Pažymėta, kad žemės sklypo apžiūros metu A. G. paaiškino, jog kaimyninio sklypo savininkei pretenzijų dėl tujų gyvatvorės sodinimo atstumo iki sklypo ribos neturi, kad sodinat gyvatvorę buvo žodžiu sutarę su kaimyninio sklypo savininku. Nurodyta, kad kaimyninio žemės sklypo savininkė raštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog šių metų pavasarį palei savo tvorą uždėjo plastiką tam, kad pro išpjaustytas šakas nešviestų tušti tarpai; viskas buvo padaryta gražiai, bet neilgam, nes po kelių dienų kažkas nukirpo pritvirtinimus. 2019-11-18 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tiriant prašymą, nenustatyta požymių, jog pareiškėjo kaimyninio sklypo savininkė savo veiksmais būtų pažeidusi Taisyklių reikalavimus. Kartu su aptariamu tarnybiniu pranešimu pateiktos fotonuotraukos, kuriose nurodyta vaizdo fiksavimo data (2019-10-29). Be kita ko, iš bylos medžiagoje esančio D. D. rašto „Dėl A. G. veiksmų”, adresuoto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, manyti, kad pareiškėjo gretimo sklypo savininkė nurodo, jog 2019 m. pavasarį palei savo tvorą užsidėjo plastiką, viskas padaryta gražiai, bet neilgam.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas imperatyvias teisės normų nuostatas, išnagrinėjusi pateiktus duomenis, daro išvadą, kad atsakovė iš esmės atliko ANK reglamentuotus procesinius veiksmus, siekiant nustatyti pažeidimo įvykį, galimai administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, ištyrė ir įvertino teisiškai reikšmingas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Šiuo atveju atsakovės pareigūnai buvo aktyvūs, rinko būtinus įrodymus nusižengimo sudėčiai (arba jos nebuvimui) nustatyti, tyrė būtinus galimo nusižengimo sudėties požymius ir kitas įrodinėtinas aplinkybes. Iš tarnybinio pranešimo bei kartu su juo pateiktų fotonuotraukų matyti, jog pareiškėjo nurodyti galimi pažeidimai, t. y. vien juodos plėvelės užtempimas bei atliekų maišų kabinimas ant tujų, nesant tikslo teršti aplinką, negali būti suprantamas kaip šios teritorijos teršimas atliekomis. Be kita ko, pareiškėjas, nurodydamas, kad kaimyninio sklypo savininkė padarė ANK 366 straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, iš esmės nenurodo konkrečių savivaldybės tarybos patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų, kurias galimai prašyme nurodytais veiksmais pažeidė gretimo sklypo savininkė. Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodytas Taisyklių 38.14. papunktis šiuo atveju negalėtų būti taikomas, kadangi plėvelė bei plastikiniai maišai nėra skelbimai ar kitokia informacija, kaip tai nurodyta šiame papunktyje. Šiuo atveju nesant uždraustos kaltininko padarytos pavojingos veikos (veikimas arba neveikimas), atitinkančios administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymių, administracinių nusižengimų teisena teisėtai ir pagrįstai nebuvo pradėta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusius ginčo šalių argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija patikrinusi bylą ir įvertinusi ginčijamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nenustatyta, kad šiuo sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, priimtu sprendimu institucijų kompetencija neviršyta. Jis yra pakankamai motyvuotas, pagrįstas faktinėmis ginčo aplinkybėmis, teisės aktų normomis.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius aplinkybių, jog atsakovė neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, bei pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo L. G. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė