Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-635/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-19
Bylos Nr.
1A-46-635/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26334-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-46-635/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26334-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.2.1.; 2.4.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant D. K.,dalyvaujant prokurorei Vidai Kaubrytei,nuteistajam A. S., jo gynėjai advokatei K. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2022-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir 2022-03-10 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir A. S. paskirta galutinė subendrinta – 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką A. S. įskaitytas jo laikinojo sulaikymo, tai yra nuo 2022-08-02 iki 2022-08-03 (viena diena) ir atlikta bausmė pagal 2022-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ir 2022-03-10 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nuosprendžius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. S. nuteistas už tai, kad, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei, tai yra: jis 2021 m. rugpjūčio 2 d. apie 23.01 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bendrabučio kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, išgertuvių metu savo sugyventinei L. J. su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, partnerystės, sudavė vieną kartą kumščiu į kairiąją akį, bei gulinčiai L. J. suėmęs abejomis rankomis už kaklo ją pradėjo smaugti, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei - sugyventinei L. J..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad įvykio dieną jis (A. S.) ir nukentėjusioji, abu kartu vartojo alkoholį, kad nukentėjusioji L. J. vartoja stiprius psichotropinius vaistus ir alkoholį, ją ne kartą yra ištikę nerviniai priepuoliai, jos atmintis sutrikusi.

2.2. Skunde teigiama, kad nukentėjusiosios parodymai duoti iš karto po įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu yra nenuoseklūs, keliantys abejonių. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios parodymus vertino kaip nuoseklius, nors jie akivaizdžiai skiriasi. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja M. J. nurodė, kad ji pastebėjo L. J. sužalojimus, tačiau nepatikslino kada tie sužalojimai atsirado. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurios metu būtų buvę nustatyti sužalojimų atsiradimo laikas ir jų padarymo būdas. Taip pat nebuvo tirta nukentėjusiosios psichinė būsena jai vartojant stiprius psichotropinius vaistus kartu su alkoholiniais gėrimais.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į pateiktą apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėja advokatė K. M. prašė teismo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pripažinimu kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

6. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Tinkamu teisiniu argumentavimu gali būti laikomas tik toks argumentavimas, kai iš teismo baigiamojo akto turinio yra aišku, kokias faktines aplinkybes ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis teismas nustatė, prieš padarydamas išvadas dėl konkrečioje byloje sprendžiamų klausimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-192/2013).

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai, jo kaltė visiškai įrodyta. Pripažindamas apeliantą kaltu, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl apelianto tyčios bei padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jas teisiškai įvertino. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė. Apelianto skunde nėra pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti skundžiamą nuosprendį. Vien tai, kad apeliantui nėra priimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, savaime BPK normų nepažeidžia.

9. Nagrinėjamu atveju skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, padarė išvadą, kad apeliantas A. S. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei L. J., todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl nuteistojo A. S. atliktų tyčinių smurtinių veiksmų sugyventinės L. J. atžvilgiu, rėmėsi nukentėjusiosios L. J. ir liudytojos M. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, 2021-08-02 tarnybiniu pranešimu „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ (1 tomo b. l. 7-14), 2021-08-03 įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais (fotolentele) (1 tomo b. l. 15-21), 2021-08-02-2021-08-03 asmens apžiūros protokolu (1 tomo b. l. 22-26), iš kurio matyti, kad įvykio vietoje apžiūrint L. J. matomas pamėlęs kairės akies vokas, taip pat ant moters krūtinės dešinėje dalyje matoma 1 cm skersmens mėlynė. Iš Klaipėdos AVPK Plungės rajono policijos komisariato alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo kopijos matyti, kad 2021-08-02 23.15 - A. S. nustatytas - 2,72 promilių girtumas; 2021-08-02 23.18 L. J. nustatytas - 2,40 promilių girtumas (1 tomo b. l. 52-54). Teisėjų kolegijos vertinimu, ištirti ir išanalizuoti įrodymai neabejotinai leidžia konstatuoti, kad apeliaciniame skunde apelianto pateikta versija, dėl jo prieš nukentėjusiąją atliktų veiksmų vertinimo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, kurios metu būtų buvę nustatyti sužalojimų atsiradimo laikas ir jų padarymo būdas, kad nebuvo tirta nukentėjusiosios psichinė būsena jai vartojant stiprius psichotropinius vaistus kartu su alkoholiniais gėrimais, nėra pagrįsta.

10. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantą kaltu, taip pat rėmėsi liudytojos M. J. parodymais. Iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad apelianto manymu jie neturi įrodomosios vertės. Teismas pažymi, nors šios liudytojos parodymai ir yra laikytini išvestiniais, netiesioginiais įrodymais, nes ši liudytoja įvykio tiesiogiai nematė, bet nagrinėjamos bylos kontekste jie yra itin reikšmingi, ir jais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismo išvados gali būti grindžiamos ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais, jei jie patvirtina tarpinius faktus ir įrodinėtinas aplinkybes ir yra tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Iš liudytojos kaimynės M. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, matyti, kad ji patvirtino, jog nukentėjusioji iš karto nurodė, kad ją sumušė apeliantas ir paprašė iškviesti policiją. Vertinant šios liudytojos parodymų patikimumą svarbu tai, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa, patvirtina ir nukentėjusiosios poziciją dėl jos atžvilgiu naudoto smurto ir atsiradusio sužalojimo bei iš dalies sutampa net ir su apelianto parodymų dalimi dėl situacijos, tad pagrindo abejoti jų patikimumu nėra. Be to, liudytoja parodymus davė būdama įspėta dėl melagingų parodymų davimo, duomenų apie tai, kad ši liudytoja būtų suinteresuota ir galėtų nuteistąjį apkalbėti, nėra, todėl abejonių dėl šios liudytojos parodymų, kurie atitinka nustatytas faktines aplinkybes ir kitais įrodymais, patikimumo nekyla.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo kaltė nurodyto smurto panaudojimu prieš sugyventinę L. J. neabejotinai įrodyta, o tai, kad A. S. teigia, jog nuteistas nekaltai, yra jo gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 19 d. nuosprendį, kuris yra teisėtas ir pagrįstas.

13. Apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos, teiktos A. S., išlaidų, sudarančių 45.00 Eur, priteisimo valstybei. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-27 nutartimi nuteistajam A. S. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkta gynėja. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo A. S..

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas