Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-501-544/2015

Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00718-2014-7

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 18 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Ž. (skolininko) atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-322-477/2015 pagal pareiškėjo (skolininko) E. Ž. skundą dėl antstolio S. O. G. veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad iš pareiškėjo (skolininko) E. Ž. išieškoma: 775,70 Eur (2 678,32 Lt) turtinė žala ir 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinė žala išieškotojui R. G. (vykdomoji byla Nr. 0168/12/01617), 521,32 Eur (1 800 Lt) atstovavimo išlaidų išieškotojui R. G. (vykdomoji byla Nr. 0168/12/01616); 1 303 Eur (4 500 Lt) bauda valstybei (vykdomoji byla Nr. 0168/11/01470), 52,71 Eur (182 Lt) skola valstybei (vykdomoji byla Nr. 0168/10/02209), 1,49 Eur (5 Lt) skola valstybei (vykdomoji byla Nr. 0168/09/00234), 1448,10 Eur (5000 Lt) bauda valstybei (vykdomoji byla Nr. 0168/07/00355), 1 303 Eur (4500 Lt) bauda valstybei (vykdomoji byla Nr. 0168/07/00157); 3 40,26 Eur (1 174,85 Lt) skola išieškotojui UAB “ITM Inkasso” (vykdomoji byla Nr. 0168/14/00496). Kadangi skolininkas per raginimuose numatytus terminus geruoju skolų nesumokėjo, antstolis S. O. G. 2014-07-21 patvarkymais Nr. R2-616, Nr. R2-632, Nr. R2-633, Nr. R2-634, Nr. R2-635, Nr. R2-636, Nr. R2-637, Nr. R2-638 minėtose vykdomosiose bylose areštavo pareiškėjui E. Ž. priklausančias pinigines lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančioje E. Ž., ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Apeliantas kreipėsi su skundu į antstolį, nes nesutiko, kad į šias, jo iš artimųjų ir giminių gautinas pinigines lėšas, reikalingas jo būtiniausių poreikių patenkinimui, būtų nukreiptas išieškojimas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Šie pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Pinigai įteikiami tik tiems nuteistiesiems, kurie turi teisę turėti grynųjų pinigų. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnis nustato, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; išeitinės išmokos. CPK 739 straipsnyje nurodytas sąrašas yra baigtinis. Iš nurodytų teisės normų matyti, kad pareiškėjui artimųjų ir giminaičių pervedamos ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje numatytą turto ir lėšų sąrašą, iš kurio išieškojimas yra negalimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 178 str.). Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog CPK nedraudžia nukreipti išieškojimo į lėšas, patenkančias į atliekančio laisvės atėmimo bausmę pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad apmokėjimas pagal nustatytas taisykles už elektros energiją, higienos reikmenis, pokalbius telefonu iš artimųjų į jo sąskaitą patekusiais pinigais, yra jo minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atliekant bausmę pataisos namuose, apeliantas yra visiškai išlaikomas valstybės. Teismas, įvertindamas apelianto skundo teiginius dėl būtiniausių poreikių patenkinimo, pažymi, kad BVK 173 straipsnis, be kita ko, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (kodekso 173 str. 1 d.); nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.); nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.); nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas, maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Pagal BVK 174 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 str. 4 d.). Taigi apeliantui, kaip ir kitiems terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas ir užtikrinamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, higiena, patenkinimas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad apelianto sąskaitoje, kuri yra areštuota ir kurią administruoja įkalinimo įstaigos administracija, nuo 2014-07-30 lėšų iš jo giminaičių ar artimųjų nebuvo gauta.

Atskirajame skunde nurodyta, kad antstolis turėjo vadovautis CPK 654 str. nuostatomis, tačiau kokiomis konkrečiai šio straipsnio nuostatomis antstolis nesivadovavo ir kokiais veiksmais tai pasireiškė skunde nenurodyta. Priverstinio vykdymo veiksmus antstolis pagal CPK VI dalies normas pradeda ne skolininko iniciatyva ar pageidavimu, bet kai išieškotojas, jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija pateikia vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliui, o šis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, pradeda jį vykdyti (CPK 583 str. 1 d., 586 str. 1 d., 650 str. 1 d., 651 str., 654 str.). Todėl apeliantas be pagrindo tvirtina, jog vykdymo veiksmai vykdant vykdomąją bylą jo atžvilgiu neturėtų būti leidžiami. Pagal vykdomųjų bylų duomenis, apeliantas neturi turto, pajamų, nedirbo būdamas laisvėje, nedirba ir įkalinimo įstaigoje. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad skolos turėtų būti išieškomos iš turto, iš darbo užmokesčio, viršijančio minimalią mėnesinę algą, ar pakeistos areštu, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas atskirajame skunde pateikė naują reikalavimą, kurio pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Apeliantas prašo įpareigoti antstolį vykdyti vykdomąsias bylas atidžiai ir rūpestingai, skolos išieškojimą vykdyti iš darbo užmokesčio ar jam prilygstančių pajamų. CPK 312 straipsnio norma numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Vadovaudamasis aukščiau nurodytomis teisės normomis, apeliacinės instancijos teismas minėtų atskirojo skundo reikalavimų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar ekisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.