- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-1001-658/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- Kredito unijos „Giminėlė“
- Atsakovas
- V. K., A. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko - Arūno Rudzinsko, kolegijos narių – Nerijaus Meilučio (pranešėjas) ir Ramūno Mitkaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) – A. K. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14533-375/2011 pagal ieškovo – Kredito unijos „Giminėlė“ ieškinį atsakovams - V. K., V. K. ir A. K. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu 2011-12-16 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovo - Kredito unijos „Giminėlė“, į.k.112040167, naudai solidariai iš atsakovų V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) V. K., a.k (duomenys neskelbtini) A. K., a.k (duomenys neskelbtini) 9678,86 Lt (devynių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt aštuonių litų 86 ct) skolą, 225,40 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus 40 ct) palūkanas už negrąžintą skolinio įsipareigojimo sumą nuo 2006-03-10 paskolos sutarties Nr. 729 nutraukimo (2011-01-18) iki kreipimosi į teismą dienos (2011-07-08), 5 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (9678,86 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-07-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 297,13 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis litus 13 ct) žyminio mokesčio, 500 Lt (penkis šimtus litų) teisinių paslaugų išlaidų, 1257,91 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt septynis litus 91 ct) išlaidų, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovų turtui.
Šalies argumentai
Atsakovas (apeliantas) - A. K. su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo apeliacinės instancijos teismą jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį apelianto atžvilgiu atmesti. Apeliacinį skundą apeliantas (atsakovas) grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir ginčo teisiniams santykiams taikė materialinės teisės normas:
1. Atsakovės - V. K. skolinės prievolės ieškovui įvykdymas buvo užtikrintas ne tik asmeniniais, bet ir daiktiniais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais, t. y., be laidavimo, ieškovui buvo įkeistas automobilis ROVER 25, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių eiliškumą, kuris nustatytas paskolos sutartyje, laidavimas yra nurodytas antrąja eile. LR CK 6.86 str. yra nustatyta, kad laiduotojas yra nuo atsakomybės atleidžiamas, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės įvykdymo užtikrinimo. Taikant minėtą LR CK nuostatą esą būtina konstatuoti tris aplinkybes, t. y., kad kreditorius turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą, buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis teisėmis, o kreditorius šių savo teisių atsisakė. Atsižvelgiant į ieškinio kainą, kreditorius turėjo realią galimybę patenkinti kreditorinį reikalavimą iš įkeisto turto, tačiau ja nepasinaudojo, o tai liudija, jog jis šios savo teisės yra akivaizdžiai atsisakęs. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas privalėjo apeliantą (atsakovą) nuo civilinės atsakomybės atleisti, tačiau šios aplinkybės, kuria apeliantas (atsakovas) buvo nurodęs atsiliepime į ieškinį, niekaip nevertino, jos neanalizavo, abstrakčiai nurodė, jog šie teiginiai esantys atmestini, nors šių atsakovo teiginių jokiais argumentais nesistengė paneigti.
2. Dėl skolos išieškojimo iš laiduotojo kreditorius (ieškovas) kreipėsi praleidęs LR CK 6.88 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą nuo tos dienos, kai suėjo laidavimo terminas arba prievolės įvykdymo terminas. Šis terminas esantis naikinamasis ir negali būti teismo atnaujinamas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kad paskolos sutarties 15 punktas, kuriame nustatyta, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo pagal paskolos sutartį, reiškia laidavimą esant neterminuotą. Apelianto (atsakovo) nuomones visiškas prievolės įvykdymas reiškianti ne ką kitą kaip prievolės įvykdymo terminą, t. y. 2011-03-10. Apelianto teigimu, jis su ieškovu tikrai nesitaręs, jog už atsakovės V. K. prievolės įvykdymą jis laiduosiantis ilgiau nei paskolos sutartyje numatytas galutinis paskolos grąžinimo terminas, niekas apeliantui neišaiškinęs, kad tokia sutarties sąlyga reiškianti laidavimą esant neterminuotą.
Apeliantė (atsakovė) – V. K. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas esantis keistinas ir prašo apeliacinės instancijos teismą palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtą, o tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas – nustatyti jo vykdymo tvarką ir sprendimo vykdymą atidėti iki 2012-07-20. Apeliacinį skundą apeliantė (atsakovė) grindžia šiais argumentais:
1. Į 2011-12-16 posėdį atsakovė neatvykusi todėl, kad jai nebuvo įteiktas šaukimas, apie posėdžio datą niekas nepranešė;
2. Ieškovas (kreditorius) atsakovės neinformavo apie tai, kad skoliniai įsipareigojimai, kuriuos nepaisant to, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp jos ir ieškovo, faktiškai vykdydavo atsakovės sutuoktinis – V. K., tinkamai nebevykdomi. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, apeliantė (atsakovė) teigia, kad ieškinys esantis nesavalaikis.
3. Apeliantės padėtis esanti sunki – jos sutuoktinis atlieka teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, apeliantė augina tris nepilnamečius vaikus, pastaruoju metu pablogėjo jos ir vienos iš nepilnamečių dukterų sveikata, šiuo metu apeliantė negalinti mokėti paskolos grąžinimo įmokų ieškovui, nes išskyrus išmokas vaikui, jokių kitų pajamų negauna. Be to, apeliantė privalanti mokėti būsto paskolos grąžinimo įmokas AB SEB bankui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantė (atsakovė) prašo sprendimo vykdymą atidėti iki 2012-07-20.
Atsiliepimas
Ieškovas – Kredito unija „Giminėlė“ atsiliepimu į apelianto (atsakovo) – A. K. apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka ir prašo apeliacinės instancijos teismą palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:
1. Skolininkei (atsakovei) - V. K. neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkė ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (LR CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą. Be to, LR CK neįtvirtina skirtingų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų tarpusavio konkurencijos. Taigi, aplinkybė, kad pirmiausia skolos išieškojimas nebuvo nukreiptas į įkeistą automobilį, nėra pagrindas atleisti atsakovą (laiduotoją) A. K. nuo atsakomybės pagal LR CK 6.86 str.
2. Apeliantas (nepagrįstai) remiasi LR CK 6.88 str. įtvirtintais laidavimo pabaigos terminais, kadangi laidavimo sutartyje yra nustatytas kitas terminas, t. y., jog laidavimo teisiniai santykiai tęsiasi iki visiško pagrindinės prievolės įvykdymo (paskolos grąžinimo). Susitarimas dėl tokio laidavimo termino neprieštarauja LR CK nuostatoms, yra teisėtas, todėl sukuria laidavimo sutarties šalims atitinkamas teises ir pareigas.
Atsiliepime į apeliantės (atsakovės) - V. K. apeliacinį skundą ieškovas – Kredito unija „Giminėlė“ nurodo su apeliaciniu skundu nesutinkantis, kadangi:
1. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog apeliantė (atsakovė) nebuvo informuota apie netinkamą prievolės, kylančios iš paskolos sutarties, vykdymą. Ne kartą apie vėlavimą mokėti mėnesines įmokas apeliantė informuota žodžiu, pranešimas dėl skolos sumokėjimo įteiktas kartu gyvenančiam sutuoktiniui bei laiduotojui – V. K., pranešimas apie paskolos sutarties nutraukimą apeliantei siųstas registruotu paštu ir gautas patvirtinimas, kad jis taip pat įteiktas apeliantės sutuoktiniui. Remiantis LR CPK 123 str. 1-2 d., toks dokumentų įteikimas fiziniam asmeniui yra laikomas tinkamu įteikimu, todėl laikytina, jog apie netinkamą skolinių prievolių vykdymą bei paskolos sutarties nutraukimą apeliantė (atsakovė) buvo informuota.
2. Dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą ieškovas nesutinkantis, nes pareiga mokėti skolą saisto ne vieną apeliantę, o tris solidarius skolininkus. Be to, vykdymo atidėjimas pažeistų kreditoriaus interesus; atsakovai tokiu atveju visais įmanomais būdais stengtųsi nukelti priverstinį skolos išieškojimą vėlesniam terminui, tai darytų skųsdami bet kokius teismo priimtus procesinius dokumentus.
Kolegija, išnagrinėjusi apeliantų (atsakovų) – A. K. ir V. K. apeliacinius skundus, atsisako juos tenkinti dėl šių priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
1. Dėl laidavimo ir daiktinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų santykio
Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Pagal šią teisės normą prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus. Taip pat šie subjektai gali prievolės įvykdymo užtikrinimui taikyti ne vieną įvykdymo užtikrinimo būdą, o tokių būdų daugetą. Pritaikius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų daugetą, iškyla jų realizavimo eiliškumo problema, kuri spręstina pagal sutartyse ir (arba) kiekvieną iš jų reglamentuojančiose materialinės teisės normose nustatytą teisinį reguliavimą.
Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Būtent tokia sąlyga yra įtvirtinta tarp atsakovų 2006-03-10 sudarytų laidavimo sutarčių Nr. 579 ir Nr. 580 3 punkte. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio 2 dalis).
Įkeitimas (hipoteka) ir laidavimas, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, taikomi pagal įstatymų normose ir civilinių teisinių santykių subjektų sutartyse nustatytas jų taikymo sąlygas. LR CK normos šiuos prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus reglamentuoja netapačiai, tačiau jų vienas kitam nepriešpastato, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Tokiu, kaip šios bylos atveju, kai pagrindinio skolininko prievolės, kilusios iš kredito sutarties, įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu bei laidavimu pagal sutartis, įtvirtinančias atsakovų solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, ieškovas (kreditorius) turi teisę reikalauti, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek laiduotojas (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-23 kasacinę nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 AB „Swedbank“ v. R. K., D. K. )
Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija konstatuoja, kad apeliantas (atsakovas) – A. K. negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės LR CK 6.86 str. pagrindu ir motyvuojant tuo, kad kreditorinio reikalavimo vykdymas pirmumo eile nebuvo nukreiptas į kreditoriui įkeistą pagrindinio skolininko turtą, kadangi laidavimo sutartyje nustatyta, jog pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, jis ir laiduotojas atsako kaip solidarūs skolininkai.
2. Dėl laidavimo teisinių santykių pabaigos
Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės (pacta sunt servanda) ir šalių dispozityvumo (quod lege non prohibitum licitum est – tai, kas įstatymu neuždrausta, yra leidžiama) principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB „Vilsima“, UAB „Čilija“, bylos Nr. 3K-3-261/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Sąlyga, kad laidavimas galioja iki visiško prievolių, atsiradusių paskolos sutarties pagrindu, įvykdymo yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta tarp atsakovų sudarytų laidavimo sutarčių 15 punkte, todėl kolegija daro išvada, jog LR CK 6.88 str. 1 d. nustatyti terminai ginčo santykiams netaikomi, kadangi laidavimo teisinio santykio šalys šiuos terminus yra pakeitusios tarpusavio susitarimu.
3. Dėl apeliantės (atsakovės) – V. K. apeliacinio skundo argumentų, kad ji netinkamai informuota apie netinkamą skolinių prievolių vykdymą, paskolos sutarties nutraukimą bei apie Kauno miesto apylinkės teismo 2011-12-16 posėdį, kuriame nedalyvavo.
Šiuos apeliantės argumentus kolegija atmeta kaip nepagrįstus. Tvarką, kuria vykdomas paskolos šalių susirašinėjimas, įteikiami pranešimai, ataskaitos, reglamentuoja tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos 2006-03-10 paskolos sutarties Nr. 729 Bendrosios dalies 18 p., kuriame nurodoma esant laikoma, kad pranešimas paskolos gavėjui yra laikomas įteiktu trečia darbo dieną, einančią po tos dienos, kai paskolos davėjas atitinkamą siunčiamą dokumentą įteikė pašto paslaugas teikiančiai organizacijai. Paskolos gavėjas privalo informuoti apie jo gyvenamosios vietos adreso pasikeitimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios tvarkos paskolos davėjas (ieškovas) laikėsi. Be to, yra galimybė pagal pateiktus dokumentus konstatuoti, kad pašto paslaugas teikianti organizacija siunčiamus pranešimus pristatė paskolos gavėjos (atsakovės) V. K. gyvenamosios vietos adresu ir įteikė šeimos nariui (sutuoktiniui). Sutiktina su ieškovo argumentu, kad tokiu būdu dokumentai buvo įteikti netgi laikantis tokios tvarkos, kurią įstatymas nustato ypač svarbių – teismo siunčiamų procesinių dokumentų įteikimui. Todėl darytina išvada, kad apeliantė apie nurodytas aplinkybes buvo informuota tinkamai. Tas pats pasakytina ir apie jos informavimą apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Byloje yra pažyma, patvirtinanti, kad teismo šaukimas į 2011-11-28 parengiamąjį teismo posėdį ieškovei įteiktas asmeniškai (b. l. 99, t. 1). Minėtos dienos parengiamajame teismo posėdyje protokoline teismo nutartimi iš parengiamojo pereita į teismo posėdį, byla išnagrinėta iš esmės, protokoline nutartimi nutarta procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2011-12-16. Vadinasi, atsakovė (apeliantė) apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai.
4. Dėl atsakovės (apeliantės) V. K. prašymų palikti ieškinį nenagrinėtą arba atidėti sprendimo vykdymą.
Pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindų sąrašą numato LR CPK 296 str. 1 d. Šiuo atveju jokių pagrindų palikti jį nenagrinėtą nėra. Negalima sutikti su apeliantės (atsakovės) argumentu, kad ieškinys esantis nesavalaikis – ieškovas kreipėsi į teismą reikalaudamas įpareigoti atsakovę vykdyti prievolę, kurios ji tinkamai ir nustatytu terminu neįvykdė.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais netenkintas prašymas atidėti sprendimo vykdymą. Šiuo atveju privalo būti atsižvelgiama ne tik į apeliantės (atsakovės) padėtį, interesus, tačiau paisoma ir ieškovo, kuris yra kredito įstaiga, interesų, užtikrinamas šių interesų balansas. Kolegija įvertina tas aplinkybes, kuriomis savo prašymą atidėti sprendimo vykdymą grindžia apeliantė (atsakovė), tačiau prašymą atmeta motyvuodama tuo, kad skola yra priteista solidariai iš trijų atsakovų. Solidariosios atsakomybės atveju kreditorius gali visos skolos sumokėjimo pareikalauti iš bet kurio iš solidariųjų skolininkų ir praktiškai tai daro įvertindamas kiekvieno solidaraus skolininko turtinę padėtį, galimybes konkrečiu momentu sumokėti skolą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 325 str. 3 d., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
Atsisakyti patenkinti apeliantų (atsakovų) – A. K. ir V. K. apeliacinius skundus.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.