- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- e2YT-2554-772/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00716-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, TB
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas (toliau - Suinteresuotas asmuo TB).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo velionė senelė A. S. po vyro Z. S. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu buvo priėmusi velionio vyro palikimą, tai yra jam priklausiusią 1/2 dalį turto, iš jiems abejiems priklausančio nekilnojamojo daikto, esančio adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Atskirai nurodė, kad kitas galimai potencialus įpėdinis pareiškėjo senelės ir senelio sūnus A. S. mirė (duomenys neskelbtini), tai yra jam priklausančios palikimo dalies nepriėmęs. Teigė, jog ir kiti asmenys, išskyrus senelę, nėra ir nebuvo pareiškę savo valios į velionės senelės vyro Z. S. palikimą.
Pareiškėjas teigė, kad senelė po velionio vyro mirties nepertraukiamai valdė ir prižiūrėjo prašyme nurodyto nekilnojamojo daikto dalį, mokėjo mokesčius, naudojosi ja, bei atliko kitus aktyvius veiksmus susijusius su šio turto priežiūra. Pareiškėjas nurodė, kad senelė kartu su vyru iki pastarojo mirties šį nekilnojamąjį daiktą įsigijo, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, po jų santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo, kuris VĮ Registrų centras Šiaulių filiale yra įregistruotas senelės vardu. Tuo pačiu pripažino, kad nors minėtas nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas senelės vardu, tačiau ir velioniui seneliui Z. S. taip pat priklausė 1/2 jo dalis. Nors po vyro mirties pareiškėjo senelė laiku nesikreipė į vietos notarą, tačiau laiko, jog faktiniu valdymu ji priėmė velionio sutuoktinio palikimą. Atskirai nurodė, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į velionės senelės palikimą pagal pastarosios testamentą, kadangi nėra nustatyta, jog ji faktiniu valdymu yra priėmusi velionio sutuoktinio palikimą. Teigė, kad šis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas, norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą į senelės palikimą.
Pareiškėjas savo prašymą teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo TB pateikė atsiliepimą su nuomonę, kuriame nurodė, kad teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra ir jo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje. Atsiliepime dėl pareiškėjo pareiškimo nurodė, kad pareiškimui iš esmės neprieštarauja. Papildomai nurodė, jog teismui išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus, kad A. S. savo laiku priėmė velionio vyro Z. S. palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo prašymas nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio Kodekso nuostatomis, kadangi velionio Z. S. palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis), tai yra iki 2001-07-01.
Iš į bylą pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjas R. S. yra vienas iš testamentinių įpėdinių pagal velionės senelės A. S. dar 2015-03-02 sudarytą oficialų notarinės formos testamentą, kuriuo ji visą jai priklausantį turtą paliko vaikaičiui (pareiškėjui) ir dukrai D. S. (10 b. l.). Testatorė mirė (duomenys neskelbtini) (4 b. l.). Testatorei iki mirties nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis daiktas, esantis adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis daiktas viešame registre yra įregistruotos testatorės vardu (7-8 b. l.).
Pareiškėjo seneliai iki senelio Z. S. mirties (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai (SŠK 11 - 12 str. 3 d.) (5-6 b. l.). Iš teismui pateikto senelio mirties liudijimo kopijos seka, kad pareiškėjo senelė pergyvenusi sutuoktinį, kaip jau teismas yra nurodęs mirė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo ir kitų oficialių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjo seneliai kaip sutuoktiniai, gyvendami santuokoje 1992-05-26 įsigijo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą, tai yra butą su priklausiniu, esantį adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kuris buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė ir kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šio daikto, nors viešame registre jis yra įregistruotas A. S. vardu, nes buvo įsigytas jų santuokos metu (SŠK 21 str. 1 ir 3 d.) (6-8 b. l.). Pirmiausia, pagal bylos duomenis pripažintina, kad pareiškėjo senelė A. S. po velionio vyro Z. S. mirties faktiniu valdymu priėmė pastarojo palikimą, pradėdama jį valdyti, naudoti, prižiūrėti ir juo rūpintis kaip savo turtu, tai yra pareiškėjo senelė liko ir toliau gyventi jai ir buvusiam sutuoktiniui priklausančiame bute (9, 18-24 b. l.). Antra, suinteresuotas asmuo TB tiesioginio prieštaravimo dėl pareiškėjo prašymo nepareiškė, todėl laikytina, kad į atsiradusį velionio Z. S. palikimą jis nepretenduoja (28-29 b. l.).
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas 1964 m. CK 587 str. 2 d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
1964 m. CK 587 str. 3 d. nuostata nustatė, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turėjo pareikšti per šešis mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Taip pat minėto straipsnio 2 dalis numatė, kad yra laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo per tą patį terminą paveldimą turtą valdyti. Iš bylos duomenų seka, kad nors pareiškėjo senelė A. S. pergyvenusi velionį sutuoktinį Z. S., nors į vietos notaro biurą raštu nekreipė, tačiau faktiniu valdymu ji priėmė velionio vyro palikimą. Esant šiems įrodymams ir nesant kitų, darytina išvada, kad tik pareiškėja A. S. po velionio vyro mirties, o ne kiti suinteresuoti asmenys, pvz., sūnus A. S. (miręs (duomenys neskelbtini)), kuris tuo metu irgi buvo pilnametis, tapo vienintele ir teisėta atsiradusio vyro palikimo įpėdine (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.), tai yra priėmė pasatrojo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 587 str. 2 d., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p. ). Pažymėtina, kad paveldėjimo byla į velionio Z. S. palikimą nebuvo ir nėra užvesta.
Dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto kiti suinteresuoti asmenys pretenzijų jam neturi (28-29 b. l.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) senelė A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), būdama gyva po velionio vyro Z. S. (gim. (duomenys neskelbtini) metais), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarojo palikimą, tai yra 1/2 dalį jam priklausiusio nekilnojamojo daikto, esančio Šiauliai, (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti į velionės senelės A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vardu atsiradusį palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.