- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-04-23
- Bylos Nr.
- 1-74-401/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis, Algirdas Jalinauskas
- Nukentėjusysis
- V. Z.
- Kaltinamasis
- E. J.
- Advokatai
- Algis Girdutis Šalavka
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jonas Furmanavičius, teisėjų: Algirdo Jalinausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Kriušinui, nukentėjusiajam V. Z., gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, kaltinamajam E. J.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1963-01-11 Kalvarijos sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, anksčiau teistas, teistumai išnykę, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. J. 2006 m. rugsėjo 1 d., apie 19 val., kambaryje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, išgertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir motinos Natalijos K. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs, kad pastaroji prišlapino ant sofos-lovos, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius jai į galvą, veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajai dvi poodines kraujosruvas dešiniosios akies vokuose, pasmakrės dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu galvos smegenyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir likvoro susitvenkimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, dėl ko nukentėjusiajai Natalijai K. Z. buvo sukeltas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Ši E. J. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.
Kaltinamasis E. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo 2005 metų gyvena kartu su motina Natalija K. Z. ir ją prižiūri, kadangi ji sunkiai vaikšto. 2006 m. rugsėjo 1 d. namuose gėrė su motina. Išgėrus vieną butelį degtinės, motinos prašymu parnešė antrą. Begeriant šį butelį, motina sėdėdama ant sofos apsišlapino, dėl to supykęs sudavė jai keletą smūgių. Kadangi buvo išgėręs, smulkiai įvykio aplinkybių neprisimena. Ryte pabudęs motiną rado sėdinčią ant grindų, prie akies matėsi sumušimo žymės, ji skundėsi, jog skauda galvą, todėl davė jai vaistų, pamaitino, paguldė į lovą. Sekančią dieną pastebėjęs, kad motinos sveikata pablogėjo iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusiems medikams pasakė, kad jis motiną sumušė. Dėl savo poelgio labai gailisi.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad E. J. įvykio vietoje, detalizavo savo parodymus, kambaryje nurodydamas vietą, kurioje motinai sudavė smūgius (b.l. 34-41).
Kaltinamojo E. J. parodymai nuoseklūs, atitinka kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl jais teismas remiasi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. J. prisipažinimo jo kaltė padarius sunkų sveikatos sutrikdymą įrodyta nukentėjusiojo V. Z., liudytojų V. S., P. J. parodymais, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, teismo medicinos specialisto išvada.
Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centras, kuriame gydoma nukentėjusioji Natalija K. Z. informavo, kad pagal esamą sveikatos būklę jos apklausti šiuo metu negalima (b.l.167), todėl teismas bylą išnagrinėjo jai nedalyvaujant.
Nukentėjusysis V. Z. parodė, kad jo motina Natalija K. Z. gyveno kartu su broliu E. J.. 2006 m. vasarą motina buvo susilaužiusi koją, sunkiai vaikščiojo, todėl ją prižiūrėjo E. J.. Brolis su motina dažnai girtaudavo. 2006 m. rugsėjo 1-2 d. naktį, apie 1 val. jam paskambinęs E. J. kvietė jį ateiti, nes motina yra girta ir apsišlapinusi. Iš brolio kalbos ir balso suprato, kad ir jis yra girtas.
Liudytoja V. S. parodė, kad kaltinamasis E. J. yra jos kaimynas. 2006 m. rugsėjo 3 d. ryte E. J. pasakė, kad jo motinai blogai jaučiasi. Ji davė vaistų, kuriuos E. J. nunešė motinai. Apie 12 val. jis pasakė, kad motinai visai blogai ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams, būdama savo kambaryje, girdėjo felčerę sakant ,,gyvuly, kaip galėjai pakelti ranką prieš motiną“.
Liudytojas P. J., dirbantis Marijampolės policijos komisariate tyrėju, parodė, kad 2006 m. rugsėjo 3 d. iš Marijampolės ligoninės buvo gautas pranešimas, jog į priėmimo skyrių atvežta sumušta moteris. Kai nuvyko į priėmimo skyrių Natalija K. Z. buvo nesąmoninga, todėl jos apklausti negalėjo. Kartu buvo ir kaltinamasis E. J., kuris ja rūpinosi, gailėjo.
Iš teismo medicinos specialisto 2006-09-08 išvados Nr. G-3168/06 (02) nustatyta, kad Natalijai K. Z. buvo padarytos dvi poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinėje pasmakrėje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu galvos smegenyse, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu ir likvoro susitvenkimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis 2006-09-01 suduodant kumščiu, spardant ar panašiai, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Išvardinti sužalojimai galvos srityje vertinami visumoje, galvos smegenų sumušimas su kraujo išsiliejimu į smegenis ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, likvoro susitvenkimas po kietuoju galvos smegenų dangalu atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 10).
Teisme išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad E. J. būdamas girtas, dėl menkavertės priežasties, supykęs, kad sunkiai vaikščiojanti motina apsišlapino sofoje-lovoje, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir galvą padarydamas jai dvi poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pasmakrės dešinėje pusėje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu galvos smegenyse, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu ir likvoro susitvenkimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Kaip nurodyta teismo medicinos specialisto išvadoje, tokie sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.
E. J. suduodamas kumščiu motinai į veidą ir galvos sritį, suvokė, kad gali sukelti pavojų jos sveikatai, numatė, jog gali padaryti kūno sužalojimą, ir nors tokių pasekmių nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti, todėl pripažintina, kad nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo E. J. suduotų smūgių ir kilusių pavojingų padarinių – Natalijos K. Z. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Natalija K. Z. yra E. J. motina (b.l. 13, 122), todėl jo nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str. 2 d.). E. J. anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę, todėl laikytinas neteistu (LR BK 97 str.6 d.), nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. E. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis kaltu visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti šią veiką, suteikė nukentėjusiajai pagalbą bandydamas išvengti sunkesnių padarinių. Iš ikiteisminio tyrimo veiksmų sekos matyti, kad E. J. prisipažino sumušęs motiną ir tuo ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo išaiškinti šio nusikaltimo aplinkybes, nes priešingu atveju, sprendžiant pagal nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, šio nusikaltimo tyrimas būtų buvęs žymiai sudėtingesnis. Jau po įvykio E. J. gailėjosi dėl kilusių pasekmių, nukentėjusiąją maitino, atnešė vaistų, o sveikatai pablogėjus iškvietė greitosios pagalbos medicinos darbuotojus. Nurodyti kaltinamojo veiksmai po nusikaltimo padarymo, nuoširdus gailėjimasis teismo posėdžių metu, kolegijai duoda pagrindą pagrįstai konstatuoti mažesnį kaltininko pavojingumą visuomenei, o tai, kad jis pradėjo dirbti, būdamas laisvėje, per laikotarpį, praėjusį nuo šio nusikaltimo, naujų nusikaltimų nepadarė, leidžia daryti išvadą apie atsitiktinį padaryto nusikaltimo pobūdį. Nors nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei policijos komisariato išduotoje charakteristikoje E. J. buvo charakterizuojamas neigiamai, nurodant, kad jis baustas administracine tvarka, tačiau atsižvelgusi į visus nurodytus motyvus, tris atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kolegija pripažįsta, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus įgyvendinti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – E. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Vadovaujantis LR BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką E. J. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-09-05 iki 2006-09-07.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.