- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-09
- Bylos Nr.
- II-911-423/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos atstovui Giedriui Petrauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. K. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2008-08-11 nutarimu R. K. paskirta 600 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1d., padarymą.
R. K. administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2008-08-01, Kauno mieste, Varnių gatvėje, vairuodamas automobilį, sukėlė avarinę situaciją, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai gretima eismo juosta sustojo transporto priemonės, o pėsčiasis įžengė į jo važiavimo krypties eismo juostą ir buvo priverstas grįžti atgal. Tuo savo veiksmais pažeidė KET 75, 76 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
R. K. prašė panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti, kadangi ginčijamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jis nurodyto pažeidimo nepadarė, kadangi jis Varnių gatve važiavo pirma eismo juosta, iki perėjos buvo likę maždaug 10-15 metrų, kai nuo šaligatvio iš dešinės pusės į pirmą eismo juostą įžengė du pėstieji, jis pristabdė ir abu pėstieji perėjo gatvę. Maždaug už 400 metrų nuo perėjos jį sustabdė policijos pareigūnai ir apkaltino, jog jis nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusių pėsčiųjų.
Motyvuojamoji dalis
Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos atstovas su skundu nesutinka, kadangi nutarimas pagrįstas ir teisėtas.
Skundas netenkintinas.
Tai, kad R. K. padarė minėtą nusižengimą nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno R. C. tarnybiniu pranešimu, teisme apklaustų liudytojų R. C. ir R. B. parodymais. Liudytojai patvirtino, jog R. K. , vairuodamas automobilį, Varnių gatvėje, Kaune, važiuodamas pirma eismo juosta, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai antroje ir trečioje eismo juostose stovėjo automobiliai, o pėstieji jau ėjo antra eismo juosta pareiškėjo automobiliui iš kairės. Pastebėję šį pažeidimą, jie apsisuko, įjungė švyturėlius ir garsinį signalą, norėdami sustabdyti pareiškėjo vairuojamą automobilį, tačiau pareiškėjas tik padidino greitį ir prieš kitą, netoliese esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, taip pat nesustojo, nors gretimose eismo juostose buvo sustoję automobiliai ir praleido einančius per pėsčiųjų perėją pėsčiuosius. Šioje perėjoje pėsčiasis buvo įžengęs į pareiškėjo važiuojamos dalies pirmą eismo juostą ir, pamatęs atvažiuojantį minėtą automobilį, metėsi atgal, kad išvengti susidūrimo. Pažeidimą jie matė aiškiai ir akivaizdžiai, kadangi ties pirma pėsčiųjų perėja jie važiavo priešais, o ties antra pėsčiųjų perėja – paskui pareiškėjo vairuojamą automobilį. Pareiškėjo vairuojamą automobilį jie sustabdė Algimanto gatvėje, vairuotojas su pažeidimu nesutiko. Atmesti liudytojų parodymus teismas neturi pagrindo. R. K. padarytą pažeidimą liudytojai užfiksavo vykdydami tarnybines pareigas, jų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės neprieštarauja vieni kitiems ir aplinkybėms, nurodytoms tarnybiniame pranešime, bei faktinėms bylos aplinkybėms. Nenustatyta, kad liudytojai galėtų būti suinteresuoti R. K. nepagrįstai apkaltinti.
Nebuvo nustatyta, kad sustabdydami R. K. vairuojamą automobilį ir formindami kelių eismo taisyklių pažeidimą policijos darbuotojai būtų pažeidę Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 ir Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą Policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660.
R. K. tiek 2008-08-01 paaiškinimuose, tiek savo skunde nurodė, jog jis pažeidimo nepadarė, kadangi jis Varnių gatve važiavo pirma eismo juosta, iki perėjos buvo likę maždaug 10-15 metrų, kai nuo šaligatvio iš dešinės pusės į pirmą eismo juostą įžengė du pėstieji, jis pristabdė ir abu pėstieji perėjo gatvę. Maždaug už 400 metrų nuo perėjos jį sustabdė policijos pareigūnai ir apkaltino, jog jis nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusių pėsčiųjų. Šie pareiškėjo paaiškinimai prieštarauja minėtiems įrodymams ir teismas juos vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės.
Kelių eismo taisyklių 75 punkte numatyta, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (KET 76 punktas).
Teismui nekyla abejonių, kad R. K. pareikštas kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes, jo veiksmai pagal ATPK 124² str. 1d. yra kvalifikuoti teisingai.
R. K. motyvai, jog įvykio vietoje policijos pareigūnai jam nesuteikė teisės paaiškinti įvykio aplinkybes, nedavė popieriaus lapo rašyti paaiškinimui, yra nepagrįsti, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokole R. K. iš esmės įvykio aplinkybes paaiškino, taip pat pateikė priedą pažeidimui paaiškinti, be to jis dalyvavo nagrinėjant bylą Institucijoje, kur turėjo galimybę naudotis visomis teisėmis, numatytomis ATPK 272 str.. Taip pat teisme R. K. turėjo galimybę naudotis visomis jam priklausančiomis teisėmis ir gintis nuo jam suformuluotų kaltinimų.
ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti teisės pažeidimą padariusius asmenis bei siekti auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų – paskiriant švelnesnę nuobaudą būtų nepasiekti.
Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Tokie nepalankūs, nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina sąlyga. Nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuobauda paskirta pagal įstatymą bei institucijos, turinčios teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Kadangi nenustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl jam pagrįstai buvo paskirtas ATPK 124² str. 1d. sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos vidurkis (ATPK 30² str. 1d., 31 str., 32 str.). Taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 1p. teisėja
nutarė:
Skundo netenkinti.
Kauno miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko 2008m. rugpjūčio 11d. nutarimą, kuriuo R. K. paskirta administracinė nuobauda - 600 litų bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.