- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-357-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00364-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3147-1147/2023 pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu dėl fizinio asmens V. K. paskelbimo mirusiu. Pareiškime nurodė, kad Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2- 1228-1027/2016, buvo nustatyta, kad L. S., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė po ½ dalį buto. L. S. priklausiusi ½ buto dalis 2017 m. vasario 13 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu atiteko Lietuvos Respublikai, šią buto dalį pareiškėjas įsigijo 2022 m. birželio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, likusi ½ buto dalis Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo pagrindu nuosavybės teise priklauso V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šiuo metu yra susiklosčiusi tokia situacija, kuomet jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, o kito buto bendraturčio jau eilę metų fiziškai nėra ir nėra jokių duomenų apie galimą jo buvimo vietą. Siekdamas apginti savo, kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus bei tinkamai vykdyti įstatymo nustatytas su turima nuosavybe susijusias pareigas, pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl V. K. paskelbimo mirusiu. Teigė, kad V. K. asmens kodas, tėvų vardai ir pavardės bei motinos mergautinė pavardė nežinomi, o paskutinė žinoma gyvenamoji ir buvimo vieta – (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu atsisakė priimti bei skyrė D. S. 50,00 Eur baudą.
4. Teismas nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT‑6564-1147/2022 buvo nagrinėjamas analogiškas pareiškėjo pareiškimas, kuriam 2022 m. spalio 11 d. teismo nutartimi buvo nustatyti pareiškimo trūkumai. Pareiškėjui nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas 2022 m. spalio 27 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-658-724/2023 buvo nagrinėjamas analogiškas pareiškėjo pareiškimas, kuriam 2023 m. sausio 6 d. teismo nutartimi buvo nustatyti pareiškimo trūkumai, o pareiškėjui nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas 2023 m. sausio 18 d. nutartimi laikytas nepaduotu. Pasak teismo, pareiškėjo pareiškimas grindžiamas tomis pačiomis, kaip ir ankstesniuose pareiškimuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, susijusiais su ½ buto įsigijimu, buto bendraturčio dingimo/mirties aplinkybėmis, žyminio mokesčio nesumokėjimu. Susipažinęs su pareiškimu teismas nustatė, kad pareiškėjas nepašalino tiek 2022 m. spalio 27 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų civilinėje byloje Nr. e2YT-6564-1147/2022, tiek ir 2023 m. sausio 6 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų civilinėje byloje Nr. e2YT‑658‑724/2023, nors pareiškėjui buvo išaiškinta, jog tik pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Pažymėjo, kad minėtos teismo nutartys apskųstos nebuvo.
5. Dėl to, teismas sprendė, kad pareiškėjas pareiškimą pateikė pakartotinai 3 kartą, nepašalinęs įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytų trūkumų, kurie buvo pripažinti esminiais ir vertino, kad įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatyti trūkumai yra nepašalinti, todėl nutarė pareiškėjo tapatų pareiškimą atsisakyti priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
6. Teismas taip pat nutarė pareiškėjui D. S. skirti 50,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. S. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
7.1. Apelianto teigimu, nustatęs, jog 2023 m. kovo 30 d. pareiškimas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas privalėjo reaguoti įstatymo nustatyta tvarka – priimti nutartį trūkumams pašalinti ir joje tiksliai bei suprantamai nurodyti konkrečius trūkumus, taip pat duoti aiškius nurodymus dėl jų pašalinimo. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas nė vienas 2023 m. kovo 30 d. pareiškimo trūkumas, apsiribojant neapibrėžta ir nekonkretizuota nuoroda į Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nagrinėtose civilinėse byloje Nr. e2YT-6564-1147/2022 ir Nr. e2YT-658-724/2023 priimtas nutartis. Mano, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė imperatyvias proceso teisės normas (CPK 115 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis).
7.2. Pasak apelianto, teismas klaidingai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą teisės normą, nes skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytomis teismo nutartimis civilinėse byloje Nr. e2YT-6564-1147/2022 ir Nr. e2YT-658-724/2023 bylos teisme nebuvo iškeltos, ginčas / prašymas teisme nebuvo (iš)nagrinėtas ir (iš)spręstas, teismo procesinis sprendimas dėl ginčo / klausimo esmės nebuvo priimtas. Esant tokioms aplinkybėms, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas byloje negalėjo būti taikomas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.
7.3. Taip pat teigia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog pareiškime nebuvo pašalinti įsiteisėjusiomis 2022 m. spalio 11 d. ir 2023 m. sausio 6 d. teismo nutartimis nustatyti ankstesnių pareiškimų trūkumai, kadangi trūkumai buvo pašalinti pateikiant pareiškėjo turimus papildomus dokumentus ir duomenis, nurodžius pareiškimo tikslą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Ši asmens teisė realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Taigi, asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantė (ieškovė), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, bylos iškėlimo stadijoje, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).
11. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Teismas nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-6564-1147/2022 bei civilinėje byloje Nr. e2YT-658-724/2023 buvo nagrinėjami analogiški pareiškėjo pareiškimai, kai pareiškėjui nepašalinus pareiškimų trūkumų, vienas iš jų nutartimi laikytas nepaduotu, kitas – paliktas nenagrinėtas. Skundžiama nutartimi teismas, nustatęs, kad pareiškėjo pareiškimas grindžiamas tomis pačiomis, kaip ir ankstesniuose pareiškimuose, nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, be to pareiškėjas pareiškimą pateikė pakartotinai 3 kartą, nepašalinęs įsiteisėjusiomis teismo nutartimis nustatytų trūkumų, nutarė pareiškimą atsisakyti priimti.
12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad, jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo procesinį sprendimą, tai reiškia, jog tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 15 punktą).
13. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad civilinėse bylose Nr. e2YT-6564-1147/2022 ir Nr. e2YT‑658‑724/2023 priimtos nutartys, kuriomis pareiškėjo pareiškimas laikytas nepaduotu arba paliktas nenagrinėtas, neturi res judicata galios šioje byloje, kadangi minėtose bylose nebuvo priimtas joks teismo sprendimas, kuriuo ginčas ar klausimas būtų išspręstas iš esmės, todėl skundžiamoje nutartyje teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą, nepagrįstai rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu vienu iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų. Šios išvados nepaneigia ir aplinkybės, kad nutartys dėl trūkumų šalinimo minėtose civilinėse bylose yra įsiteisėjusios, nes minėtos nutartys priimtos ne dėl 2023 m. kovo 30 d. pareiškimo dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu, todėl remtis jose nustatytais ankstesnių pareiškėjo pareiškimų trūkumais, sprendžiant dėl 2023 m. kovo 30 d. pareiškimo, negalima.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
15. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu neatitinka jam įstatymų keliamų CPK 111 straipsnyje nustatytų bendrųjų ir CPK 450 straipsnyje nustatytų specialiųjų reikalavimų, privalėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti, tačiau skundžiamoje nutartyje tik abstrakčiai nurodyta, jog pareiškėjas nepašalino tiek 2022 m. spalio 27 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų civilinėje byloje Nr. e2YT-6564-1147/2022, tiek ir 2023 m. sausio 6 d. teismo nutartyje nurodytų trūkumų civilinėje byloje Nr. e2YT-658-724/2023. Teismas 2023 m. kovo 30 d. pareiškimo dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu iš esmės nevertino ir nenustatinėjo konkrečių šio pareiškimo trūkumų, ar aplinkybių, dėl kurių tokį pareiškimą teismas galėtų atsisakyti priimti, išskyrus nepagrįstai taikytą CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
16. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškimą naikintina, kaip nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai pritaikius procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu priėmimą, ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Pažymėtina, kad nutarties dalis, kuria pareiškėjui CPK 95 straipsnio pagrindu skirta 50 Eur bauda, negali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 107 straipsnis), skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys rodo, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 12 d. pateikė teismui prašymą dėl baudos panaikinimo, tos pačios dienos teisėjo rezoliucija prašymas dėl baudos panaikinimo priimtas, nutarta baudos panaikinimo klausimą spręsti po atskirojo skundo išnagrinėjimo. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad skundžiamos nutarties dalis dėl baudos paskyrimo nėra šios bylos apeliacijos objektas ir apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2023 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo D. S. pareiškimą dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu atsisakyta priimti, panaikinti ir pareiškimo dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.