Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nutarimo E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-10-19 LR Valstybinės darbo inspekcijos vyresnioji darbo inspektorė surašė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui E. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad E. G. leido B. S. dirbti nelegalų darbą, t.y. įmonės siuvykloje leido pabandyti dirbti darbdavio atstovui vadovaujant, jo naudai ir jam prižiūrint, nepasirašęs su darbuotoju rašytinės darbo sutarties, nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Skunde nurodoma, jog patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) siuvykloje rasta pil. B. S. raštu paaiškino, kad į UAB (duomenys neskelbtini) atvyko 2012-10-16 11 val. 15 min. pabandyti, ar sugebės dirbti, ar patiks jai dirbti. B. S. savo raštiškame paaiškinime konkrečiai nurodė, jog pabandė siūti kojinyčių galiukus, dėl darbo tarėsi su vadovu E. G., taip pat paaiškino, kad dirbs, kol supras, ar tinka tam darbui, ar seksis.

Anot apelianto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo, sudarant darbo sutartį, požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžia, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu būti sulygstamas išbandymas; jis gali buti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu, ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186 str., 187 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog, nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę, prieš priimdami asmenį į darbą, organizuoti darbuotojų atranką, vis dėlto tokios atrankos metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jei atrankos metu gautas rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog atrankoje dalyvaujantys asmenys realiai dirbo darbdavio naudai, t.y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Tokiu būdu, pažymėtina, jog kadangi bendrovė užsiima moteriškų pėdučių gamyba, liudytojos raštiškame paaiškinime nurodytos aplinkybės dėl kojinyčių galiukų siuvimo, vertinamos kaip rezultatas, kuris pasireiškė kaip darbdavio nauda.

Institucijos skunde teigiama, kad 2012-11-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas pakeistais liudytojos B. S. parodymais, kurie turėjo būti įvertinti kritiškai. LR VDI Kauno teritorinis skyrius liudytojos parodymus vertina kaip siekį UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui E. G. padėti išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog liudytoja B. S. parodė, kad yra užsiregistravusi darbo biržoje. Tokiu būdu, LR VDI Kauno teritorinis skyrius B. S. pakeistus parodymus vertina taip pat kaip siekį gauti ir asmeninės naudos, kadangi pasitvirtinus nelegalaus darbo faktui, liudytoja būtų išbraukta iš darbo biržos sąrašų. Šį faktą patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. G., kuris kaip nurodyta Kauno miesto apylinkės teismo nutarime, paaiškino, jog žmogus nenori įsidarbinti nepabandęs, nes prapuola darbo biržos lengvatos.

Apeliantas pažymi, jog 2012 m. vasario 17 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. 547 pažymėjo, kad darbuotojai dažnai keičia savo parodymus, duodamus ATP protokolą surašiusiam asmeniui, kadangi kai kuriais atvejais gali būti suinteresuoti slėpti faktinius darbo santykius, todėl tokiu atveju pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui, o vėliau pateikti nenuoseklūs nelegaliai dirbusių asmenų paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai. Tokiu būdu, vertinant bylos aplinkybes, turėtų būti atsižvelgta į pirminius liudytojos parodymus, kuriuose pilietė konkrečiai pažymėjo, jog siuvo kojinyčių galiukus, t.y. atliko darbdaviui naudingą darbą.

VDI Kauno teritorinis skyrius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, kai yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N575-547/2012).

Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. nelegaliu darbu laikomas darbas, esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Institucijos skundo argumentai, jog darbuotojos atrankos metu gautas rezultatas – kojinyčių galiukų siuvimas – pasireiškė kaip darbdavio nauda, o liudytojos B. S. parodymai įvardinti siekiu UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui E. G. padėti išvengti administracinės atsakomybės, yra tik jokiais įrodymais nepagrįstos prielaidos, kurių buvimą byloje esančių įrodymų visuma leidžia paneigti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ATPK 41³ str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, kadangi liudytoja B. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nedirbo, pati jokio darbo neatliko, o tik buvo darbo patalpoje ir stebėjo darbą atliekančią darbuotoją, kaip ši atlieka darbines funkcijas, kad norėjo susipažinti su darbo pobūdžiu ir įsitikinti, ar norėtų dirbti siūlomą darbą. Liudytojais apklausti patikrinimą atlikę inspektoriai M. A. ir T. D. taip pat nurodė, jog nematė, kad B. S. būtų dirbusi ir atlikusi kokias tai darbines funkcijas, nematė, kad ji būtų pagaminusi bent vieną gaminį. Jie patvirtino, jog matė ją tik stebinčią darbo procesą. Apklausta kaip liudytoja bendrovės darbuotoja E. B. taip pat teigė, kad B. S. nedirbo, o tik žiūrėjo, kaip vyksta siuvimas. Šie duomenys nėra pakankami pripažinti, kad neapmokyta dirbti B. S. patikrinimo metu atliko konkrečias darbo funkcijas darbdavio naudai ir jos pirminis paaiškinimas yra pakankamas nelegalaus darbo faktui pagrįsti.

Taigi, byloje esantys duomenys paneigia, kad patikrinimo metu buvo nustatyti Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. numatyti nelegalaus darbo objektyvieji požymiai. Nėra neginčytinų duomenų, kad B. S. pradėjo dirbti realiai, kad jos ir E. G. santykiai turėjo darbo sutarties požymius; kad tam tikros kvalifikacijos darbas buvo realiai vykdomas darbdaviui ir B. S. susitarus, o B. S. jį atliko atlygintinai ir laikydamasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nesant šių objektyvių požymių, negalima pripažinti, kad E. G. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. Dėl šios priežasties Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį naikinti Institucijos skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.